TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Didžkukuliai bus mažesni, o lenkiškų svogūnų - nesulauksime

2013 09 12 6:00
Lietuvoje šiais metais bulvių pasėlių plotai mažesni nei pernai, o derlius prastesnis. LŽ archyvo nuotrauka

Šiuo metu beveik visuose daržininkystės ūkiuose dūzgia bulvių kasimo technika. Kol orai palankūs, ūkiai skuba nuimti daržovių derlių. Tačiau ūkininkai tikina, kad didžkukuliai ir vėdarai šiemet bus kuklesni - dėl gamtos išdaigų bulvių derlius bus ketvirtadaliu mažesnis negu pernykštis, o patys šakniavaisiai – smulkesni.

Daržovių rinkos žinovai sako, kad derliumi šiemet negali pasigirti netgi didžiausiomis daržovių augintojomis laikomos Europos šalys, todėl lenkiškų bulvių, svogūnų ar kopūstų ant Lietuvos prekystalių galime ir nepamatyti.

Bulvių - trečdaliu mažiau

Panevėžio rajono Perekšlių kaime ūkininkaujančio Gintauto Domino augalininkystės ūkyje apie 300 hektarų (ha) skirta daržovėms, iš jų apie 250 ha sudaro bulvės ir apie 40 - svogūnai. Per metus ūkyje užauginama apie 11-12 tūkst. tonų (t) bulvių ir 2,2 tūkst. t svogūnų. Ūkio produkcija parduodama kooperatinei bendrovei „Savas derlius“, prekybos tinklams, užsienio kapitalo bendrovėms. Ūkininko G.Domino teigimu, šių metų bulviakasis tik prasidėjo. Įvertinus tendencijas kol kas matyti, jog bulvių derlius šiemet bus 20-30 proc. mažesnis negu pernykštis. Pagrindinės priežastys – vėlyvas pavasaris. Bulves teko sodinti beveik mėnesiu vėliau. Dėl to, pasak ūkininko, šiemet mažesni ir patys šakniavaisiai. Jiems neužteko laiko subręsti, o gegužės mėnesį, kai mezgėsi bulvės, buvo labai karšta ir drėgna. Ankstyvųjų bulvių derlius, G.Domino teigimu, taip pat buvo kur kas mažesnis, o priežastys - tos pačios.

„Netgi tradiciniuose daržininkystės rajonuose šių metų derlius blogesnis negu mano. Pavyzdžiui, Kėdainių rajone, kur yra daug didelių bulves auginančių ūkių – dar prasčiau, nes trūko lietaus. Mano ūkyje dar pusė bėdos“, - sakė Panevėžio rajono ūkininkas.

Kainos dar kils

Šiais metais bulvių kainos laukia dideli pokyčiai, kurie vartotojų tikrai nenudžiugins. G.Domino teigimu, kainas Europos mastu diktuoja vokiečiai. Lietuvos daržovių rinka taip pat priklauso nuo bendrųjų tendencijų, o kainų svyravimai gali būti nuo 30 ct iki 1,30 lito. Šiuo metu bulvių kilogramo kaina siekia 60 centų. Beveik neabejojama, kad ji kils. Pagrindinis kainų šuolis paprastai įvyksta gruodžio viduryje ir trunka iki vasario vidurio. Rudenį žmonės dar valgo savo daržuose užaugintas bulves, jas taip pat stengiasi parduoti augintojai, kurie neturi saugyklų.

Pasak G.Domino, Vokietija paprastai užaugina apie 11 mln. t bulvių per metus, o šiais metais vargu ar sukrapštys 9 milijonus. Lenkija vietoj 9 mln. t, ko gero, išaugins tik 7 milijonus. Priežastys tos pačios – vėlyvas pavasaris, neproporcingas kritulių kiekis. O pagrindiniai žaidėjai bulvių rinkoje ir yra vokiečiai bei lenkai. Todėl Europos rinkoje bus jaučiamas bulvių stygius.

Be to, Lietuvoje šiais metais bulvių pasėlių plotai mažesni nei pernai. Dalis ūkių bulves augina ne kiekvienais metais, o tik kai jų kainos didelės. Tokių rinkos svyravimų yra visoje Europoje. „Šiuo metu Ispanijoje, kurioje bulvės uždera anksčiausiai žemyne, jau trūksta bulvių. Panašius dalykus girdime iš Balkanų, kur taip pat prastas derlius. Panašios bėdos beveik visoje Europoje. Į Rusiją bulvių iš Europos kol kas neleidžiama įvežti todėl, kad rusai, kol užtektinai turi savo bulvių, saugo rinką“, - dėstė Panevėžio rajono ūkininkas.

Mažiau ir svogūnų

Svogūnų derlius šiais metais dar prastesnis. „Pernai nukasėme rekordinį svogūnų derlių. Šiais metais geriausiu atveju turėsime tik 60 proc. pernykščio kiekio. Vėlavome pasodinti, - pasakojo G. Dominas. - Šiuo metu, kol leidžia orai, intensyviai juos kasame, kad šaknys spėtų išdžiūti.“

Beje, Lenkijoje ir Olandijoje svogūnų derliaus tendencijos, pasak ūkininko, - tos pačios. Lenkijos biržose svogūnų kaina jau pasiekė 1 litą už kilogramą. Tuo tarpu užpernai lietuviai pardavinėjo svogūnus po 38 ct, praėjusiais metais – po 60 centų. „Nenustebsime, jeigu šiais metais jų kaina peršoks 1 litą už kilogramą“, - sakė šių daržovių augintojas.

Vidutinis, bet ne blogiausias

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vyr. specialistė bei Daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė sako, kad pirminiai ūkininkų skaičiavimai rodo, jog šių metų bulvių derlius bus tik vidutinis. Kaltos oro sąlygos. Be to, šiais metais bulvių pasėlių buvo deklaruota beveik 3 tūkst. ha mažiau negu pernai.

„Palyginti su visų šalies ūkininkų pernai deklaruotais bulvių pasėliais, šiemet jie sumažėjo labai minimaliai, tik 3 procentais. Todėl prekinės produkcijos kiekis neturėtų taip drastiškai keistis. Bet rinkoje mažiau liks tokių, kurie augina bulves savoms reikmėms arba kurių produkcija neatitinka prekinės kokybės reikalavimų ir yra neįdomi nei prekybos tinklams, nei eksportuotojams“, - sakė ekspertė.

Jos teigimu, vėlyvesnių bulvių derlius, jeigu bus palankus rugsėjis bei spalio pradžia, gali būti šiek tiek geresnis. Ankstyvosios bulvės, kurių derlius buvo prastas, užima palyginti mažus plotus, todėl skaičiuojant bendrą šių metų bulvių derlių statistika gali pagerėti.

Valgysime tik lietuviškas?

Pasak Z.Cironkienės, Lietuvoje morkų ir svogūnų derlius tikrai bus mažesnis. Kopūstų – taip pat, nes jų plotai sumažėjo. Kaimynėje Lenkijoje, iš kurios būdavo įprasta importuoti daržoves, didieji daržininkystės bei sodininkystės regionai, esantys šalies pietuose ir vakaruose, kaip ir Vokietija, kentėjo arba nuo potvynių, arba nuo sausrų. Todėl derlius prastas. Tuose Lenkijos regionuose, kur klimato sąlygos panašios į Lietuvos (Šiaurės Rytų Lenkijoje), vyrauja smulkesni ūkiai, ir jų produkcija dažnai neatitinka prekinių kokybės reikalavimų. Tų regionų derlius šiemet gali būti didesnis, bet prekinės produkcijos nebus.

„Pastaraisiais metais lenkai daug investavo į sektorių, ypač į saugyklas ir prekinį produkcijos paruošimą, tačiau visos investicijos daugiausia įdėtos tuose regionuose, kurie šiemet labiausiai nukentėjo nuo nepalankių orų. Todėl lenkai stengsis turima produkcija užpildyti vidaus rinką ir orientuosis į turtingesnes ES šalis, pavyzdžiui, Vokietiją. Taigi šiais metais, priešingai nei įprasta, nematome lenkiškos produkcijos antplūdžio į Lietuvos rinką“, - kalbėjo Daržovių augintojų asociacijos direktorė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"