TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Didysis Baltarusijos išpardavimas

2011 04 18 0:00
Tarp kitų galimų šaltinių, kurie turi dar šiemet stambia suma papildyti ištuštėjusį Baltarusijos iždą - stambių kompanijų "Grodno Chimvolokno" ir "Grodno Azot" akcijos.
LŽ archyvo nuotrauka

Parduodama stambiausias įmones, Baltarusijos valdžia bando gelbėti ant duobės krašto atsidūrusią valstybę. Jeigu pasiseks, šiemet iš privatizacijos mūsų kaimynai gautų 3-4 mlrd. dolerių.

Baltarusija kasmet skelbia grandiozinius valstybės įmonių privatizavimo planus, tačiau didesnio investuotojų dėmesio nesulaukia. Užsienio investuotojai vangiai domisi sunkumus patiriančiomis įmonėmis. Kai kuriuos atbaido nerealios pardavimo sąlygos. Tad pernai parduotos vos kelios šios valstybės bendrovės. Šių metų privatizavimo sąraše jų vėl - keli šimtai.

Baltarusijos strateginių tyrimų instituto (BISS) ekonomikos ekspertė Tatjana Manionak LŽ teigė neturinti didelių iliuzijų dėl valdžios skelbiamos privatizacijos. "Nors valdžia paviešino šimtų privatizuojamų įmonių sąrašą, nėra jokių garantijų, kad jos bus parduotos. Tokie trimečiai privatizavimo planai sudaromi kasmet. Bet jeigu galimo sandorio suma viršija 100 tūkst. dolerių, sprendimą būtina derinti su šalies prezidento kanceliarija", - sakė ekonomistė.

Parduoda mobiliojo ryšio operatorių

Praėjusią savaitę Baltarusijos vicepremjeras Anatolijus Kalininas pranešė, kad valstybė užsienio investuotojams parduos pagrindinio šalies mobiliojo ryšio operatoriaus "Mobiliosios telesistemos" (MTS) 51 proc. akcijų. News.ru duomenimis, paketas vertinamas apie 1 mlrd. JAV dolerių. Į šią žinią iškart reagavo 49 proc. šios bendrovės akcijų valdanti Rusijos kompanija MTS. Ji pareiškė, kad tokiu atveju taip pat parduotų savo dalį. 100 proc. MTS akcijų, analitikų vertinimu, kaina pakiltų ir galėtų siekti iki 1,2-1,4 mlrd. dolerių.

A.Kalininas atskleidė, kad anksčiau Baltarusijos vyriausybė buvo gavusi Rusijos kompanijos MTS pasiūlymą įsigyti kontrolinį operatoriaus akcijų paketą. "Vyko derybos, tačiau nesusitarėme dėl kainos", - vicepremjerą cituoja laikraštis "Beloruskije novosti".

Dujų įmonė atiteks "Gazprom"

Balandžio 7 dieną Baltarusijos valstybinio turto fondo direktorė Natalija Žernosek pranešė, kad šiemet Baltarusija gali parduoti ir dalį valstybei priklausančio "Beltransgaz" akcijų paketo. Šios įmonės pardavimas - dalis vyriausybės plano 2011 metais gauti 3-4 mlrd. dolerių pajamų iš privatizacijos.

Praėjusiais metais Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka sakė, kad Rusijos dujų milžinė "Gazprom" gali tikėtis "Beltransgaz" kontrolinio akcijų paketo, jeigu Rusija sutiks Baltarusijai trejus metus dujas tiekti už Rusijos vidaus rinkos kainą. "Beltransgaz" valdo dujotiekius, kurie per metus gali perpumpuoti iki 21 mlrd. kubinių metrų rusiškų dujų į Europą, tai šiek tiek mažiau nei pusė viso baltarusiško tranzito.

Baltarusiai tikisi pasirašyti sutartį su "Gazprom" dėl dujų tiekimo į Baltarusiją 2012-2014 metais iki šių metų pabaigos. Tiesa, kol kas nėra oficialių duomenų, kad sutarties projekte dujų tiekimo kaina siejama su "Beltransgaz" akcijų pardavimu.

Baltarusija 2011 metais tikisi gauti 22,5 mlrd. kubinių metrų rusiškų dujų. Pernai "Gazprom" pateikė 21,57 mlrd. kubinių metrų, 2009 metais - 17,6 mlrd. kubinių metrų dujų.

Privatizavimo plane - šimtai bendrovių

Tarp kitų galimų šaltinių, kurie turi dar šiemet stambia suma papildyti ištuštėjusį Baltarusijos iždą - stambių kompanijų "Grodno Chimvolokno" ir "Grodno Azot" susivienijimas. Iš viso Baltarusijos vyriausybės patvirtintame privatizacijos plane 2011-2013 metais numatyta parduoti 244 kompanijas. Tarp jų akcinės bendrovės "Baranovičigazstroj", "Belgazstroj", "Beloozerskij energomechaničeskij zavod", "Belenergoavtomatika", "Gomelgazstroj", koncerno "Belneftechim" įmonės "Grodnenskij mechaničeskij zavod", "Medplast", "Promžilstroj" ir "Rečickij tekstil", koncernai "Belgospiščerprom", "Bellegprom", "Bellesbumprom". Be stambių energetikos bendrovių, ketinama privatizuoti nemažai valstybinių transporto, susisiekimo ir komunikacijų, prekybos įmonių.

Kitos didelės gamyklos iš pradžių bus pertvarkomos į akcines bendroves, vėliau - privatizuojamos iš dalies. Į šį 134 valstybės įmonių sąrašą įtrauktos Minsko traktorių gamykla, Baltarusijos metalurgijos gamykla, Gomelio žemės ūkio technikos gamykla, aviakompanijos "Belavia", "Gomelavia", "Grodno", įmonė "Chimvolokno", nemažai naftos perdirbimo įmonių ir alkoholinių gėrimų gamyklų.

Nustekentos įmonės nedomina

Dėl svarbiausių sandorių, tokių kaip Minsko automobilių gamykla MAZ ir naftos perdirbimo įmonės, sprendimus asmeniškai priima pats šalies vadovas A.Lukašenka.

Baltarusė ekonomistė T.Manionak LŽ tvirtino, kad be prezidento žinios negalima parduoti nė vienos žemės ūkio įmonės, nes jos vertinamos kaip strategiškai svarbios. "Daugelis parduodamų įmonių atsidūrusios labai sunkioje finansinėje padėtyje. Ministerijos, rengdamos jų šakos kontroliuojamų įmonių privatizavimo sąlygas, investuotojams kelia daug papildomų reikalavimų, kaip antai išsaugoti esamas darbo vietas, investuoti tam tikrą sumą pinigų, nekeisti įmonės veiklos pobūdžio. Dažniausiai šie nerealūs reikalavimai daugelį potencialių investuotojų atbaido", - pasakojo ekspertė.

T.Manionak tvirtinimu, dėl tokių trukdžių pernai Baltarusijoje privatizuotas įmones galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. "Susidomėjimas tokiomis įmonėmis labai nedidelis, - teigė ji. - Daugiausia domisi Rusijos kompanijos, kurios čia turi strateginių interesų, ypač naftos perdirbimo ir maisto pramonės srityje."

Tikisi Rusijos pagalbos

T.Manionak sakė, jog, nepatvirtintais duomenimis, A.Lukašenka praėjusių metų pabaigoje neva nusiuntė laišką Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui siūlydamas koncernui "Gazprom" veltui atiduoti likusias "Beltransgaz" akcijas mainais už garantijas kelerius metus dujas baltarusiams tiekti Rusijos vidaus rinkoje taikomomis kainomis. "Tai rodo, kokia tragiška Baltarusijos ekonomikos padėtis. Baltarusija jau kreipėsi į Rusijos valdžią prašydama skirti 1 mlrd. dolerių paskolą ekonomikai remti ir dar 2 mlrd. - iš Rusijos kontroliuojamos Eurazijos ekonominės sandraugos antikrizinio fondo. Baltarusijai šiandien reikia didelių pinigų. Vyriausybei iškeltas uždavinys - šiemet į krašto ekonomiką pritraukti 6,4 mlrd. dolerių tiesioginių investicijų. Tačiau tokių pinigų nepavyks gauti, net jeigu pavyktų parduoti visas planuojamas įmones", - mano baltarusė ekonomistė.

Pasak jos, vien Baltarusijos rublio kursui palaikyti valstybei kas mėnesį reikia apie 500 mln. dolerių. Valstybei katastrofiškai trūksta užsienio valiutos. Praėjusių metų pabaigoje vykusių prezidento rinkimų išvakarėse vyriausybė pažadėjo, kad vidutinė mėnesio alga išliks ne mažesnė kaip 500 dolerių. Taip į ekonomiką buvo pripumpuota neuždirbtų pinigų. Dabar gyventojai esą nepasitiki nacionaline valiuta, todėl pradėjo masiškai supirkinėti dolerius. Išaugo dolerių paklausa. Jų šiuo metu įsigyti nebeįmanoma. Padėtį dar apsunkino tai, kad nuo liepos 1 dienos iki 10 kartų padidės muitai įvežamiems lengviesiems automobiliams, tad žmonės suskubo jų užsienyje prisipirkti už dolerius. Ekspertų vertinimu, vien dėl to iš Baltarusijos išvežta apie 1 mlrd. dolerių.

"Todėl Vyriausybė buvo priversta koreguoti valiutos pardavimą rinkoje. Dabar kompanijos importuotojos atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje, nes už parduotas prekes gautų Baltarusijos rublių negali konvertuoti nei į Rusijos rublius, nei į bet kurią valiutą. Rusijos bankai nepriima Baltarusijos rublių, o jeigu ir priima, tai tokiu kursu, kuris iš karto sužlugdytų įmones, prekes perkančias užsienyje ir parduodančias jas Baltarusijoje", - pasakojo ekonomistė.

"Baltarusijoje dolerių nebėra. Valiutos keitimo punktuose jų išsikeisti neįmanoma. O pirkti dolerius oficialiu kursu leidžiama tik kompanijoms, kurios importuoja medicininę įrangą bei energijos išteklius", - teigė T.Manionak.

Pasak jos, daugelis baltarusių laukė valiutos devalvavimo, jos šalininkų yra ir vyriausybėje, tačiau A.Lukašenka pareiškė, kad devalvacijos nebus, nes tai pakirstų visuomenės pasitikėjimą nacionaline valiuta. Paskutinį kartą Baltarusijos rublis buvo devalvuotas 2009 metų sausio mėnesį. Tada jis neteko 20 proc. vertės. Šiuo metu Baltarusijos rublio kursas lygiomis dalimis susietas su valiutų krepšeliu, kurį sudaro JAV doleris, euras ir Rusijos rublis. Anot T.Manionak, dabar Baltarusijos rublį įmanoma išsikeisti į dolerius kursu 5 000:1, kai oficialus kursas yra maždaug 3 000:1. Eurą juodojoje rinkoje galima įsigyti už 8 000 Baltarusijos rublių, o oficialus kursas maždaug 1:4 400.

Lietuviams per didelis kąsnis

"Baltarusių parduodamų labai stambių bendrovių privatizavime galinčių dalyvauti Lietuvos verslininkų yra labai mažai, nors besidominčiųjų yra visada, - LŽ teigė Lietuvos komercijos atašė Baltarusijos Respublikoje Edvinas Kaminskas. - Įsivaizduokite kad ir "Beltransgaz". Kas gali jį pirkti? Tik rusai, "Gazprom". Sudarant šiuos sandorius nemažas politikos vaidmuo."

Asociacijos Lietuvos ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo su Baltarusijos Respublika verslo tarybos vykdomasis direktorius Ruslanas Faturovas LŽ teigė, kad dabar kaimynų valstybėje vykdomas stambių įmonių privatizavimas asociacijos narių nedomina. "Tai didžiausios tos šalies įmonės ir gamyklų kompleksai, kainuojantys ne vieną ir ne dešimt milijonų dolerių. Manau, egzistuoja tokių sandorių finansavimo problema", - sakė R.Faturovas.

Keliolika stambių Lietuvos verslo įmonių, plėtojančių projektus Baltarusijoje, verslo tarybą įsteigė 2009 metais. Verslo ryšius su gretima šalimi puoselėjančiai acociacijai priklauso bendrovės "Dojus agro", "Klasco", "Senukai", "Ūkio banko investicinė grupė", "Vakarų medienos grupė", asociacija "Linava" ir kitos.

Faktai

Tiesioginės Lietuvos investicijos Baltarusijoje 2010 metais sudarė 205,71 mln. litų, tai 7 vieta pagal tiesioginių Lietuvos investicijų užsienyje dydį. Per metus Lietuvos investicijos Baltarusijoje išaugo 35 procentais. 2009 metų pabaigoje jos siekė 152,4 mln. litų. Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos investicijos į kaimynų šalį išaugo 11 kartų.

Metų pradžioje Baltarusijoje buvo registruoti 58 Lietuvos investuotojai, o veiklą plėtojo daugiau kaip 300 lietuviško kapitalo įmonių. Daugiausia Lietuvos verslas investavo į didmeninę ir mažmeninę prekybą, finansinį tarpininkavimą, nekilnojamąjį turtą ir nuomą, apdirbamąją pramonę.

Šaltinis: Statistikos departamentas, Lietuvos bankas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"