TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Didesni pasėliai – gausesnis derlius

2016 07 21 6:00
Ūkininkai šiemet užaugins daugiau kaip 6,52 mln. tonų grūdų - nors derlingumas apie 5 proc. mažesnis nei pernai, pasėlių plotai maždaug 5 proc. didesni. Reuters/Scanpix nuotrauka

Grūdų sezonas prasidėjo – pirmieji jau atvežti į elevatorius. Lietuvos ūkininkai kulia žieminius miežius, jau pradėjo kulti rapsus, o netrukus savo eilės sulauks ir kviečiai. Derlius ir šiemet prognozuojamas rekordinis, nors nerimą kelia nesiliaujantis lietus ir niekaip nesistiebiančios grūdų kainos pasaulinėse biržose.

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas prognozuoja, kad šalies ūkininkai šiemet užaugins daugiau kaip 6,52 mln. tonų grūdų. Grūdinių augalų derlius bus 0,1 proc. didesnis negu pernai, nors derlingumo rodikliai – mažiau žadantys.

„Šių metų derlius labai panašus į pernykštį, esminių skirtumų nėra. Didesnis metinis pokytis nebent tai, kad pasėlių plotai maždaug 5 proc. didesni, o derlingumas – apie 5 proc. mažesnis“, – sakė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto tyrėjas Albertas Gapšys. Būtent padidėję pasėlių plotai, anot pašnekovo, ir lemia, kad grūdų derlius šiemet rekordinis. Toks jis išlieka pastaruosius trejus metus.

Tiesa, derliaus rodikliai ir ūkininkų lūkesčiai visoje Lietuvoje nevienodi. Bendrovės „Agrochema“ generalinio direktoriaus Dariaus Karpavičiaus teigimu, Suvalkijos regiono ūkininkų nuotaikos gana slogios, nes jų žieminiai kviečiai iššalo. Tuo metu ūkiuose, išsidėsčiusiuose nuo Vidurio Lietuvos į šiaurę, derlius žada būti geras. Nerimauti verčia tik tai, kad nesiliaujantis lietus nesugadintų grūdų kokybės.

Gyvulininkystę keičia augalininkystė

D. Karpavičius taip pat mano, jog mažesnį šių metų derlingumą kompensuos didesni pasėlių laukai. Pasak jo, bendras pasėlių plotas išsiplėtė net 50 tūkst. hektarų, o įtakos tam turėjo susiklosčiusi prasta situacija pieno ūkiuose. Šiuo metu nepelningi pieno ūkiai naikinami. Jei neturi įsipareigojimų dėl gautos europinės paramos, ūkininkai atsisako galvijų auginimo ir pereina prie augalininkystės. Taip pat dirbamos anksčiau nenaudotos ar mažiau naudotos žemės. D. Karpavičiaus įsitikinimu, pasėlių didėjimo tendencijos turėtų išsilaikyti ateinančius 2–3 metus.

A. Gapšys skaičiavo, kad iš bendro pasėlių ploto, siekiančio apie 2,5 mln. hektarų, grūdiniams augalams šiuo metu tenka 1,57 mln. hektarų. „Keičiantis pasėlių struktūrai grūdinių augalų plotus galime didinti iki begalybės pievų, sodų, kitų negrūdinių kultūrų sąskaita ir taip vis gausinti derlių. Tik gali ištikti tokia pat problema kaip ir pieno sektoriuje – pasaulyje susikaupus grūdų pertekliui, ko gero, smarkiai kris kainos“, – perspėjo jis.

Bendrovės "Agrochema" generalinis direktorius Darius Karpavičius."Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Tyrėjas priminė, kad panašiai nutiko 2012 metais, kai grūdinių kultūrų kainos buvo pasiekusios aukštumas. Tuomet dalis Lietuvos ūkininkų atsisakė cukrinių runkelių ir suskubo persiorientuoti į kviečių auginimą. „Jie manė, kad iš kviečių bus galima puikiai pasipelnyti. Tačiau pasiūlos ir paklausos balansui persisvėrus į kitą pusę, kainos pradėjo kristi“, – kalbėjo A. Gapšys.

Dėl nuolat svyruojančios pasiūlos ir paklausos jis siūlė atsargiai vertinti ir galimybę nuo gyvulių ūkių pereiti prie augalininkystės.

Kainos kasmet mažėja

Abu pašnekovai pabrėžė, kad grūdų kainos pasaulinėse rinkose dėl pasiūlos ir paklausos balanso jau šiandien nėra pačios palankiausios. 2012 metais tona kviečių, kvietrugių ir miežių, pasak A. Gapšio, kainavo apie 250 eurų, o dabar – tik 160 eurų už toną. Be to, kainos 10–15 proc. smunka kasmet.

„Šiais metais jos gali dar šiek tiek kristi arba išsilaikyti tokio pat lygio, nes didėja pasaulinės grūdų atsargos. Kiek kainos mažės, labai sunku pasakyti. Tai paaiškės jau greitai, kai prasidės prekyba nauju derliumi. Spėčiau, kad kaina derliaus nuėmimo metu turėtų siekti 150–160 eurų“, – sakė A. Gapšys.

Teigiamų kainų korekcijų neprognozavo ir D. Karpavičius. Jo manymu, grūdai tikrai nebus brangesni, negu yra šiandien. „Derlius kitose rinkose geras. Pavyzdžiui, Ukrainoje jau stebime javų nuėmimo eigą ir matome, kad pasėlių plotai didesni, derlius geresnis. Taigi Juodosios jūros regiono konkurencija bus didelė, nebent kur nors Europoje kils problemų dėl kokybės“, – aiškino „Agrochemos“ vadovas.

Augina daugiau kviečių

Nors pasėlių laukai plečiasi, krintančios grūdų kainos skatina ūkininkus ieškoti pelningesnių alternatyvių kultūrų. Šiemet bus užaugintas itin gausus ankštinių kultūrų derlius. A. Gapšio teigimu, jų pasėlių plotai smarkiai padidėję, tad ūkininkai nuims apie 1,5 karto didesnį derlių. Tarkime, žirnių derlius bus maždaug dvigubai gausesnis negu pernai.

Kaip žinoma, ES žemdirbiai nuo 2015 metų privalo laikytis pasėlių įvairinimo tvarkos, todėl dalį laukų greta grūdinių kultūrų užsėja ankštinėmis.

A. Gapšys nurodė, kad žieminių kviečių pasėlių plotas šiemet padidėjo maždaug 8 proc. – labiausiai iš visų javų rūšių. Tiesa, jų derlingumas bus prastesnis. Laukiama tik 2–3 proc. gausesnio žieminių kviečių derliaus.

Miežių, rugių pasėlių plotas mažėjo. Šiemet prognozuojama nuimti 10–20 proc. menkesnį jų derlių. Tokiam pasėlių ploto susitraukimui, anot A. Gapšio, greičiausiai turėjo įtakos geresnės kviečių eksporto galimybės. „Grūdų užauginame jau beveik tris kartus daugiau, negu suvartojame vidaus rinkoje. Aišku, tą skirtumą reikia eksportuoti. O tinkamiausia eksporto prekė yra maistiniai kviečiai. Dėl šios priežasties ūkininkai tikriausiai ir renkasi auginti kviečius – kad būtų lengviau juos parduoti supirkėjams. Kitų kultūrų eksporto apimtis gerokai menkesnė, mažesnis ir vidaus suvartojimas“, – dėstė A. Gapšys.

Vis dėlto pasėlių struktūros pokyčiai, pasak pašnekovų, kažin ar turės itin reikšmingos įtakos kviečių kiekiui. „Lietuvoje daugiausia auginami kviečiai. Mes neturėtume kur parduoti tiek ankštinių kultūrų, jei pereitume vien prie jų. Iš esmės žirnius ir pupas perka tik dvi rinkos – Egiptas ir Indija. Be to, dėl ES žalinimo politikos ankštinių kultūrų kiekis padidėjo visoje Europoje. Taigi kviečių auginimas, nors jų kainos ir mažėja, išlieka pelningas, tad nėra viskas taip blogai. Juo labiau kad lietuviai jau moka auginti kviečius, o ir eksporto rinkos atrastos“, – svarstė D. Karpavičius.

„Agrochema“ 2016–2017 metų sezono derliaus supirkimo kainos (2016.07.21), pristatant į elevatorių, Eur už toną (be PVM)

Kviečiai (Ekstra klasė)141
Kviečiai (I klasė)135
Kviečiai (II klasė)131
Kviečiai (III klasė)123
Kviečiai (IV klasė)108
Kvietrugiai106
Miežiai117
Žirniai (geltonieji)221
Pupos (maistinės)198
Rapsai340

Šaltinis: „Agrochema“

Derlius Lietuvoje, tūkst. tonų

Augalai2015 m.2016 m.*Skirtumas, proc.
Grūdiniai augalai6521,46526,00,1
Javai6066,75837,2–3,8
Žieminiai javai3772,73838,61,7
Vasariniai javai2294,01998,5–12,9
Kviečiai4380,34343,3–0,8
Žieminiai3271,73352,32,5
Vasariniai1108,6991,0–10,6
Rugiai107,897,0–10,0
Žieminiai106,696,3–9,7
Vasariniai1,20,7–42,5
Miežiai811,5642,4–20,8
Žieminiai15,319,426,5
Vasariniai796,2623,1–21,7
Kvietrugiai468,5418,4–10,7
Žieminiai379,1370,7–2,2
Vasariniai89,447,7–46,6

* prognozės

Šaltinis: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas

Lietuvoje pasėtų pasėlių plotas, tūkst. ha

Kultūra2015 m.2016 m.
Grūdiniai augalai1488,91570,6
Ankštiniai augalai157,4242,9

Šaltinis: Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"