TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dideli kroviniai iš uosto neištrūks

2010 08 17 0:00
"Linavos" mokymo centro mokslinis vadovas dr. Ričardas Malkevičius.

Naujų kelių į Klaipėdos miestą ir į uostą projektuose neatsižvelgta į specialistų išvadas - užbaigus Jakų žiedo ir Baltijos prospekto trijų lygių sankryžos modernizavimo projektus, jokio nestandartinių gabaritų krovinio išgabenti iš Klaipėdos uosto pietinės dalies bus neįmanoma. Galimybę tokius krovinius gabenti iš šiaurinės uosto dalies taip pat riboja daug problemų.

Nesuspėjus pataisyti jau vykdomų Klaipėdos kelių ir sankryžų modernizavimo dokumentų gali būti apribota šalies ekonominė plėtra.

Tai pokalbyje su LŽ tvirtino "Linavos" mokymo centro mokslinis vadovas dr. Ričardas MALKEVIČIUS.

- Pernai, kai vadovavote bendrovės "Visagino AE" užsakymu parengtos sunkiasvorių didžiagabaričių krovinių transportavimo per Lietuvą galimybių studijos projektui, dažnai lankėtės Klaipėdoje, dalyvavote Uosto plėtros tarybos posėdžiuose, kur buvo kalbama apie Jakų žiedo ir Baltijos prospekto rekonstrukcijos projektų racionalumą. Ar dabar dar gilinatės į sunkiasvorių krovinių transportavimo klausimus?

- Studiją sėkmingai užbaigėme, jos rezultatais, atrodo, patenkinti užsakovai, nes pavyko negabaritinių krovinių transportavimo problemas apžvelgti plačiau nei reikalavo užduotis. Rezultatus pristatėme Lietuvos transportininkų ir verslo visuomenei. Diskutuojant buvo sutarta imtis konkrečių neatidėliotinų veiksmų, įskaitant ir Klaipėdos uosto privažiavimo projektų koregavimą.

Dabar vykdomas antrasis studijos etapas ir mūsų atlikto darbo pagrindu rengiami konkretūs projektiniai - atskirų tiltų, pralaidų, kelių ruožų statybos ar rekonstrukcijos - sprendiniai. Šiame etape aš nedalyvauju, kartu su buvusiu studijos projekto koordinatoriumi Artūru Petraška kuriame universalią programinę sistemą, kuri vertintų esamų ar reikalingų projektuoti multimodalių transportavimo maršrutų pagrįstumą.

- Kokius veiksmus ir sprendimus lėmė atlikta studija?

- Šios studijos rezultatai paskatino sunkiasvorių krovinių transportavimo klausimus įtraukti į Vyriausybės programą, o taip pat į tarptautinio transporto koridoriaus "Rytai-Vakarai" programas. Bet, nors pasirašytas bendras susisiekimo ir energetikos ministrų įsakymas, praktiškai labai nedaug kas padaryta.

- Šiuo metu įgyvendinamas ir 2011 metų birželį bus baigtas Europos Sąjungos (ES) projektas "Oversize Baltic". Jį inicijavo ir įgyvendina Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas kartu su 8 partneriais iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos ir Švedijos, tarp jų - Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Projekto tikslas - didinti negabaritinių ir didelio svorio krovinių pervežimo efektyvumą bei saugumą. Ar atominės elektrinės krovinių studija ir "Oversize Baltic" kiek siejasi, ar tai du skirtingi darbai?

- Projekto vykdytojai turi informaciją apie mūsų vykdytos studijos rezultatus, tačiau šiuose darbuose nedalyvauju.

Trasos - tai taupymas

- Ekonominė krizė pristabdė pramonės objektų statybas, tad prieš keletą metų į Klaipėdą pradėjęs plūsti negabaritinių krovinių srautas sulėtėjo, uostamiesčio gatvėse jie matomi rečiau. Kokios šios krovinių rinkos prognozės?

- Nors ir krizė, gyvenimas nestovi vietoje. Dar mums baigiant studiją "Visagino AE" užsakymu, kilo poreikis atgabenti "Lietuvos elektrinės" modernizavimo įrenginius. Ne kartą per Klaipėdos uostą gabenti dideli kroviniai Baltarusijos, Rusijos pramonės įmonėms. Pasibaigus krizei šie poreikiai didės, o konkurencinę kovą dėl tokių krovinių laimės tie uostai bei valstybės, kurie bus geriausiai pasiruošę teikti šias paslaugas. Juk investuotojui ne vis tiek, ar naujos technologijos atgabenimas kainuos 30 proc. kontrakto sumos, ar tik 10 procentų. Neperdėsiu sakydamas, kad tai viena svarbiausių investicijų pritraukimo sąlygų. Jei bus pavėluota, galėsime vėl skųstis, kad latviai ar estai mūsų krovinius nušvilpė.

- Nestandartinių krovinių gabenimas reikalauja specialios technikos, įrangos, palydos, leidimų, išankstinių susitarimų. Kaip Lietuvoje reguliuojamas jų transportavimas ir kokia yra kitų šalių patirtis?

- Patirtis įvairi - kuo didesni pramonės poreikiai, tuo dažnesni tokie gabenimai, geriau išplėtota infrastruktūra, labiau reglamentuotos gabenimo procedūros ir saugumo užtikrinimas. Tokių krovinių gabenimas Lietuvoje dažniausiai vykdomas atskiro subjekto iniciatyva. Kadangi valstybėje nėra suformuotos tinkamos infrastruktūros, trasa tokio tipo kroviniams kiekvienu atveju turi būti projektuojama ir vertinama individualiai.

Svarbu nepamiršti, kad dažnas sunkiasvorių krovinių gabenimas be aiškios sistemos gyventojams gali tapti nepakeliama našta. Įsivaizduokime, kad gabenant įrangą stambiam pramonės objektui krovinių srautas gali trukti keletą metų, o jam pasibaigus prasidės remonto komponenčių įvežimas. Todėl siekiama tokių krovinių gabenimo trasas nukreipti nuo tankiai gyvenamų vietovių. Jas formuojant svarbu įvertinti ekonominius, socialinius ir net visuomenės elgsenos, t. y. - psichologinius kriterijus, kad normali gyventojų veikla būtų kuo mažiau trikdoma.

- Lietuvoje didžiausias krovinys iš uosto buvo gabenamas į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą. Jis svėrė 535 tonas ir buvo vežamas 5 paras, o gabenimo projektas buvo rengiamas trejus metus. Prieš vežant krovinį, teko įrengti keletą pralaidų, tarp jų ir per Smiltelės upelį Klaipėdos mieste. Juridiškai ją turėjo nugriauti, bet kodėl ji stovi iki šiol?

- Minėtų pralaidų statybą finansavo Mažeikių naftos perdirbimo gamykla, tačiau jų techninės priežiūros užtikrinti nei statytojas, nei kas nors kitas nėra įpareigotas. Todėl, nepaisant nemažų išlaidų, tokie objektai yra laikini ir juos reikalaujama vėliau nugriauti. Dėl to kaskart transportavimo sprendimui tenka skirti nemažą investicijų dalį, iki 30 procentų. Siūlėme reglamentuoti projektavimą ir statybą, o vėliau šiuos objektus perimti valstybei ir juridiškai numatyti priemones paskatinti jų statytojus.

Kliūtis - sankryžos

- Vykdant pirmąjį maršrutų tyrimų etapą buvo analizuojamos įvairios galimybės. Kokie tada išryškėjo tinkamiausi transportavimo variantai ir būdai?

- Kad ir kaip keista, racionaliausias yra multimodalaus gabenimo, t. y. gabenant vidaus vandenimis - Kuršių mariomis ir Nemunu, o vėliau specialiais autotraukiniais variantas. Taigi tokiu atveju be Klaipėdos uosto paslaugų būtų lyg ir galima išsiversti, tačiau negalime pamiršti krovinių įvairovės. Pavyzdžiui, be Klaipėdos uosto neapsieitume atsiradus poreikiui tokius krovinius pristatyti į vakarinę Lietuvos dalį. Tikslinga turėti trasą ar keletą jų įvairioms transporto rūšimis.

- Anksčiau nestandartiniai kroviniai dažniausiai buvo iškraunami bendrovės "Klaipėdos Smeltė" teritorijoje. Vėliau juos gabenti pradėta ir per kitų įmonių teritorijas. Šiemet du laivus iš Kinijos su 3400 tonų bendro svorio įrenginiais, skirtais Minsko elektrinės statybai, priėmė ir perkrovė Klaipėdos konteinerių terminalas. Didelius krovinius veža skirtingomis gatvėmis, bet "kaklas" yra vienas - Vilniaus plentas ir Jakų žiedas. Kokių sunkumų kils, kai bus pastatytos Jakų žiedo ir Baltijos prospekto trijų lygių sankryžos?

- Teisingai pastebėjote, kad norint iš Klaipėdos uosto pietinės dalies išgabenti bet kokį nestandartinį krovinį tenka kirsti greitkelį Klaipėda-Vilnius arba krovinį gabenti per miestą Baltijos prospektu. Užbaigus abu sankryžų modernizavimo projektus, kaip jie suplanuoti, jokio aukšto ar plataus krovinio išgabenti bus neįmanoma. Liktų tik galimybė tokius krovinius gabenti iš šiaurinės uosto dalies, kur taip pat reikia spręsti daug problemų. Tai ir turėjome omenyje inicijuodami svarstymus uosto plėtros taryboje. Bet, praėjus metams, nieko nepadaryta - jokio projektų koregavimo nebuvo, o Jakų žiedo sankryžos viadukas jau baigiamas. Norisi tikėti, kad žinybiškumo sienas spėsime įveikti, kad dideli kroviniai taps ekonomikos pakilimo stimulu, o ne stabdžiu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"