TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Didesnių palūkanų teks palaukti

2013 09 16 6:00
Palūkanų normos už bankuose laikomus indėlius pasiekusios rekordines žemumas. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Jau kuris laikas Lietuvos bankų mokamos palūkanos už indėlius yra rekordiškai žemo lygio. Tačiau prošvaisčių, kad jos artimiausiu metu ar ilgesniu laikotarpiu pradėtų augti, kol kas nematyti.

Marijus Kalesinskas, ISM universiteto lektorius ir įmonės "MC Wealth Management" finansų patarėjas, LŽ teigė, kad tradiciškai palūkanos mažėja, kai mažėja pinigų skolinimasis, o rinkoje neįžvelgiama didelės rizikos dėl valiutos devalvacijos ar pan.

Mažai pagerėjimo vilčių

„Per pastaruosius metus, atslūgus finansų krizės įtampai, valiutos devalvacijos rinkoje bijoma vis mažiau, o pinigų poreikis ekonomikoje buvo ir išlieka gerokai sumažėjęs. Iš dalies pats verslas pastaraisiais metais nematė tiek perspektyvų plėtotis imant paskolas, o bankų kreditavimas buvo itin sugriežtintas ir apribotas. Euro, su kuriuo litas susietas fiksuotu kursu, palūkanos visą šį laikotarpį taip pat buvo dirbtinai mažinamos Europos centrinio banko veiksmais, siekiant paskatinti pinigų paklausą ir taip stimuliuoti ekonomiką“, - priežastis vardijo analitikas.

Pasak M.Kalesinsko, padėtis galėtų keistis pradėjus atsigauti ekonomikai. „Lietuva yra priklausoma nuo padėties pagrindinėse pasaulio ekonomikose, o ten šiuo metu matyti vis daugiau atsigavimo ženklų. Svarstoma, kad JAV centrinis bankas jau greitai pradės mažinti skatinimą, palūkanos JAV jau pradeda kilti. Manoma, kad panaši tendencija vėliau gali formuotis ir euro zonoje. Taigi ir Lietuvoje palūkanos po truputį turėtų didėti“, - sakė jis.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Jonas Čičinskas mano, jog tam, kad palūkanos pradėtų augti, reikia, jog verslininkai ir kiti investuotojai – "žmonės su pinigais" – taptų optimistais ir pradėtų aktyviau veikti finansų, vertybinių popierių rinkoje, taip pat ir nekilnojamojo turto ar gamybinės infrastruktūros objektų statyboje, gamyboje. „Visoje Europoje pinigų yra, bet nėra kur jų dėti. Verslas ir žmonės mažai skolinasi, o bankai bijo skolinti, daug kas jiems vis dar atrodo rizikinga. Tokia stagnacija ir lemia menką investicinį aktyvumą ir mažas palūkanas. Ekonomistai vos ne trimis akimis stebi ir stengiasi įžiūrėti to aktyvumo didėjimo požymių, tačiau jų kol kas nedaug. Vis dėlto daugiau optimizmo galima tikėtis greičiau, nei tikėtasi prieš metus “, - sakė jis.

Skandinavai moka mažiau

Šiuo metu „lietuviškuose“ bankuose palūkanos už indėlius yra 10 kartų ir daugiau didesnės nei skandinavų bankų. Kodėl skandinavai moka mažiau? „Taip yra ne dėl kapitalo kilmės, o dėl to, kad lietuviški bankai maži. Jie nepriskolino tiek, kiek skandinavų bankai, kurie dabar turi daug blogųjų paskolų. Be to, skandinaviški bankai naudojasi tuo, kad žmonės iš jų nebėga, nors ir gauna mažas palūkanas, jie daug uždirba iš įmokų už pervedimus“, - sakė J.Čičinskas.

Anot jo, maži bankai gali siūlyti didesnes palūkanas dėl konservatyvios politikos. Jiems nereikia uždirbti milžiniško pelno, kad padengtų savo nuostolius kaip SEB, „Swedbank“, DNB. „Tų nuostoliai gigantiški, jie gauna šimtus milijonus pelno, jais dengia nuostolius, pelno lieka aguonos grūdas, nuo kurio į biudžetą sumokėta tik 3 tūkst. litų pelno mokesčio“, - kalbėjo profesorius. Skandinavų bankai, anot J.Čičinsko, yra klasikinės verslo įmonės.

M.Kalesinsko nuomone, skirtumai tarp bankų mokamų palūkanų daugiausia atspindi tai, kokia pinigų kaina bankai gali pritraukti kapitalą. „Didesnėms finansų grupėms priklausantys bankai turi „užnugarį“ – jie gali skolintis per savo pagrindinius bankus, kurių kapitalo kaina taip pat skiriasi tarpusavyje ir atspindi tų bankų rizikos vertinimą rinkoje, tačiau tokių bankų pinigų skolinimosi kaina rinkoje dažniausiai bus vis tiek mažesnė nei nedidelių vietinių bankų“, - sakė jis.

Komercinių bankų mokamos palūkanos už indėlius, proc.

Bankas/Laikotarpis, mėn.61236
SEB0,10,30,7
Swedbank0,10,20,8
DNB0,10,30,7
Danske Bank0,40,650,85
Šiaulių bankas1,01,72,2
Medicinos bankas1,31,51,2

Šaltinis: indeliai.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"