TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Didieji tinklai tyrinėja e. prekybą

2013 07 25 6:00
Didžiųjų prekybos tinklų e. parduotuvės kasmet stebi augantį pardavimą. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Didžiųjų prekybos tinklų e. parduotuvių proveržio artimiausiu metu nederėtų tikėtis. Nors veikiančių tokio pobūdžio e. parduotuvių apyvarta nuosekliai auga, specialistai pažymi, kad prekybos tinklams pasiūlyti kokybišką prekybą internetu bene sudėtingiausia.

Susidomėjusiųjų elektroninių parduotuvių steigimu Lietuvoje apstu, šnekos apie e. prekybą netyla, o ir pradėti prekybą internetu daug pastangų ar išlaidų nereikia. Todėl sąvoka "e. prekyba" patiria infliaciją - nuvertėjimą. Juolab kad didžioji dalis e. parduotuvių tik egzistuoja. Taip e. prekybos tendencijas apibūdino įmonės "Adeo Web" direktorius Paulius Nagys. „Ant rankos pirštų galima suskaičiuoti e. prekybos sistemas, kurios iš tiesų prekiauja, uždirba, išlaiko personalą ir dar investuoja“, - sakė jis.

Pašnekovas paneigė, kad lietuviai dar neišprusę e. prekybos srityje. Esą pirkdami internetu jie nebejaučia jokių psichologinių barjerų, jei gerą prekę už priimtiną prekę siūlo daugiau ar mažiau žinoma e. parduotuvė. Tai, anot jo, atspindi ir nuolat rinkos lyderių auganti apyvarta.

Vis dėlto P.Nagys pabrėžė, kad didiesiems prekybos tinklams kokybiškai įžengti į elektroninę prekybą kainuoja labai daug. Jiems dėl sudėtingų vidinių sistemų įsitvirtinti e. parduotuvių segmente yra bene sunkiausia. „Kuo įmonė didesnė, tuo jai sunkiau sukurti kokybišką e. prekybos sistemą. Mat prekybos tinklai turi labai didelį asortimentą, kuris keičiasi, be to, jis išdėstytas po skirtingus sandėlius visoje šalyje. Sudėtinga ir buhalterinė apskaita, prijungta prie trečiųjų šalių sistemų. Galiausiai prekės turi būti atgabenamos per gana trumpą laiką, nes kitaip nebelieka konkurencinio pranašumo – juk prekybos taškų daug, tad pirkėjui paprasčiau sėsti į automobilį ir nuvykti į už poros kilometrų esančią tinklo parduotuvę“, - paaiškino jis.

Apimtis augo du kartus

Bendrovės „Maxima LT“ komunikacijos vadovės Renatos Saulytės teigimu, nuo 2010 metų veikianti šio prekybos tinklo e. parduotuvė per pusantrų gyvavimo metų fiksavo vien apyvartos didėjimą. Anot jos, 2012 metais, palyginti su 2011-aisiais, pardavimas augo daugiau kaip 2 kartus. E. prekybos apimtį būtų galima palyginti su maždaug vienos „Maxima X“ parduotuvės apimtimi.

Pašnekovė patikino, kad apskritai elekroninė prekyba šalyje sparčiai auga, o tai esą rodo, jog vartotojai ne tik drąsiau išbando naujus pirkimo būdus, bet ir vis labiau pasitiki e. prekyba. Todėl bendrovė neslepia planų plėstis – galimybę apsipirkti internetu pasiūlyti ne tik Vilniaus, bet ir kitų šalies miestų gyventojams. „Jei nuspręsime plėstis, tai bus daroma tik atsakingai ištyrus aplinką, vartotojų apsipirkimo įpročius, įvertinus paklausą ir apsvarsčius visas galimybes“, - sakė R.Saulytė.

P.Nagio teigimu, atsikratę baimių internetu įsigyti maisto produktų, gyventojai tampa vis dažnesniais e. parduotuvių lankytojais./LŽ nuotrauka

Perka maisto produktus

„Dar prieš kelerius metus nebuvo galima įsivaizduoti, kad lietuviai internetu pirks maistą - būta daug stereotipų, neva tai nepriimta, neišbandyta, nesaugu, abejota, ar pavyks užtikrinti kokybę ir pan. Bet dabar jau daugeliui šeimų tai tampa įprastu apsipirkimo būdu. Tokius pokyčius lėmė greitėjantis gyvenimo tempas: žmonės vertina savo laiką ir nori jį išnaudoti kuo produktyviau. E. parduotuvės jiems padeda taupyti laiką. Ne mažiau svarbus ir patogumas“, - aiškino R.Saulytė.

Jos teigimu, e. parduotuvėje, kaip ir bet kuriame kitame „Maximos“ prekybos centre, perkama įvairių maisto produktų, namų apyvokos reikmenų. Iš viso e. parduotuvėje šiuo metu prekiaujama per 20 tūkst. pavadinimų prekių. „Tačiau pastebime, kad e. parduotuvėje dažniau perkami produktai didesnėmis pakuotėmis ar didesni jų kiekiai. Ypač populiaru pirkti vandenį, daržoves, vaisius, nes tai gana sunkios prekės, ypač perkant jų daug“, - paaiškino ji.

Užsienio praktika rodo, kaip pažymėjo P.Nagys, kad tuomet, kai vartotojai internetu pradeda pirkti maisto produktus, prekyboje įvyksta lūžis. Jam įvykus, žmonės esą persiorientuoja ir e. parduotuvėse ima pirkti kur kas daugiau bei įvairesnių prekių.

Rizikuoti neskuba

„Jei įmonė turi pinigų, e. prekyba yra puiki galimybė juos investuoti, nes investicijos anksčiau ar vėliau atsipirks. Mat interneto vartotojų skaičius, pardavimas ir apyvarta Lietuvoje nuolat auga“, - sakė P.Nagys.

Vis dėlto kiti šalies didieji prekybos tinklai rinkoje esančių e. parduotuvių vytis ar nukonkuruoti nežada ir artimiausiu metu neplanuoja pasiūlyti elektroninės prekybos.

„Elektroninės prekybos potencialą Lietuvoje matome ir neatmetame galimybės kada nors pasiūlyti savo pirkėjams apsipirkti internetu. Vis dėlto šiais metais dar nesame nusimatę investicijų į e. prekybą“, - sakė prekybos tinklo „Iki“ vykdomasis direktorius Darius Malakauskas.

Bendrovės "Norfos mažmena" atstovo Dariaus Ryliškio teigimu, šis prekybos tinklas yra atlikęs studiją dėl galimybės savo pirkėjams pristatyti e. parduotuvę. Neatmetama, kad ateityje gyventojai prekių galės įsigyti ir per internetą, tačiau konkrečių planų, kada tai įvyks, dar nėra. Jo manymu, kol kas Lietuvoje tradicinės parduotuvės yra gerokai pranašesnės už e. parduotuves. Pirkėjai tradicines parduotuves lanko ne tik dėl prekių - žmonėms rūpi ir pats apsipirkimo procesas. Dėl šios priežasties prekybos tinklas pradėti prekybos internetu neskuba.

Nors bendrovės "Senukų prekybos centras" pagrindinę pardavimų dalį sudaro mažmeninė prekyba tradiciniuose prekybos centruose, e.prekybos mastai, kaip teigė komunikacijos projektų vadovė Laima Petraitytė, taip pat pastebimai didėja. Anot jos, e.pardutouvės lankytojų skaičius ir prekių užsakymai, palyginti pirmuosius metus ir dabar, yra išaugę atitinkamai 8 ir 16 kartų. „Anksčiau daugiausia rinkęsi stambią buitinę techniką, dabar žmonės internetu perka ir kilimus, šviestuvus, vasaros baldus – prekes, kurioms reikia papildomo apžiūrėjimo“, - sakė ji. Pašnekovė pastebėjo, kad lietuviai linkę pačiupinėti perkamą daiktą. Todėl e.parduotuvėje siūlomos prekės yra tokios pat kaip ir prekybos centruose. Tokiu būdu prieš pirkdami reikiamą prekę gyventojai gali ją nuodugniai apžiūrėti. „Pastebime, kad žmonės vis dar kiek baiminasi pirkti internetu dėl piniginių operacijų, galimų sukčių. Tačiau ši baimė, mūsų atveju, minimali", - sakė ji, pridurdama, kad gyventojų pasitikėjimą didina ilga bendrovės veiklos patirtis.

Lankomiausių interneto parduotuvių Lietuvoje dešimtukas 2013 metų sausį

1.pigu.lt
2.beta.lt
3.kartu.lt
4.skytech.lt
5.grupinis.lt
6.e-senukai.lt
7.kilobaitas.lt
8.b-a.lt
9.aivashop.lt
10.varle.lt

Šaltinis: www.webconsulting.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"