TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Didesnį elektros tarifą išbandė savo kailiu

2013 04 26 6:00
Didžiosios įmonės pirmosios suskubo pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją, tuo tarpu smulkiosios dar svarsto, ar sutaupys. LŽ archyvo nuotrauka

Laiku nepasirinkusios nepriklausomo elektros tiekėjo ir gavusios didesnes sąskaitas už elektrą įmonės pirmąjį šių metų ketvirtį suskubo sudarinėti sutartis. 

Iki šiol į laisvąją elektros rinką įžengė ir nepriklausomą tiekėją pasirinko beveik 45 proc. įmonių, kurių leistinoji naudoti galia mažesnė kaip 30 kW. Tuo tarpu iš visų juridinių asmenų, kurių leistinoji galia yra lygi ar didesnė nei 30 kW, tai padarė 70 proc. įmonių. Tai atskleidė naujausi "Lesto" duomenys.

Nuo šių metų sausio atsivėrus elektros rinkai, nepriklausomą elektros tiekėją privalo pasirinkti visi juridiniai asmenys. To nepadariusioms įmonėms "Lesto" tiekiamai elektros kainai taikomas 1,25 didesnis koeficientas, kuris kainą padidina 25 procentais. Laisvojoje rinkoje elektrą gali pirkti ir buitiniai vartotojai, bet tai nėra privaloma.

Paskubino didesnės sąskaitos

Bendrovės "Elektrum Lietuva" pardavimo vadovas Ričardas Tvaronas sakė tikėjęsis šiek tiek didesnio įmonių aktyvumo renkantis nepriklausomą tiekėją, nes to nepadariusios nuo šių metų už elektrą moka daugiau. Bendrovės skaičiavimais, per metus apie 100 tūkst. kWh elektros energijos suvartojančios įmonės praras apie 4500 litų, jeigu elektros tiekėjo nepasirinks.

Pašnekovas pažymi, kad beveik pusė - 43 proc. - verslo klientų sutartis sudarė tik pirmąjį šių metų ketvirtį. Tai reiškia, kad jie prarado galimybę mažiau už elektrą mokėti jau nuo šių metų pradžios, kai tik buvo atverta elektros rinka. "Įmonės, nuo šių metų pradžios įgijusios prievolę pirkti elektrą laisvojoje rinkoje, tiekėją turėjo pasirinkti iki praėjusių metų gruodžio 10 dienos, tačiau dauguma delsė. Taigi net jei įmonės žinojo, kad sąskaitos už elektrą išaugs, nesiėmė jokių veiksmų, kol pačios nepajuto naštos", - sakė jis.

Bendrovės "Energijos tiekimas" generalinio direktoriaus Algirdo Juozaponio vertinimu, šiuo metu nepriklausomą tiekėją yra pasirinkusios apie 30 proc. visų šalyje veiklą vystančių bendrovių - maždaug 16 tūkst. įmonių. "Žinodami, kad galimybė pasirinkti nepriklausomą tiekėją šiemet atsivėrė keliasdešimčiai tūkstančių įmonių, tikėjomės šiek tiek didesnio aktyvumo. Tačiau negaliu pasakyti, kad dabartine situacija esame nusivylę - šiemet mūsų klientų portfelis išaugo iki 5 tūkst. vartotojų ir augimo tendencija yra gana stabili", - sakė jis.

A.Juozaponio teigimu, kaip ir kiekvienais metais nuo laisvos rinkos atsiradimo, aktyviausiai nepriklausomus tiekėjus vartotojai renkasi dviem laikotarpiais: metų pabaigoje, kai pasirašo sutartis naujiems metams, kovo ir balandžio mėnesiais, kai palygina iš garantinio tiekėjo gaunamas išaugusias sąskaitas ir įsitikina, kad pasirinkti nepriklausomą tiekėją vis dėlto yra finansiškai naudinga.

Pasveria galimą naudą

"Aktyviausiai nepriklausomus tiekėjus renkasi įmonės, kurių elektros energijos suvartojimas leidžia daugiau sutaupyti. Pavyzdžiui, beveik visi stambiausi šalies vartotojai nepriklausomą tiekėją pasirinko dar prieš kelerius metus, tuo tarpu smulkiausių bendrovių, kurios į laisvą rinką įsiliejo tik šiemet, dalis neviršija 20 procentų", - pasakojo A.Juozaponis.

Bendrovės "INTER RAO Lietuva" komercijos direktorius Vidas Čebatariūnas taip pat sakė, jog kai kuriems elektros energijos vartotojams sutaupytos lėšos atrodo per mažos, kad rinktųsi nepriklausomą tiekėją. Todėl jie pasirenka mokėti brangiau ir likti pas garantinį tiekėją. "Tačiau tokių įmonių jau mažuma, nes verslui energijos sąnaudos itin aktualios. Didžiosios įmonės jau nuo 2010 metų gali ir renkasi nepriklausomą elektros energijos tiekėją, tad joms tiekėjo pasirinkimas jau įprasta praktika. Ir tokių įmonių daugės", - patikino jis.

Dar kyla daug klausimų

Įmonių pasyvumą renkantis tiekėją, R.Tvarono manymu, lemia daugelis neaiškumų. Pavyzdžiui, ne visos jos žino, ar gali rinktis tiekėją, nes tai gali daryti tik turinčios tiesiogines sutartis su "Lesto" įmonės. Be to, kaip sakė jis, daugeliui kyla klausimų, kodėl mažesni elektros tiekėjai sugeba pasiūlyti mažesnę elektros kainą už "Lesto". "Tačiau "Lesto" - tai skirstymo funkciją teikiantis subjektas, t. y. jis tik pristato vartotojų įsigytą elektros energiją iš elektros tiekėjų. Šiuo atveju masto ekonomijos dėsniai niekuo dėti, nes "Lesto" taiko įstatymuose numatytą 1,25 koeficientą", - paaiškino pašnekovas.

Dalis įmonių anksčiau nebuvo susidūrusios su nepriklausomu elektros energijos tiekimu, todėl joms, kaip pažymėjo A.Juozaponis, trūko informacijos apie pasikeitusią tvarką ir atsiradusias galimybes sutaupyti. Tuo tarpu kita vartotojų dalis apie pokyčius žinojo, tačiau norėjo praktiškai įsitikinti, kad pasirinkdami nepriklausomą tiekėją tikrai sutaupys. Todėl tai darė tik gavę kelių mėnesių sąskaitas iš garantinio tiekėjo.

"Trečia, smulkiausiems šalies vartotojams būdingas elementarus pasyvumas. Mūsų užsakymu atlikta vartotojų apklausa atskleidė, kad potencialių elektros pirkėjų lūkesčiai ir pardavėjų galimybės sutampa - vieni nori elektrą pirkti pigiau, kiti gali tokią kainą pasiūlyti. Tačiau toli gražu ne visi norintys sutaupyti planuoja artimiausiu metu pasirinkti nepriklausomą tiekėją", - aiškino jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"