TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Didesni mokesčiai statybų neišjudina

2012 12 04 4:53
5 hektarų teritorija virto griuvėsiais ir miesto dykviete. /LŽ archyvo nuotrauka

Apleistų objektų savininkams kaip bausmė taikomas didžiausias nekilnojamojo turto mokesčio tarifas nepajėgia įpūsti gyvybės užgesusiems projektams ir mažai yra naudingas savivaldybių biudžetui.

Bankrutuojančių įmonių turtą administruojanti bendrovė "Valeksa" rengiasi varžytynėms - per jas jau ketvirtą kartą bus bandoma parduoti Verslo investicijų projektų centro (VIPC) turtą Klaipėdoje. Būtsargių namų vardu architektų vadintas gyvenamųjų pastatų kvartalas buvusio "Trinyčių" fabriko 5 hektarų teritorijoje virto griuvėsiais ir tapo miesto dykviete.

Uostamiesčio nekilnojamojo turto (NT) projektų likimas mažai kuo skiriasi nuo žlugusių urbanistinių idėjų kitose savivaldybėse, kurios taip pat pradėjo taikyti apleistų statinių savininkams didesnį mokestį. Todėl Klaipėdos patirtis leidžia daryti prielaidą, kad spyris mirusiajam nei labiau pakenkia, nei paskatina keltis.

Taikomos sankcijos

Įstatyme numatytos NT mokesčio žirklės nuo 0,3 proc. iki 1 proc. turto vertės leidžia savivaldybių taryboms nustatyti kelis konkrečius mokesčių tarifus. Todėl Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pernai nusprendė, kad 2012 metais turi būti taikomi 0,8 ir 0,3 proc. mokesčio tarifai, išskyrus netvarkomam arba apleistam, arba nenaudojamam, arba naudojamam ne pagal paskirtį NT, kuriam taikomas 1 proc. tarifas. Panašių sankcijų buvo imamasi ir anksčiau.

Tačiau sklypas prie Trinyčių tvenkinio, kaip ir pora dešimčių kitų apleistų ar neprižiūrimų vietų, kasmet apmokestinamų didžiausiu NT mokesčiu, neišnyksta iš "vaiduoklių draustinių" sąrašo, sudaromo Klaipėdoje nuo 2007 metų. Jis tik pakoreguojamas, nes savininkų skiltį papildo nauji pavadinimai ar likvidatorių ir administratorių vardai. Neseniai Klaipėdos miesto tarybos svarstytas 35 objektų sąrašas patikslintas - viena eilutė išbraukta ir vienas savininkas pakeistas kitu.

Akivaizdu, kad už neprižiūrimas buvusių gamyklų teritorijas baudžiamos bendrovės, turėjusios arba laukusios užsienio investuotojų. Jos, užgultos milžiniškų finansinių sunkumų, vangiai reaguoja į kasmet didėjančių mokesčių skirtumą.

Apleistų objektų savininkų retai pasitaiko tarp prašančiųjų savivaldybės administracijos sumažinti NT mokestį. Kreipiasi tik tie, kurie nors šiek tiek kruta, dažniausiai mažų senamiesčio krautuvėlių šeimininkai ar kavinių, teikiančių tualeto paslaugą turistams, kaip, pavyzdžiui, "Taravos Anikės" restoranas, valdytojai.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovai aiškina, kad nekeliama uždavinio iš visų mokesčių mokėtojų išskirti tuos, kurie įtraukti į didesniu mokesčiu baudžiamųjų kategoriją, juolab jog daugelis apleisto NT savininkų išsibarstę po visą Lietuvą. Todėl sunku pasakyti, ar mokesčio didinimas nors kiek padeda.

Turtas nuvertėjo

VIPC turtą Klaipėdoje administruojantis Darius Daubaras į ankstesnius savivaldybės raginimus tvarkyti teritoriją buvo atsižvelgęs - prieš 2 metus apleistus statinius imta griauti. Tačiau nesumokėjus pirmiesiems rangovams už darbą, surasti kitus buvo nelengva. Statybinis laužas iki šiol neišvežtas. Pasak D.Daubaro, gruodžio pabaigoje numatytos varžytynės bus jau ketvirtos. Siūloma pirkti žemę, išskaidytą į 8 sklypus, nuo 26 arų iki 1,1 hektaro ploto. Jų pradinė kaina, kartu sudėjus, viršija 14 mln. litų. Nors skambinančiųjų pasidomėti objektu būna, bendra Lietuvos situacija rodo, kad mokėti tiek milijonų mažai kas gali: įmonės neturi laisvų apyvartinių lėšų, o bankai šiuo metu nenori skolinti NT projektams. "Per kiekvienas varžytynes kaina po truputį mažėja. Kreditoriai nesutinka daug nuleisti, nes bendra kredito suma yra maždaug 17 mln. litų. Bandėme parduoti žemę kaip vieną sklypą, paskui išskaidėme, bet kaina pirkėjams vis tiek atrodo per didelė", - aiškino D.Daubaras.

Paklaustas, ar gali būti kada nors Klaipėdos biudžetui sumokėtas priskaičiuojamas NT mokestis už 2007 metais 82 mln. litų vertintą turtą, "Valeksos" atstovas nurodė, kad jis įtraukiamas į teismo tikslinamą bendrą kreditorių ieškinį. VMI, kuri renka šį mokestį, yra antros eilės kreditorių grupėje, prieš paskolą suteikusį "Danske" banką. Savivaldybė turi daugiau galimybių atgauti skolą nei žemiau sąraše esantys kreditoriai, tačiau kada tai nutiks - neaišku. Mažai tikėtina, kad turtas bus parduotas per artimiausią pusmetį, nors sklypai yra gana patrauklioje vietoje - centrinėje Klaipėdos dalyje.

Įgyvendinti Būtsargių namų projektą 2005 metais planavo VIPC savininkai su partnere - Švedijos kapitalo bendrove "Arpberg Forvaltning". Tuo metu ji turėjo ir daugiau turto Lietuvoje, o dabar yra likviduojama. Netrukus ši kompanija savo dalį akcijų, 50 proc., pardavė "Invaldos" įmonių grupei. Tačiau ir jos rankose NT projektas, švedų vertintas 300 mln. litų investicijų suma, lietuvių - perpus mažesne, sėkmės valandos nesulaukė. "Invalda" 2009-ųjų vasarą akcijas pardavė neįvardijamam pirkėjui, paskui buvo paskelbtas bendrovės "VIPC Klaipėda" bankrotas.

Miesto architektų laukia nusivylimas - parengtas 5 hektarų kvartalo projektas su dangoraižiais naujiems "sklypininkams" vargu ar pasirodys tinkamas, nors išduotas statybų leidimas galioja 10 metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"