TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Didžiausi vargai dėl šildymo dar laukia

2011 04 07 0:00
Besibaigiantis šildymo sezonas buvo vienas brangiausių per pastaruosius penkerius metus.
LŽ archyvo nuotrauka

Besibaigiantis šildymo sezonas buvo rimtas išbandymas centralizuotos šilumos vartotojams. Tačiau didysis išbandymas jų laukia kitą sezoną, nes kylant pasaulinėms naftos ir jos produktų kainoms neslūgsta pagrindinio Lietuvoje šildymui naudojamo kuro - gamtinių dujų kaina.

Jau netrukus, kai tik vidutinė oro temperatūra tris dienas išsilaikys aukštesnė nei 10 laipsnių Celsijaus, miestų savivaldybės paskelbs šildymo sezono pabaigą. Centralizuotai būstą šildantys gyventojai, o tokių, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos skaičiavimais, yra apie 2 mln., kelis mėnesius galės lengviau atsikvėpti - bent jau tie, kuriems pavyko kas mėnesį tvarkingai apmokėti šildymo sąskaitas, nemažai daliai vartotojų siekusias 500 litų, o kai kuriems - ir gerokai daugiau.

"Besibaigiantis šildymo sezonas buvo vienas brangiausių per pastaruosius penkerius metus. Pagrindinė priežastis - šalta žiema, ypač šalti mėnesiai buvo gruodis ir vasaris. Šilumos kaina buvo gana didelė, tačiau visą šildymo sezoną daugelyje miestų ji išliko stabili, nes nuo rugsėjo iki sausio buvo stabili gamtinių dujų kaina. Nuo sausio ji pradėjo šiek tiek kilti", - LŽ pastarąjį šildymo sezoną įvertino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkės pavaduotojas Danas Janulionis.

Šildymo sezonas, kaip ir kiekvienais metais, paliko šimtamilijonines vartotojų skolas šilumos tiekėjams, nes mažesnes pajamas gaunantys žmonės, įmonės, o ir miestų savivaldybės nepajėgia sumokėti už šilumininkų paslaugas.

Skolingi ir gyventojai, ir įmonės

Sostinę šiluma ir karštu vandeniu aprūpinančiai "Vilniaus energijai" klientai šiemet, baigiantis šildymo sezonui, yra skolingi beveik 100 mln. litų, kai pernai buvo skolingi tik 76 mln. litų. Gyventojų skolos, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo beveik 2 mln. litų ir šiuo metu siekia 33,6 mln. litų. Tačiau savivaldybės ir verslo įmonių įsiskolinimas šilumos tiekėjams per metus gerokai išaugo - savivaldybė yra skolinga per 30 mln. litų (pernai - 12,6 mln. litų), o juridiniai asmenys - 36,1 mln. litų (pernai - 28,5 mln. litų).

"Panevėžio energija", šilumą tiekianti Panevėžiui, Kėdainiams, Rokiškiui, Zarasams, Kupiškiui ir Pasvaliui, skaičiuoja, kad jos klientai balandžio 1 dieną įmonei buvo skolingi daugiau nei 21 mln. litų. Tiesa, tai keliais milijonais mažiau nei pernai, tačiau kone du kartus daugiau negu ikikrizinių 2008-ųjų metų balandį.

"Šiaulių energijai" klientai šiemet balandžio 1 dieną buvo skolingi 26 mln. litų, didesnę dalį - juridiniai asmenys, kurių skolos per metus išaugo 7 mln. litų. Gyventojai šilumos tiekėjams liko skolingi per 7 mln. litų.

Nors uostamiestį ir Gargždus centralizuotai šildančios "Klaipėdos energijos" taikoma šilumos kaina yra mažiausia iš visų krašto didmiesčių, įmonės finansų direktorius Kęstutis Jonkus konstatuoja, kad šį sezoną nesugebėjusių laiku susimokėti už šildymą ženkliai pagausėjo. "Šiemet turime kone dvigubai daugiau skolininkų, palyginti su ankstesniais metais, daugiausia tai fiziniai asmenys. Tikimės, kad pasibaigus šildymo sezonui palengva mažės ir skolos", - LŽ sakė K.Jonkus.

Anot šilumininkų, paprastai skolininkai atsiskaito per vasarą, ir iki spalio, prieš prasidedant naujam sezonui, didžioji dalis skolų jau būna sumokėta.

Blogiausia - ateityje

Išsilaižiusių skolų žaizdas šilumos vartotojų didžiausi vargai laukia kitąmet: ekspertai ir šilumininkai įspėja: pagrindinis Lietuvos šilumos įmonėse naudojamas kuras - gamtinės dujos - nenumaldomai brangsta, todėl naujasis šildymo sezonas gali būti brangiausias per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją. "Naftos kainos tebesilaiko labai aukštos. Remdamiesi ateities sandorių, kuriuos jau dabar sudarinėja verslininkai, pirkdami naftos produktus kitų metų šildymo sezono mėnesiams - rugsėjui, spaliui, lapkričiui, gruodžiui, galime prognozuoti, kad dujos, kurių kaina susieta su naftos produktų kainomis, kainuos apie 30 proc. daugiau", - nurodo D.Janulionis.

"Naujas sezonas bus pats brangiausias, o po jo einantis - tikėtina - dar brangesnis", - LŽ tvirtina Rimantas Germanas, "Vilniaus energijos" komercijos direktorius. Jis dėlioja preliminarią kito sezono kainą: vidutinė šilumos kaina Lietuvoje dabar yra apie 25 centai už šilumos kilovatvalandę (kWh), tad 30 proc. pabrangus dujoms ji turėtų siekti apie 31 ct už kWh. "Vilniečiams bus keliais centais pigiau, bet šiluma brangs - negali būti jokių abejonių, juk didžiausi jos kiekiai pagaminami dujomis kūrenamose elektrinėse", - nurodo "Vilniaus energijos" atstovas.

Kaip teigia D.Janulionis, šilumos kainoms Lietuvoje, ypač didžiuosiuose miestuose, didžiausią įtaką turi dujų kainos pokyčiai - šiuo metu 74 proc. centralizuotos šilumos pagaminama kūrenant šį kurą. Likusi šilumos dalis pagaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių, daugiausia iš biokuro.

Pagal galiojančią dujų importo kainos formulę jų kaina suskaičiuojama, atsižvelgiant į šešių ankstesnių mėnesių naftos produktų kainų vidurkį, o į kiekvieną mėnesį perskaičiuojamą šilumos kainą "įdedama" prieš du mėnesius fiksuota gamtinių dujų kaina.

Naftos brangymetis

"Dabartinis naftos brangymetis tikrai atsispindės naujojo šildymo sezono šilumos kainoje", - pažymi D.Janulionis. Užsitęsus krizei naftingoje Šiaurės Afrikoje momentinės naftos kainos dar vasarį persirito per 100 JAV dolerių už barelį ribą, o pastaruoju metu balansuoja ties 110-115 dolerių už barelį. Paskui jas gerokai auga ir pasaulinės naftos produktų kainos. "Bloomberg" duomenimis, balandžio 5 dieną tona dyzelino kainavo 1000 dolerių, tai didžiausia jo kaina nuo 2008-ųjų vidurio, į trejų metų aukštumas kopia ir mazuto kainos.

Be kelių išimčių, mažesniuose Lietuvos miestuose, kuriuose didžioji dalis šilumos gaminama biokuro įrenginiuose, jos kaina yra mažesnė.

Kainų komisijos duomenimis, pigiausiai šiluma kainuoja Tauragės vartotojams - tik 18,65 ct už kWh, iš biokuro čia pagaminama per 90 proc. į centralizuotus tinklus patiekiamos šilumos. "Mažesniems miesteliams, kurie naudoja vien tik biokurą arba jis sudaro didesnę kuro dalį, naująjį sezoną pasikeitimai nebus tokie drastiški. Suprantama, kad dujų kainos didėjimas turi tam tikros įtakos ir biokuro brangimui, nes auga biomasės paklausa, tačiau pasikeitimai bus tikrai mažesni", - nurodo D.Janulionis.

Gaminant tą patį energijos kiekį, šiuo metu už biokurą mokama beveik du kartus brangiau nei už gamtines dujas.

R.Germanas svarsto, kad dujos Lietuvai gali brangti ir dėl vienintelės tiekėjos - Rusijos dujų monopolininkės "Gazprom" pozicijos. "Formulė formulei, tačiau realiai dujų kaina yra nustatoma Maskvoje. Tie, kurie žino dujų tiekimo niuansus, gali suprasti, kad greta 30 proc. pabrangimo dėl naftos produktų nesunkiai gali atsirasti dar 30 proc. dėl kokių kitų priežasčių", - tvirtina jis.

Priklausomi nuo dujų

"Viskas priklauso nuo dujų kainos. Jei brangs dujos, didės ir "Klaipėdos energijos" tiekiamos šilumos kaina, nes pagrindinis jos kiekis gaminamas kūrenant dujas. Dalį šilumos mes perkame ir iš nepriklausomų gamintojų - "Geotermos", "Pramonės energijos", tačiau jų kaina taip pat yra susieta su dujų kaina", - aiškino "Klaipėdos energijos" finansų direktorius. Tiesa, klaipėdiečiai tikisi, kad jau po kelerių metų dalis reikalingos šilumos bus pagaminama kūrenant komunalines atliekas, dėl to ji galėtų atpigti maždaug dešimtadaliu.

Vien tik dujos šilumai gaminti naudojamos Kaune - šilumos ir karšto vandens pardavėjai "Kauno energijai" ją tiekia dujas kūrenanti Kauno termofikacinė elektrinė.

Nuo importinio organinio kuro smarkiai priklausomi ir vilniečiai - 60 MW galios biokuro katilas pagamina tik apie 11 proc. sostinei reikalingos šilumos, visa kita gaminama iš gamtinių dujų, retkarčiais - mazuto.

"Panevėžio energija", kurios šilumos kaina yra viena mažiausių tarp didiesiems miestams šilumą tiekiančių įmonių, 60,1 proc. šilumos pagamino degindama gamtines dujas, biokuro deginimas sudarė 22,4 procento. Be to, 2008 metais "Panevėžio energija" Aukštaitijos sostinėje pastatė modernią termofikacinę elektrinę, kuri, nors ir kūrenama dujomis, yra kur kas efektyvesnė nei senos statybos šilumos ir elektros gamybos įrenginiai. Šiuo metu vykdomi du projektai Panevėžio ir Zarasų miestų katilinėse, jose bus pastatyti katilai, deginantys biokurą. Taigi, Panevėžyje 2012 metais pastačius du naujus katilus, pritaikytus kūrenti biokurą, šio deginimas išaugs iki 33 procentų.

Kol kas tik dujas kurui naudojanti "Šiaulių energija" įgyvendina termofikacinės elektrinės statybos projektą ir tikisi ateityje apie 30-40 proc. bendrovės šilumos gamyboje naudojamų importuojamų dujų pakeisti biokuru.

D.Janulionis sako, kad informaciją dėl gresiančio šilumos tarifų didėjimo Kainų komisija paviešino, siekdama paskatinti miestų savivaldybių politikus, kurie po vasarį vykusių rinkimų iki balandžio pabaigos turėtų apsispręsti dėl koalicijų ir išsirinkti miestų tarybas, nedelsiant imtis pertvarkymų šilumos ūkiuose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"