TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Didelėms baldų rinkoms reikia įspūdžio

2008 09 08 0:00
Aukštos kokybės išskirtiniams medienos masės baldams Vokietijos rinkoje yra daug laisvos vietos.
LŽ archyvo nuotrauka

Tik pasiūlius pigiausią ir išskirtinį gaminį, galima patekti į perpildytą Vokietijos rinką.

Europoje per metus parduodama baldų maždaug už 100 mlrd. eurų (apie 345 mlrd. litų). Du penktadalius šios sumos - 40 mlrd. eurų (apie 138 mlrd. litų) - baldams išleidžiama Vokietijoje.

Vidutiniškai kiekvienas vokietis per metus baldams išleidžia 350 eurų (apie 1207,5 litų), o labiau pasiturintys visuomenės atstovai - net apie 1000 eurų (apie 3540 litų).

Ši didžiulė rinka, be abejonės, domina daugelio šalių baldų gamintojus ir kelia klausimą: ko dar gali reikėti Vokietijos rinkai? Iš tikrųjų atsakymas paprastas: nieko, nes šioje rinkoje visko yra.

Trys rinkos segmentai

Vokietijos konsultacinės įmonės "Innotech" vadovas Thomas Stautmeisteris mano, kad Vokietijos rinką galima padalyti į tris segmentus. Rinkos "apatinę" dalį užima iš medienos drožlių plokščių pagaminti pigūs baldai, kurie paprastai pristatomi nesurinkti. Šiame segmente pagrindinį vaidmenį vaidina kaina, o baldų dizainas ir kokybė nėra tokie svarbūs.

Kitas segmentas - vadinamoji kainų niša. Šio segmento klientus labiausiai domina dizainas, o kaina yra antroje vietoje. Kokybės reikalavimai dažniausiai keliami baldų fasadams, taip pat, pavyzdžiui, minkštų baldų svarbiausios funkcijos turi atitikti nustatytą kokybės lygmenį.

Trečias segmentas - iš medienos masės ar specialiųjų medžiagų (akmens, stiklo ir kt.) pagaminti baldai. Šioje grupėje svarbiausia baldų kokybė ir ilgaamžiškumas - pirkėjai tikisi, kad baldą galės naudoti bent 15 metų. Dizaino reikalavimai - baldai paprasčiausiai turi atitikti kliento skonį, tačiau netikėtumai nepageidautini. Kaina neturi reikšmės.

Taigi pasiturintys klientai tikrai dažnai nesinaudoja baldininkų paslaugomis. O tie, kurie perka pigius baldus, turi atnaujinti savo interjerą kaskart, kai keičia gyvenamąją vietą.

Vidurinio segmento nykimas?

Tendencijų tyrėjai vieningai tvirtina, kad jau labai greitai vidurinis vartotojų segmentas iš baldų rinkos išnyks ir liks tik du - pigių medienos masės ir brangių individualių baldų - segmentai. Be to, pigūs korpusiniai baldai nesurinkti bus pristatomi (ir šis procesas jau prasidėjo) tiesiai iš drožlių plokščių gamybos įmonių. Atlikti plokščių apdailą ir jas supjaustyti šioms įmonėms yra tik technikos ir automatizacijos klausimas.

Th.Stautmeisteris mano, jog visa gamintojų grupė gali likti be darbo. Tie, kurie nesugebės perorientuoti savo verslo į aukštesniojo lygmens gaminių gamybą pagal individualius užsakymus, gali bankrutuoti.

Individualiems užsakymams būtina visai kita darbo organizacija ir speciali programavimo įranga. Darbas su taip užsakytais baldais vyksta taip: gamybos vadyba prasideda jau salone, kur kompiuteriu sumodeliuojamas kliento poreikius ir norus atitinkantis baldas. Iš salono visi parametrai nusiunčiami į gamyklą, kur baldas gaminamas.

Vokietijoje jau veikia kelios tokios gamyklos, kurias sudaro beveik tik automatizuota įranga. Užsakyti baldai ten pagaminami per penkias dienas. Daugelis tai laiko artimiausia baldų gamybos ateitimi.

Atviri keliai susivienijimams!

Th.Stautmeisteris sako, kad pagrindinį vaidmenį Vokietijos rinkoje atlieka ypatingos organizacijos - baldų supirkimo susivienijimai, užsiimantys didmenine prekyba. Visi 12 baldų supirkimo susivienijimų kontroliuoja apie 80 proc. baldų rinkos Vokietijoje ir paprastai vienam tokiam susivienijimui baldus pristato 250-260 baldų gamintojų.

Apie 15 proc. baldų rinkos Vokietijoje užima vadinamoji salonų prekyba - specializuotos virtuvės ar biuro baldų parduotuvės ir kt. Apie 5 proc. baldų rinkos užima koncernas "Ikea".

Pastaruoju metu atidaroma ir klasikinių baldų salonų. Jų savininkai yra vietiniai gamintojai, kurie, "keršydami režimui", bando prekiauti baldais, turinčiais savo prekių ženklą. Tiesa, jų apyvarta paprastai tėra patenkinama ir jų įtaka neviršija savo regiono ribų.

Įtakingi baldų supirkimo susivienijimai ne tik komplektuoja sortimentus, bet ir apipavidalina ekspozicijas. Į susivienijimų sudėtį įeina speciali architektų grupė, užsiimanti prekybos vietų ir salonų interjerų įrengimu. Todėl nieko nuostabaus, kad beveik visi didesni Vokietijos baldų prekybos centrai panašūs vienas į kitą - jie neturi savo etatinių dizainerių, kurie užsiimtų individualiu ekspozicijos apipavidalinimu.

Parduotuvių darbuotojai priima konkrečių klientų užsakymus prieš tai eksponuotiems pavyzdžiams. Tik tuomet, kai pasirašoma sutartis, įmonė pradeda juos gaminti. Baldų sandėlių Vokietijoje jau nebėra.

Dar prieš dvejus metus užsakymai būdavo įvykdomi per 16 savaičių, o dabar visa tai trunka 6 savaites, ir šio termino stengiasi laikytis beveik visi gamintojai. Labiau sutrumpinti baldų gamybos termino Vokietijoje niekas nemėgina.

Susivienijimai gamintojams diktuoja savo sąlygas, o jos labai griežtos. Per pastaruosius penkerius metus Vokietijoje bankrutavo ir veiklą nutraukė apie 1600 baldų gamybos įmonių, tai neabejotinai yra ir susivienijimų "nuopelnas".

Tad kodėl gamintojai sudaro sutartis su organizacijomis, siūlančiomis tokias negailestingas sąlygas? Atsakymų yra keletas. Visų pirma, susivienijimai centralizuotai perka gaminius ir labai tiksliai už juos atsiskaito. Gamintojas per mėnesį nuo prekės pateikimo gauna 100 proc. jos kainos. Antra priežastis - draudimas. Bankams pavaldžios draudimo bendrovės nenoriai draudžia įmones, kurių pavojų gaisrams kilti laiko per dideliu. O susivienijimai tai išnaudoja savo naudai, siūlydamiesi apdrausti ir gaminį, ir sutarties įvykdymą, už tai, tiesa, išsireikalaudami papildomų nuolaidų.

Tačiau pagrindinė priežastis - patekti į Vokietijos baldų rinką, nepaisant susivienijimų, praktiškai neįmanoma. Tai ypač aktualu baldų importuotojams.

Prekybos reikalavimai

Vienu savo pagrindinių uždavinių baldų supirkimo susivienijimai laiko rinkos apsaugą, tačiau ji traktuojama ne kaip barjerų įvedimas "svetimiems" gamintojams, o tik kaip visiems vienodų reikalavimų laikymasis. Būtent dėl šios susivienijimų politikos trečdalis (pagal vertę) Vokietijoje parduotų baldų yra importuota - ši rinkos dalis sudaro apie 12 mlrd. eurų (apie 41,4 mlrd. litų). Reikalavimai, keliami kitų šalių baldininkams, nesiskiria nuo to, ko reikalaujama iš vietinių gamintojų.

Norint patekti į Vokietijos baldų rinką, pirmiausia reikia pristatyti savo produkciją baldų supirkimo susivienijimo dizainerių tarybai. Jeigu ji pritars, prasidės derybos dėl kainos. Be abejo, iš gamintojų bus reikalaujama nuolaidų, nuolaidų ir dar kartą nuolaidų. Norint pristatyti kiekvieną naują baldų modelį Vokietijos parduotuvėse, gamintojui bus pasiūlyta pristatyti 200-500 nemokamų komplektų. Be to, visi baldų tiekėjai privalo dalyvauti susivienijimo reklamoje. Išlaidos skirstomos pusiau, be to, gamintojas turi sumokėti vienkartinę įmoką. Pavyzdžiui, jei baldas bus pristatytas 2000 parduotuvių, įmoka sieks maždaug 10 tūkst. eurų (apie 34,5 tūkst. litų).

Apie galimybę iš susivienijimo gauti avansą už baldų pristatymą negali būti nė kalbos, tačiau gamintojas gali būti tikras, kad per 30 dienų nuo prekės pristatymo už ją gaus visus pinigus.

Tikslūs pristatymai

Vis dėlto pati svarbiausia ir dažniausiai sunkiai įvykdoma sąlyga yra prekių pristatymas nustatytu laiku į nurodytą vietą. Visus gautus užsakymus gamintojas turi pristatyti į konkrečią parduotuvę. Tiekėjui nustatomas iškrovimo laikas - tam skirtas pusvalandis nustatytą dieną ir valandą prie konkrečios parduotuvės. Atstumai tarp prekybos vietų, esančių skirtinguose miestuose, kamščiai keliuose - visa tai tėra tiekėjo problemos. Pakanka vieną kartą laiku nepristatyti ir sutartis gali būti nutraukta.

Be to, ir Vokietijos baldininkai savo partneriams, pristatantiems medžiagas, komplektuojamąsias dalis, furnitūrą ir kt., kelia tokius pačius reikalavimus. Todėl, pavyzdžiui, visos drožlių plokščių gamybos įmonės Vokietijoje yra ne toliau kaip 40 km nuo vartotojo. Vokietijoje yra keli teritoriniai centrai, kuriuose sutelktos baldų gamybos įmonės. O baldų importuotojams ši geležinė praktika neretai reiškia, kad, tiekiant gaminius Vokietijos rinkai, geriausia arba pačiam įsirengti sandėlius Vokietijoje, arba rasti partnerį, kuris turi tokį sandėlį.

Visos pajamos iš baldų pardavimo beveik vienodai padalijamos baldų didmeninės ir mažmeninės prekybos atstovams ir gamintojams. Tai reiškia, kad baldininkai gauna apie trečdalį prekės pardavimo kainos. Kiti du trečdaliai atitenka logistikai, infrastruktūrai, salonui ir kt. Vidutiniškai brangių baldų segmente gamintojo pelnas yra apie 2,3 procento.

Ką verta siūlyti?

Jeigu šie griežti reikalavimai negąsdina, verta svarstyti, kokią produkciją reikėtų siūlyti Vokietijos rinkai. Th.Stautmeisteris mano, kad yra tik du būdai vartotojų protams ir širdims užkariauti: reikia būti arba pigiausiam, arba vieninteliam, t. y. kuo nors ypatingam, išskirtiniam.

Galimybės būti pigiausiems tiekėjams labai abejotinos - baigėsi pigios darbo jėgos laikotarpis.

Lieka antroji galimybė. Th.Stautmeisteris mano, kad aukštos kokybės išskirtiniams medienos masės baldams Vokietijos rinkoje dar yra daug laisvos vietos. Nors pelno procentas, kurį galima gauti pardavus baldus Vokietijoje, nėra didelis, tiekiant didesnius kiekius, šis verslas gali būti pelningas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"