TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Didžiausi teršėjai dar neįsitraukė į klimato programą

2016 02 05 6:00
Alinos Ožič nuotrauka

Praėjusių metų pabaigoje Paryžiuje 187 valstybių priimtas pasaulinis klimato kaitos susitarimas turės pasekmių ne tik didžiosioms industrinėms valstybėms, bet ir Lietuvai.

Šiuo metu šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo tikslus įgyvendina 93 Lietuvos įmonės, dalyvaujančios Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sistemoje. Tačiau šios įmonės išmeta tik 37 proc. Lietuvai tenkančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), daugiausia anglies dioksido.

Tuo metu didžiausi „teršėjai“, kurių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų dalis sudaro 63 proc., į pasaulinę kovą su klimato kaita dar beveik neįsitraukė. Valstybei dar teks sugalvoti, kaip ATL prekybos sistemoje nedalyvaujantį šalies transporto, žemės ūkio, viešąjį sektorių ir gyventojus priversti mažinti išmetamas ŠESD. Bendra anglies dioksido išmetimo kvota Lietuvai ateityje neišvengiamai mažės.

Paryžiaus konferencijos dalyvės, tarp jų ir Lietuva, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konferencijoje priimtu nutarimu iškėlė tikslą, kad vidutinė pasaulio temperatūra, palyginti su priešindustriniu laikotarpiu, kiltų ne daugiau nei 2 laipsniais Celcijaus. Idealiausiu atveju – 1,5 laipsnio. O 2050–2100 metais turėtume iš viso nebeteršti Žemės, tai yra pasiekti „visiško nulio“ ribą, kad nebedidintume šiltnamio efekto. Kai kurie mokslininkai teigia, kad ši riba turėtų būti pasiekta jau 2070-aisiais, kitaip pasaulį gali ištikti katastrofa.

Skeptikų nuomone, net ir prisiėmus griežtus įsipareigojimus, artimiausiu metu nepavyks pasiekti akivaizdžių rezultatų. Skaičiuojama, kad jau 2030 metais šiluma didės daugiau kaip 3 laipsniais. Todėl Paryžiaus klimato konferencijos susitarimus susitarta peržiūrėti kas penkerius metus, o pirmoji peržiūra turėtų vykti jau 2018 metais.

Pasaulio lyderiai taip pat įsipareigojo neturtingoms šalims, neturinčioms nuosavų finansinių išteklių prisidėti prie klimato kaitos, 2020–2025 metais skirti mažiausiai 100 mlrd. JAV dolerių. Lietuvai prie šios tarptautinės pagalbos kol kas prisidėti nereikės.

Tačiau Paryžiaus klimato kaitos programos nutarimai jau dabar paveiks Lietuvos pramonę, o vėliau ir žemės ūkį, transportą, viešąjį sektorių ir gyventojus.

Apie tai „Lietuvos žinios“ kalbėjosi su Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasile Znutiene.

Konkrečios užduotys – 93 įmonėms

– Kokius klimato kaitos tikslus yra iškėlusi Lietuva?

– Lietuva šių tikslų siekia kartu su ES valstybėmis narėmis. Visa ES turės mažiausiai 40 proc. sumažinti ŠESD išmetimą 2030 metais, lyginant su 1990 metais. Šio tikslo bus siekiama kuriant bendrus ES teisės aktus.

Šiuo metu svarstomi ES apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sistemos reikalavimai, kurie turėtų galioti 2021 – 2030 metais. Numatyta, kad 93 Lietuvos įmonių kurą deginantys įrenginiai kartu su kitų ES valstybių narių apie 120 tūkst. įmonių iki 2030 metų, palyginti su 2005 metais, sumažins ŠESD emisiją 43 procentais. Iki 2020 metų ŠESD išmetimą jos turi sumažinti 21 proc., o 2010–2030 metais – dar 22 procentais.

Šios 93 Lietuvos įmonės – tai šilumos elektrinės, chemijos ir naftos pramonės gamyklos, cukraus perdirbimo ir maisto fabrikai, cemento ir kitos didžiosios šalies gamyklos, kurios gamybos proceso metu degina iškastinį kurą.

Tačiau šios įmonės sudaro tik 37 proc. Lietuvai tenkančių šiltnamio dujų emisijos, o 63 proc. tenka žemės ūkiui, transportui, pastatams, paslaugų ir atliekų tvarkymo sektoriui, smulkesnėms pramonės įmonėms, turinčioms mažesnes negu 20 MW energetikos jėgaines. Šioms įmonėms tikslai bus nustatomi atskirai.

Problemiškiausi – transportas ir žemės ūkis

– Kas Lietuvai kelia didesnį rūpestį – tie 93 įrenginiai, išmetantys šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir dalyvaujantys ATL prekybos sistemoje, ar likęs ūkio ir viešasis sektorius, išmetantis 63 proc. visų šių dujų?

– Valstybiškai mąstant, Lietuvai svarbesnis šis kitas sektorius. Juk ATL prekybos sistemoje dalyvaujančioms įmonėms nustatyti konkretūs reikalavimai ir įmonės jų laikosi. Priversti laikytis aplinkosaugos reikalavimų transporto, žemės ūkio sektoriuje gerokai sudėtingiau.

Antai daugelis mūsų važinėja automobiliais, teršiančiais aplinką anglies dioksido dujomis. Šiuo metu nėra jokių mokesčių už aplinkos teršimą fiziniams asmenims – važinėja kaip kas išmano. Vairuotojai išpjauna katalizatorius, dažnai techninis automobilių patikrinimas apsiriboja vizualia apžiūra, o atliekamas dūmingumo testas nebūtinai parodo tikrąjį teršalų kiekį.

Dabar kalbamės su Susisiekimo ministerija, kokios būtų efektyviausios priemonės, padedančios mažinti oro ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršą transporto sektoriuje.

Žemės ūkis – kita problemiška sritis. Ūkininkai turi išsikovoję daug visokių lengvatų – akcizų, dyzelino naudojimo, jos, žvelgiant į ateitį, turėtų būti siaurinamos. Norėdami vykdyti užsibrėžtus klimato kaitos tikslus, turėsime neišvengiamai griežtinti taršos reikalavimus ir žemės ūkyje.

– Kada klimato kaitos reikalavimai galėtų paliesti šiuos sektorius? Ar naujos taršos normos labai „kandžiosis“?

– Kol kas reikalavimai šiems sektoriams nėra griežti. Kadangi mūsų BVP yra vienas mažiausių ES, iki 2020 metų mums leista bendrą ŠESD emisiją didinti 15 procentų. Šį tikslą nesunkiai pasieksime. Bet po 2020 metų reikalavimai griežtės, ir mes, palyginti su 2005 metais, turėsime sumažinti ŠESD išmetimą mažiausiai 10 procentų.

Žinodami, kas laukia, jau dabar turime labai prasmingai panaudoti ES struktūrinių ir investicinių fondų lėšas, kad maksimaliai įdiegtume tas priemones, kurios mažina ŠESD išmetimą. Juk nauja biokuro katilinė ar modernizuotas transporto parkas duos ilgalaikį efektą, kol technologija nepasens.

Investuoti pigiau, negu šalinti padarinius

– Klimato kaita atrodo globalus reiškinys, dabar Lietuvos gyventojams nekeliantis tiesioginio pavojaus. Ar jau įvertinti konkretūs klimato atšilimo neigiami padariniai mūsų ekonomikai ir žmonių gyvenimui?

– Padarinius jau matome. Gal akivaizdžiausiai jaučiame temperatūros staigius svyravimus, kai, pavyzdžiui, per parą temperatūra nuo 10 laipsnių šalčio pakyla iki 2 laipsnių šilumos. Klimato atšilimas daro neigiamą poveikį mūsų sveikatai, pasėliams. Pagal statistinius duomenis prognozuojama, kad didės sergamumas įvairiomis infekcinėmis ir alerginėmis ligomis.

Pasaulyje daugės uraganų, cunamių, kils vandens lygis. Tai tik prognozuojami padariniai, o kiek jų dar mums nežinomi. Matome, kad Ameriką šiemet netikėtai puolė iki šiol neregėta sniego pūga, apledėjimas.

Lietuvos nacionaliniam saugumui kels pavojų didėjanti migracija. Aišku, kad ji kyla dėl karų. Bet kodėl įsiplieskia karai? Afrikos šalyse dėl netinkamų klimato sąlygų, degraduojančio dirvožemio, sunku užsiauginti žemės ūkio produkcijos, trūksta vandens, maisto, gamtinių išteklių . Dėl jų ir kyla karai. Tai verčia žmones ieškoti geresnių gyvenimo sąlygų.

Klimato kaita – globalus reiškinys, kurio visų padarinių dar nesame įvertinę. Juos tik ateityje pamatysime. Tačiau apskaičiuota, kad daug mažiau kainuoja investuoti į ŠESD išmetimo mažinimą negu į potvynių, uraganų, cunamių padarinių šalinimą. Aišku, Lietuva yra toje geografinėje zonoje, kur tokie padariniai mažesni negu Pietų pusrutulio šalyse.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"