TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Didžiausią žalą žiema padarė „duonos“ rajonams

2014 04 17 6:00
Šiuo metu šiaurinių Lietuvos rajonų ūkininkai sprendžia dilemą: atsėti iššalusius žieminių kviečių laukus ar palikti, kaip yra LŽ nuotrauka

Ekspertai ir ūkininkai vis dar tikisi, kad liūdną šių metų žiemkenčių būklės statistiką pataisys pasėlių deklaravimo duomenys, kai suplauks objektyvūs skaičiai iš visų ūkių ir bendrovių. Kovo pabaigoje institucijų mėginimą surinkti preliminarius duomenis apie padėtį kviečių ir rapsų laukuose lydėjo liūdnos nuotaikos, ypač Lietuvos šiaurėje.

Remiantis pirminiais duomenimis, šiauriniuose, daugiausia duoną auginančiuose Lietuvos rajonuose iššalo iki 90 proc. žieminių kviečių pasėlių. Tačiau Žemės ūkio rūmų Žemės ūkio technologijų skyriaus vedėjas Artūras Masiliauskas sakė, kad kovą rinkti duomenys jau yra pasenę. Anot jo, pagal tuos skaičius, kuriuos kovą atsiuntė rajonų žemės ūkio skyriai, pavyzdžiui, Panevėžio apskrityje, žieminių kviečių žuvo apie 80 procentų. Panevėžio rajone – 50 proc., Pasvalio, Biržų, Pakruojo rajonuose – apie 90 procentų. Kupiškio, Rokiškio, Utenos rajonuose žuvo apskritai viskas. Smarkiai nukentėjo beveik visas Šiaulių regionas, ten žuvo apie pusę žieminių kviečių. „Mano nuomone, šie skaičiai pateikti „su atsarga“. Gali būti, jog tie laukai, kurie dar kovą atrodė žuvę, šiandien palikti augti taip, kaip yra, nes ūkininkams tai ekonomiškai labiau apsimoka“, - sakė A.Masiliauskas.

Tendencijos prastos

Vidurio Lietuvoje ir Suvalkijoje padėtis geresnė. Kovo pabaigos duomenimis, pietiniuose šalies rajonuose nuostoliai laukuose po žiemos siekė apie 30 proc., o tai esą yra normali proporcija.

Pasvalio rajone tradiciškai deklaruojami vieni didžiausių Lietuvoje kviečių pasėlių plotai. Ūkininkų sąjungos šio rajono skyriaus vadovas Vilhelmas Janušonis sakė, kad Pasvalio krašto laukuose iššalo per 90 proc., o vietomis - ir 100 proc. žieminių kviečių. Žieminių rapsų nuostoliai taip pat dideli, tačiau ši kultūra pasirodė kiek atsparesnė nepalankiems šių metų žiemos orams. „Ūkininkai skaičiuoja, ar palikus kviečių laukus taip, kaip yra, galima tikėtis bent 4 tonų grūdų iš hektaro, tuomet atsėti jų neapsimoka. Aš savo ūkyje viską atsėjau iš naujo“, - sakė V.Janušonis.

Šiaulių rajono ūkininkas bei Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos vadovas Raimundas Juknevičius sakė, kad ten, kur yra jo ūkis, šalia Kelmės rajono ribos, žieminių kviečių po žiemos išliko maždaug kas ketvirtas augalas. „Esame jau susitaikę, kad gausime prastesnį derlių ir nemažai laukų paliekame neatsėję. Tačiau daugelis regiono ūkininkų dar svarsto, kas geriau: ar atsėti, ar palikti kaip yra“, - sakė R.Juknevičius.

Šiauriniuose Šiaulių rajono, Joniškio bei Pakruojo rajonų ūkiuose, R.Juknevičiaus teigimu, padėtis yra kur kas prastesnė. Ten iššalo iki 90 proc. pasėlių, o vietomis ir daugiau.

Ekspertai pataria nerizikuoti

Vokietijos pasėlių draudimo bendrovės "Vereinigte Hagelversicherung" padalinio mūsų šalyje „VH Lietuva“ vadovas Algimantas Navickas sakė, kad pagal klientų pateiktus duomenis galima daryti išvadas, jog maždaug apie 70-80 proc. žieminių rapsų ir javų plotų Šiaurės Lietuvos rajonuose yra pažeisti. Labiausiai nukentėjo Pakruojo, Pasvalio ir Joniškio rajonai. Vidurio Lietuvoje nuostoliai gali siekti apie 40 procentų. Kas labiau nukentėjo - rapsai ar javai, priklauso nuo to, kada jie buvo pasėti ir kokios jų veislės.

„Iš tikrųjų nuostoliai yra dideli. Vykstame į kiekvieno mūsų kliento ūkininko lauką, skaičiuojame jo pasėlius, žiūrime, kas liko. Tuomet ekspertai ir ūkininkai priima bendrą sprendimą, jog lauką reikia atsėti iš naujo. Sprendimas palikti taip, kaip yra, ne visais atvejais pasitvirtina, nes padėtis laukuose gali dar labiau pablogėti. Vokiečių ekspertai tokiais atvejais pataria nerizikuoti. Vien mūsų draudimo bendrovė ūkininkams šiais metais turės išmokėti apie 14 mln. litų patirtiems nuostoliams kompensuoti“, - sakė A.Navickas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"