TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Didžiausia rizika eksportui - smukusios Rytų rinkos

2014 04 10 5:59
SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė

Lietuvos eksportas šių metų sausį ir vasarį siekė 12,071 mlrd. litų, importas - 12,938 mlrd. litų, o tai atitinkamai 9,6 proc. ir 9,9 proc. mažiau nei 2013-ųjų tais pačiais mėnesiais. Rytų šalių valiutų nuvertėjimas lemia lietuviškų prekių patrauklumo sumažėjimą tenykščių konkurentų gaminių atžvilgiu.

Lietuvos eksportui, kurio metinis kritimas fiksuojamas jau penktą mėnesį iš eilės, didžiausią riziką kelia Rusijos ir kitų Rytų valstybių perspektyvos. „Lietuvos eksportas į Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą 2013 metais sudarė 28,5 proc. viso eksporto, o šiemet visoms šioms šalims lemta susiremti su ūkio sąstingiu ar net nuosmukiu. Euro zonos ekonomika, priešingai, tvirtėja, tad 2014 metais tikėtinas intensyvesnis eksporto didėjimas į Vakarų valstybes negu į Rytus, kur eksporto augimą stabdys ir paklausos trūkumas, ir nepalankios prekybos sąlygos“, - SEB pranešime cituojama banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė. Lėtėjant eksportui į Rytus nukentėtų ne tik prekių gamintojai, bet ir Lietuvos transporto sektorius.

Europos Sąjungos (ES) narėms tenkanti Lietuvos užsienio prekybos apyvartos dalis tebėra kukliausia iš Baltijos valstybių. Antai pirmą šių metų mėnesį ES teko 62 proc. viso Lietuvos eksporto ir tiek pat importo. Latvijos užsienio prekyboje šios dalys siekė atitinkamai 75 ir 75 proc., Estijos - 72 proc. ir 82 procentus.

Sumažėjus „Orlen Lietuvos“ produkcijos eksportui, pasikeitė ir importo struktūra pagal šalis. 2013 metais Lietuvos importo iš Rusijos dalis buvo 29,3 proc., o per du šių metų mėnesius ji sudarė tik 22,7 procento. V.Tauraitė teigia, jog būtent sumažėjęs „Orlen Lietuvos“ naftos produktų eksportas lėmė bendrą valstybės eksporto rodiklio smukimą. "2014-ųjų sausį ir vasarį naftos produktų eksportas smuktelėjo 41,7 proc., o be šių gaminių šalies eksportas didėjo 3 procentais“, - sakė V.Tauraitė.

Šiemet sparčiausiai augo mašinų ir įrenginių (20,2 proc.), baldų (13,9 proc.), medienos ir popieriaus (13,1 proc.) eksportas. Labiausiai smuko, be naftos produktų, transporto priemonių (20,6 proc.) ir chemijos pramonės gaminių (8,8 proc.) pardavimas užsienyje. Pasak analitikės, kovą pradėjusios kilti pasaulinės trąšų kainos žadina viltį atsitiesti chemijos produktų eksportui.

Tačiau kelintą mėnesį iš eilės traukiasi transporto priemonių pardavimas. Nuvertėjus Rytų šalių, visų pirma - Kazachstano, valiutoms, sumažėjo ir naudotų automobilių pirkėjų iš šių valstybių. Maisto produktų eksportui sudėtinga pasiekti įspūdingesnį tempą po javų eksporto šuolio praėjusiais metais, pesimistiškai nuteikia ir mėsininkų problemos dėl afrikinio kiaulių maro protrūkio.

„Kaip rodo statistiniai duomenys, su didžiausiais iššūkiais susiduria kelių prekių grupių, sudarančių maždaug pusę viso eksporto, gamintojai. Kita eksporto dalis toliau kopia aukštyn, tad šiuo metu sunkiai besiverčiančios ir augančios eksporto dalies santykis yra panašus. Be to, kylančios problemos pirmiausia priskirtinos force majeure - priežastims, kurioms Lietuvos verslininkai neturi jokios įtakos“, - kalbėjo V.Tauraitė.

Statistikos departamento skaičiavimais, per pirmus du šių metų mėnesius Lietuvos užsienio prekybos deficitas, palyginti su 2013-ųjų sausiu ir vasariu, sumažėjo 14,2 proc. - iki 866,1 mln. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"