TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Didinti algas, mažinti mokesčius

2016 10 19 6:00
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 640 tūkst. žmonių. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Eurostatui paskelbus, kad pernai maždaug trečdalis (29,3 proc.) Lietuvos gyventojų gyveno ties skurdo riba, ekonomikos ekspertai siūlo keisti padėtį reikšmingai mažinant darbo jėgos apmokestinimą ir įgyvendinant pensijų reformą.

Eurostatas paskelbė, kad ties skurdo riba esančių gyventojų dalis ES sugrįžo iki prieškrizinio lygio. Pernai apie 119 mln. gyventojų, arba 23,7 proc. populiacijos, ES buvo ties skurdo ar socialinės atskirties riba.

Lietuvoje pernai, palyginti su 2008-aisiais, ties skurdo riba gyvenančių Lietuvos gyventojų dalis (29,3 proc.) sumažėjo 1 punktu. Mūsų šalyje padėtis – viena prasčiausių ES.

Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį, kad realūs skurdo rizikos rodikliai šalyje yra didesni, nei skelbia oficiali statistika, nes jie skaičiuojami nuo oficialių vidutinių pajamų. Tuo tarpu Lietuvos „šešėlis“, įvairiais skaičiavimais, siekia 20–30 procentų.

Tai, anot jo, yra rimta priežastis keisti mokesčių sistemą, kuri, kaip rodo pasaulinės tendencijos, yra neveiksminga – tik sukuria blogas paskatas: slėpti mokesčius, vogti ir emigruoti.

Išbristi iš skurdo siūlo reformomis

Ž. Maurico vertinimu, nenormalu, kad į skurdo rizikos grupę Lietuvoje patenka dalis dirbančių asmenų. Todėl pirmiausia reikėtų didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas – taikant mokesčių lengvatas, taip pat keliant minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA). Tačiau visa tai, kaip pabrėžė ekonomistas, turi būti daroma kompleksiškai – didėti turėtų į rankas gaunamas MMA, o jį didinant darbo jėgos sąnaudos neturėtų augti.

„Valstybė turėtų prisiimti MMA didinimo naštą arba bent didesnę jos dalį ant savo pečių. Valstybė nieko nepraras – juk didės vartojimas. Taip išlaisvintume darbuotojus iš jungo. Rezultatą nesunku apskaičiuoti, tačiau ir kitų šalių patirtis rodo mažesnio apmokestinimo efektyvumą. Pavyzdžiui, Rumunijai pritaikius PVM lengvatą maisto produktams valstybė surinko bemaž daugiau PVM nei prieš tai. Tiesiog labai daug žmonių pasitraukė iš „šešėlio“. O juk Lietuvoje „šešėlis“ milžiniškas“, – sakė pašnekovas.

Ž. Maurico įsitikinimu, šiuo metu pagal korupcijos lygį ir ekonominį šalies išsivystymą Lietuvoje taikomas darbo užmokesčio apmokestinimas yra gerokai per didelis. Jo manymu, nereikėtų lygiuotis į Skandinavijos valstybes, kur darbo apmokestinimas panašus.

„Tačiau, pavyzdžiui, Danijoje visiškai kita socialinio draudimo sistema – žmonės ten nori mokėti mokesčius, nes žino, kad vėliau gaus solidžią pensiją. Ir sąsaja tarp įmokų ir išmokų yra ganėtinai stipri. Lietuvoje šio sąryšio nėra, nors apsimetame, kad lyg ir yra“, – aiškino jis.

Žygimanto Maurico teigimu, realūs skurdo rizikos rodikliai šalyje yra didesni, nei skelbia oficiali statistika.LŽ archyvo nuotrauka

Pašnekovo manymu, šiuo metu šalyje surenkamų mokesčių reformoms įgyvendinti pakanka. Jis, kaip teigė, būtų labiau linkęs rizikuoti – generuoti šiokį tokį biudžeto deficitą ir derėtis su Europos Komisija dabar nei vėliau, po 5–10 metų, kai dėl emigracijos šalies situacija gali būti ganėtinai pavojinga.

Neteisingai paskirstomos lėšos

Kaip pažymėjo Ž. Mauricas, didelį ties skurdo riba gyvenančių asmenų procentą lemia ir iš skurdo nesugebantys išbristi pensinio amžiaus gyventojai. Viena tokios vargingos situacijos priežasčių – vėl didelis „šešėlis“ darbo rinkoje.

„Reikia atlikti kompleksinę „Sodros“ reformą, tai dabar, beje, ir siūloma: „Sodros“ biudžeto lėšomis nemokėti bazinės pensijos – mokėti tik papildomą pensiją. Be to, turi būti didinama gyventojų paskata mokėti „Sodros“ įmokas – jos kiek įmanoma daugiau turėtų būti susietos su išmokomis“, – sakė „Nordea“ ekonomistas.

Trečia grupė asmenų, didinančių skurdo rodiklius, – tai šeimos su vaikais. Pašnekovo teigimu, itin didelis procentas Lietuvos šeimų su vaikais pakliūva į šią socialiai pažeidžiamų gyventojų grupę.

„Tai nenormalu, nes dabartinė sistema labai silpnai skatina arba visiškai neskatina šeimų finansinės gerovės. Finansinė našta, auginant vaiką, daugiausia gula ant šeimos pečių, bet juk šie vaikai yra ateities mokesčių mokėtojai. Galėtų būti taikomos įvairios mokesčių lengvatos ar išmokos tam, kad šeima, kuri nebuvo ant skurdo ribos, susilaukusi vieno ar dviejų vaikų, nepakliūtų į skurdo rizikos grupę“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Be to, skurdo rodiklius lemia ir nedarbo lygis. Didelis bedarbių procentas patenka į rizikingų gyventojų grupę.

„Tai yra tradicinė skurdo rizikos priežastis, taigi ir priemonės tradicinės: reikia mažinti nedarbo lygį ir kurti naujas darbo vietas, – aiškino Ž. Mauricas. – Visgi vadovaudamasi trimis prieš tai mano minėtais būdais Lietuva gali susitvarkyti ir su turimais resursais – nereikia užsienio investicijų ar labai didelio ekonomikos augimo. Dabartinė situacija yra paprasčiausias nepadarytų namų darbų rezultatas – BVP pyrago, kurį iškepame, netinkamas paskirstymas.“

FAKTAI – Lietuvos rodikliai – vieni blogiausių

2009–2012 metų laikotarpiu ši pažeidžiama gyventojų grupė kelis kartus didėjo ir pasiekė beveik 25 procentus. Tačiau paskui pradėjo tolygiai mažėti ir grįžo iki 2008 metų lygio.

Lietuvoje pernai, palyginti su 2008-aisiais, ties skurdo riba gyvenančių Lietuvos gyventojų dalis (29,3 proc.) sumažėjo 1 punktu. Vis dėlto situacija buvo viena prasčiausių ES.

Santykinai daugiau tokių žmonių buvo tik Bulgarijoje (41,3 proc.), Rumunijoje (37,3 proc.), Graikijoje (35,7 proc.) ir Latvijoje (30,9 proc.). Estijoje šis rodiklis siekė 24,2 procento.

Geriausiai pagal šį rodiklį ES atrodė Čekija (14 proc.), Švedija (16 proc.) ir Nyderlandai bei Suomija (po 16,8 proc.).

Vidutiniškai ES ties skurdo riba gyvenantys asmenys sudarė 23,7 proc. visų gyventojų.

Mažinti skaičių asmenų, susiduriančių su šiomis socialinėmis problemomis, yra vienas pagrindinių 2020 metų Europos strategijos tikslų.

Pagal Eurostato tyrimo metodiką, skurdo rizikai priskiriami žmonės, kurių pajamos nesiekia 60 proc. šalies vidurkio.

Kaip rodo naujausi Lietuvos statistikos departamento duomenys, šalyje pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 22,2 proc. šalies gyventojų – iš viso 640 tūkst. žmonių. Skurdo rizikos riba pernai buvo 259 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 574 eurai – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"