TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Didesnių atlyginimų daugumai tikėtis kol kas neverta

2013 08 23 13:05
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

58 proc. Lietuvos darbdavių teigia, kad jų įmonėse atlyginimai per paskutinius šešis mėnesius nekito, taip pat neplanuojami jokie atlyginimų pokyčiai artimiausiems šešiems mėnesiams. Tai rodo šių metų gegužės–birželio mėnesiais atliktas atlyginimų tyrimas, kurio metu surinkti šių metų balandžio mėnesio atlyginimų duomenys. 

23 proc. atsakovų didino bazinius atlyginimus per pastaruosius šešis mėnesius, o 18 proc. respondentų teigė planuojantys didinti kai kurių profesijų darbuotojų atlyginimus per artimiausius 6 mėnesius. Tyrimas buvo atliktas trijose Baltijos šalyse, taikant tą pačią metodiką. Pagrindinis šio tyrimo išskirtinumas tas, kad buvo siekiama išsiaiškinti skirtingų pareigybių ir profesijų atlyginimų tendencijas, o ne nustatyti bendrą šalies vidurkį, kuris nesuteikia realiai naudingos informacijos.

Įmonės, kurios nurodė, kad per pastaruosius šešis mėnesius koregavo atlyginimus, vidutiniškai didino bruto atlyginimą 15-16 proc., o teigusios, kad planuoja koreguoti atlyginimus – ketino padidinti bruto atlyginimą vidutiniškai 10 proc. Tačiau šie skaičiai labai skiriasi kalbant apie skirtingas profesijas. Pavyzdžiui, vadovų atlyginimai didėjo 26 proc., informacinių technologijų specialistų 27 proc., o technikų ar mechanikų – mažiau nei 10 proc. Svarbu paminėti, kad tyrimo respondentai nurodė, jog atlyginimai buvo didinami arba planuojami didinti ne visiems darbuotojams, o tik daliai jų. Pagrindine priežastimi, leidusia įmonėms didinti kai kurių darbuotojų atlyginimus, nurodoma įmonės finansiniai rezultatai, asmeninis darbuotojų tobulėjimas bei padidėjęs jų darbo produktyvumas.

„Tai kad mažiau nei penktadalis Lietuvos įmonių planuoja didinti atlyginimus darbuotojams rodo, jog verslas atsargiai vertina ateities perspektyvas. Svarbiausias faktorius, leidžiantis tikėtis stabilumo, yra stabili ir prognozuojama mokestinė bazė. Lietuvos verslo konfederacija nuosekliai pasisako už stabilią mokesčių sistemą ir gerai apgalvotą bei konsultacijomis su socialiniais partneriais paremtą jos pertvarką. Tik žinodami, kad staigi mokesčių reforma neužkraus papildomos mokestinės naštos ant verslo pečių, verslininkai galės lengviau prognozuoti savo įmonių finansinę ateitį bei planuoti atlyginimų augimą. Taip būtų skatinimas vidaus vartojimas ir visos šalies ekonomikos suaktyvėjimas“, - sako Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.

Tyrimo duomenimis, vadovų atlyginimai neatskaičius mokesčių Lietuvoje vidutiniškai svyruoja nuo 3500 iki 7700 litų. Žemesnės grandies vadovų ir projektų vadovų – nuo 3000 iki 6500 litų. Aptarnavimo srities ir pardavimų specialistai vidutiniškai uždirba nuo 1400 litų iki 3000 litų, biuro administravimo darbuotojų atlyginimai svyruoja nuo 1700 iki 2850 litų neatskaičius mokesčių. Keleto šiuo metu paklausiausių specialybių vidutiniai atlyginimai neatskaičius mokesčių: tiekimo, transporto, logistikos paslaugų vadovo - 5600 litai, gamybos padalinio vadovo – 5400 litų, inžinieriaus – 4000 litų, suvirintojo ir šaltkalvio 2300 – 2400 litų, programinės įrangos kūrėjo – 6500 litų, IT sistemų administratoriaus – 3400 litų. Lyginant tris Baltijos šalis, beveik visų specialybių ir profesijų atlyginimai yra aukščiausi Estijoje, antroje vietoje – Latvija, o Lietuva vis dar atsilieka pagal atlyginimų vidurkį.

Beveik pusė darbdavių (49 proc.) nurodė, kad artimiausiu metu jiems reikės papildomų darbuotojų, o 44 proc. teigė, kad darbuotojų skaičius yra stabilus ir įmonės neplanuoja jokių pokyčių. Darbdaviai prognozuoja, jog artimiausiu metu didės logistikos, paslaugų sektoriaus, pardavimų specialistų bei įvairių sričių kvalifikuotų darbininkų paklausa. Didžioji dalis darbdavių sakė, kad jų veiklai tiesioginę įtaką daro tinkamos darbo jėgos trūkumas: 59 proc. respondentų trūksta kvalifikuotų specialistų, 12 proc. nurodo, kad neužtenka mažai kvalifikuotos arba nekvalifikuotos darbo jėgos.

„Šiais metais „CV Online“ tinklapyje paskelbiama vidutiniškai 3400 naujų darbo pasiūlymų per mėnesį. Daugiausiai iš jų - paslaugų srities specialistams. Šiuo metu rinkoje paklausiausi transporto, ekspedicijos, logistikos vadybininkai, pardavimų vadybininkai, IT specialistai, programuotojai, mažmeninės bei didmeninės prekybos ir tiekimo specialistai. Ne ką mažiau pateikiama darbo pasiūlymų inžinieriams, gamybos specialistams - technologams, meistrams. Tai pačios problematiškiausios specialybės, ieškant šių darbuotojų įmonės susiduria su patyrusių ir reikalavimus atitinkančių specialistų trūkumu“, – sako Rita Karavaitienė, „CV Online LT“ marketingo vadovė. Jos teigimu, nuo rugsėjo mėnesio darbo pasiūlymų kasmet ženkliai padaugėja, tačiau iki šių metų pabaigos nedarbo lygis neturėtų mažėti. „2013 metų darbo rinkos paradoksas - įmonės ieško daug darbuotojų, bedarbių taip pat daug, tačiau dirbt nėra kam. Tai reiškia, kad rinkoje esančios laisvos darbo jėgos pasiūla neatitinka paklausos“, - sako R.Karavaitienė.

Vertinant darbo organizavimą, tyrimo duomenimis darbuotojams itin svarbu patiems turėti galimybę laisvai priimti sprendimus dėl savo darbo organizavimo. Didžioji dauguma darbdavių teigė, kad jie įtraukia darbuotojus į jų darbo procesų planavimą ir patiems suteikia galimybę rinktis darbo metodus bei priemones. Tačiau darbuotojams paliekama daug mažiau laisvės pasirinkti darbo laiką ir vietą, o mažiausiai įtakos darbuotojai turi sprendžiant dėl jų atlyginimo dydžio.

Žvelgiant į tyrimo rezultatus visose trijose Baltijos šalyse, galima teigti, kad darbuotojams suteikiama gana daug laisvės savarankiškai organizuotis darbo procesus, jie aktyviai įtraukiami į darbo procesų planavimą. Tai svarbi įmonių darbo kultūros dalis Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje, nepaisant to, kad profesinės sąjungos šiose šalyse nėra aktyvios.

„Šis tyrimas rodo, kad trijų Baltijos šalių darbo rinkos turi labai daug panašumų, pavyzdžiui darbo planavimas ir organizavimas, tačiau yra ir nemažai kiekvienai šaliai specifinių dalykų, kurie gali būti itin svarbūs užsienio investuotojams, planuojantiems investicijas Baltijos regione. Daugumos specialybių darbuotojų Estijoje atlyginimų vidurkis yra didžiausias, be to net 45 proc. Estijoje apklaustų įmonių teigė, kad per pastaruosius šešis mėnesius didino atlyginimus, tuo tarpu Latvijoje – 36 proc., o Lietuvoje tokių įmonių buvo tik 23 proc. Tai rodo, kad darbo jėgos kaštai Lietuvoje yra mažesni nei Estijoje ar Latvijoje, ir tai šalį daro patrauklesne užsienio investuotojams“, - sako Antonas Kuznetskis, Atlyginimų tyrimo agentūros plėtros vadovas.

Darbdavių ir darbuotojų atlyginimo tyrimą Lietuvoje bendradarbiaudamos atliko trys organizacijos - Lietuvos verslo konfederacija, Atlyginimų tyrimo agentūra ir „CV Online LT“. Taikant tą pačią metodiką tyrimas buvo atliktas trijose Baltijos šalyse. Lietuvoje tyrime dalyvavo 179 įmonės ir 3 163 darbuotojai. Iš viso Baltijos šalių tyrime dalyvavo 705 darbdaviai ir 19 878 darbuotojai. Toks tyrimas Lietuvoje ir Latvijoje vykdomas pirmą kartą, Estijoje – penktą. Tyrimo metu surinkta informacija apie 310 profesijų, kurių klasifikacija paremta tarptautiniu profesijų klasifikacijos standartu (ISCO) 2008v1.5b.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"