TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Didesnės algos smogtų nedarbu

2010 10 28 0:00
Darbdavių tvirtinimu, minimalaus atlyginimo didinimas neišspręs įdarbinimo problemos, o ją padidins.
LŽ archyvo nuotrauka

Darbdaviai sako, kad jei būtų padidintas minimalus darbo užmokestis, jie nepultų masiškai atleidinėti žmonių, tačiau ir apie naujų darbo vietų kūrimą tektų pamiršti.

Vakar vykusioje diskusijoje dėl nedarbo mažinimo, profsąjungų atstovai pasisakė už minimalaus atlyginimo didinimą. Esą iš pradžių minimalus atlyginimas turėtų didėti iki 1 tūkst. litų, o vėliau iki 1,2 litų. Po susitikimo su premjeru Lietuvos darbo federacijos pirmininkas Vydas Puskepalis žurnalistams teigė, kad iš dabartinio 800 litų siekiančio atlyginimo pragyventi neįmanoma. Esą vien už komunalinius mokesčius kas mėnesį tenka sumokėti 500 litų, o pridėjus transporto išlaidas niekam daugiau neužtenka.

LŽ primena, kad darbo grupė, ieškanti būdų paskatinti darbingo amžiaus žmones įsilieti į darbo rinką, Vyriausybei siūlo jį didinti iki 900-1000 litų. Be to, siūloma šiek tiek sumažinti minimalaus atlyginimo apmokestinimą, pamokėjus trejus metus pradėti mažinti socialinę pašalpą darbingiems žmonėms, o po penkerių metų jos mokėjimą visai nutraukti.

Verslas prieš siūlymus didinti minimalų darbo užmokestį stojasi piestu, mat tai jiems gręsia dar didesnėmis išlaidomis. Verslininkų teigimu, minimalaus atlyginimo dydis tik padidins nedarbo problemą, mat daugelis įmonių neatlaikys padidėjusios finansinės naštos.

Apsiribos kalbomis

Sociologas, ekonomikos ekspertas Romas Lazutka LŽ patikino, kad esant sunkiai ūkio padėčiai, būtų daug naudingiau ne kelti minimalų atlyginimą, o mažinti jo mokesčius. Jis pažymėjo, kad lyginant su dabartinėmis paslaugų ir prekių kainomis, minimalus atlyginimas yra nedidelis, tad kelti būtų naudinga, tačiau ne tokioms ekonominėms sąlygoms.

"Turint galvoje dabartinę situaciją ir verslo aplinką, kalbos apie minimalaus atlyginimo didinimą yra nerealistiškos. Kita vertus, daug svarbiau, kad žmonės gautų kuo daugiau pinigų į rankas, o tai reiškia mokesčių mažinimą. Tačiau tai, taip pat nėra labai realu, turint omeny, kad tam nepritaria ir finansų ministrė. Mažinant minimalios algos apmokestinimą reikėtų ieškoti kur jį padidinti, kad būtų kompensuoti biudžeto praradimai", - svarstė pašnekovas.

R.Lazutkos nuomone, noras didinti minimalų atlyginimą greičiausiai apsiribos kalbomis.

Darbuotojus keis automatai

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos direktorius Danukas Arlauskas LŽ patikino, kad padidinus minimalų atlyginimą, darbdaviai nepuls masiškai atleidinėti darbuotojų, tačiau nepriims ir naujų.

"Mes sakėme, kad pašalpos turi būti tokio dydžio, kad apsimokėtų dirbti, o politikai viską apvertė aukštyn kojom ir siūlo kelti minimalų atlyginimą, kad apsimokėtų dirbti. Aš manau, kad valdžia bijo judinti socialines pašalpas prieš savivaldos rinkimus ir pasirinko sau labai logišką kelią", - dėstė jis.

Anot D.Arlausko, nebūtų įdarbinta būtent socialiai jautriausia visuomenės dalis - kvalifikacijos neįgiję jaunuoliai, pagyvenę žmonės galintys dirbti sargais, šlavėjais ar indų plovėjais. Anot jo, darbdaviams paprasčiausiai neapsimokėtų tuos žmones įdarbinti.

"Jei kartais valdžia rūpinasi modernizavimu, tai šį rezultatą pasieks - darbdaviai pradės atleidinėti darbuotojus ir įrenginės automatus", - samprotavo D.Arlauskas.

Nedarbas tik didės

"Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įsitikinęs, kad mažiausias pajamas gaunančių darbo rinkos dalyvių apmokestinimo mažinimas ir socialinių pašalpų ilgalaikiams bedarbiams ribojimas gali būti daug efektyvesnės priemonės kovojant su nedarbu ir nelegaliu užimtumu šalyje nei minimalaus atlyginimo didinimas.

"Dauguma įsivaizduoja, kad nustačius didesnį minimalų atlyginimą, visi mažiausiai uždirbantys tokį ir gaus. Deja, per daug pakėlus šią kartelę, kai kurioms įmonėms gali nebeužtekti darbo užmokesčio fondo ir tektų dalį darbuotojų atleisti, jų iki tol atliktus darbus paskirstant likusiems darbuotojams, - svarstė jis. - Tokiu būdu padidės nedarbas, o likusiųjų dirbančiųjų atlyginimas šiek tiek išaugs, bet padidės ir jų darbo krūvis."

N.Mačiulio teigimu, esant tokiam aukštam nedarbo lygiui griežtas darbo santykių reglamentavimas, įskaitant ir minimalaus atlyginimo, gerina dirbančiojo sąlygas, bet apsunkina bedarbio galimybes įsilieti į užimtųjų gretas.

"Minimalaus atlyginimo didinimas gal ir sumažintų neoficialiai gaunamą atlyginimo dalį, tačiau užimtumo nepadidintų. Labiau tikėtina, jog dabartinėje situacijoje dauguma darbuotojų tiesiog pradėtų dirbti ne pilną darbo dieną, žinoma, tik "oficialiai", - dėstė jis.

N.Mačiulio nuomone, pasiūlymai mažinti socialinę pašalpą ilgalaikiams bedarbiams būtų daug efektyvesnė problemos sprendimo priemonė. Lietuvos darbo biržos pasiūlymas ilgalaikius bedarbius priverstinai siųsti į viešuosius darbus yra visapusiškai naudingas ir visuomenei, ir valstybei.

ES prioritetas - darbo vietų kūrimas

Europos Parlamentas (EP) taip pat sujudo dėl minimalaus Europos sąjungos (ES) šalių atlyginimo dydžio. Spalio 19 d. priimtoje rezoliucijoje EP paragino visose ES šalyse nustatyti minimalių pajamų lygį, siekiant išspręsti skurdo problemą. EP manymu, tinkamos minimalios pajamos turi sudaryti ne mažiau kaip 60 proc. atitinkamos valstybės pajamų mediano.

Statistikos departamento ryšių su visuomene vyriausiosios specialistės Birutės Stolytės LŽ teigimu, medianas yra skurdo rizikos riba. Taigi, vieno gyvenančio asmens minimalus atlyginimas, skaičiuojant pagal 2009 metų 60 proc. valstybės pajamų medianą, būtų 831 lito. Tuo tarpu namų ūkis, susidedantis iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų - 1,746 lito.

Europarlamentarai pabrėžia, kad net krizės metu minimalių pajamų sistemos turėtų būti laikomos ne išlaidas didinančiu veiksniu, o esmine kovos su krize priemone. Jie primygtinai ragina pakeisti kai kuriose šalyse taikomas griežtas priemones, skirtas kovai su ekonomikos krize. Pasak europarlamentarų valstybių vyriausybės prioritetą turi teikti darbo vietų kūrimui, kuris būtų pirmas žingsnis mažinant skurdą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"