TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dieną - prie stalo, naktį - prie vairo

2011 09 27 0:00
Darbo nebijantys gyventojai mažas pajamas kompensuoja triūsdami papildomai.
LŽ archyvo nuotrauka

Norintieji užsidirbti ir duonai, ir sviestui Lietuvoje suprato, kad vieno atlyginimo vargiai užteks. Darbdaviai, nors ir nenoriai, teisiškai turėtų palaiminti žmogaus sprendimą dirbti tiek, kiek jo širdis geidžia.

Skolų turintys ar pinigų sukaupti ir iš vieno atlyginimo negebantys žmonės nesibodi dirbti daugiau nei 48 valandas per savaitę, įskaitant viršvalandžius, ir griebiasi dar vieno darbo. Paplušėti papildomai darbdaviai Lietuvoje dažniausiai siūlo auklėms, buhalteriams, vertėjams, pardavėjams, taksi vairuotojams, statybos ir apdailos darbus gebantiems atlikti žmonėms, manikiūrininkėms, kirpėjoms. Dažnu atveju reikalinga kvalifikacija ir darbo patirtis. Laikai, kai papildomas darbas buvo siūlomas ir priimtinas tik studentams, seniai praėjo.

Įstatymas palankus

Technologijų mokytojo profesiją turintis, 12 metų Kaune mokinius mokantis Rimas K., jo žmonai prieš metus netekus darbo, nusprendė susirasti antrąjį. "Turime du mokyklinio amžiaus vaikus, žmona neteko darbo ir iki šiol jai nepavyksta grįžti į darbo rinką. Su vienu mokytojo atlyginimu ir menkomis santaupomis pragyvenome vos kelis mėnesius, tada nusprendžiau ilgiau nelaukęs ieškoti kitų užsiėmimų. Pasitaikė proga išbandyti taksisto duonos, ja pasinaudojau ir iki šiol vežioju keleivius. Kol kas esu patenkintas, nes ir keli šimtai litų per mėnesį nesimėto, bet nesu tikras, kiek laiko mano papildomą darbą toleruos mokyklos direktorius", - LŽ pasakojo pašnekovas.

Advokatų profesinės bendrijos "Bagdanskis iLAW" vadovaujantis partneris Tomas Bagdanskis LŽ aiškino, kad teisiškai darbdavys negali uždrausti užsidirbti papildomai, darbo santykius užmezgant su daugiau nei viena darboviete. Tačiau darbdavys gali nurodyti, kokių pareigų darbuotojas negali atlikti dirbdamas papildomai.

"Darbdavys gali varžyti pasirinkimą dirbti kitur, jeigu tai sudaro konkurenciją pirmajai darbovietei. Be to, darbuotojas antrajam darbdaviui turi pristatyti darbo pirmojoje darbovietėje grafiką, tam, kad antrojo darbdavio skiriamo darbo ir pirmojo darbo valandų skaičiaus suma neviršytų 12 valandų per darbo dieną, pavyzdžiui, jeigu pirmojoje darbovietėje žmogus praleidžia 9 valandas per dieną, antrojoje neturėtų būti skiriama daugiau nei 3 valandas trunkančio darbo per dieną, - sakė T.Bagdanskis. - Taigi, jeigu darbuotojas neviršija maksimalaus darbo valandų skaičiaus per dieną ir nekenkia pirmosios darbovietės verslo interesams, teisiškai neturėtų kilti kitų trikdžių susirasti papildomų pajamų šaltinį."

Tačiau darbuotojui nepakanka išmanyti darbo teisę, kad darbdavys pradėtų palankiai vertinti jo papildomą veiklą. "Įstatymai yra viena, o realybėje retas darbdavys apsidžiaugs darbuotojo veiklumu, kuris gali kelis darbus vienu metu dirbti, tad atsiradus progai papriekaištaus, kad šis užsiima šalutine veikla", - LŽ nuomonę dėstė darbo skelbimų portalo "CV-Online" rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė.

Antras atlyginimas

R.Karavaitienė pastebėjo, kad mūsų krašte vyrauja stereotipas, jog papildomas darbas nėra vertingas, kone antrarūšis, manoma, esą papildomo darbo skelbimuose galima rasti tik pasiūlymus platinti kokias nors prekes. Tačiau reikėtų įvertinti, kad kai kurių profesijų atstovams papildomi darbai gali atstoti pagrindinį. "Pavyzdžiui, buhalterinį darbą dirbantys žmonės finansines paslaugas kelioms įmonėms gali teikti iš namų ir taip užsidirbti antrą atlyginimą", - svarstė R.Karavaitienė.

Anot jos, papildomo darbo pasiūla ir paklausa pastebimai padidėjo dėl ekonominio sunkmečio, kai sumažėjo atlyginimai ir žmonės neteko darbų. "Šiuo metu iš 4600 darbo pasiūlymų daugiau nei pusė - 2800 - yra papildomo darbo siūlymai ir toks santykis nusistovėjo per pastaruosius porą metų. Esama ir tokių atvejų, kai žmonės papildomo darbo skelbimuose ieško pagrindinio pragyvenimo šaltinio", - sakė ji. Ir siūlė atidžiau vertinti nieko gera nežadančius neva didelius pinigus ir lengvą darbą siūlančius pranešimus.

Lietuvos darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Daiva Liugienė LŽ komentavo, kad darbdavys, registruodamas darbo vietą, nurodo darbo laiką, darbo grafiką, pamainingumą, darbo pradžią ir pabaigą, darbo dienos trukmę valandomis ir panašiai. Ar darbas bus vienintelis, pagrindinis ar papildomas, pagal savo poreikius gali nuspręsti tik pats samdomas žmogus.

"Šiuo metu darbo biržoje užsiregistravę apie 20 tūkst. žmonių, kurie dirba ir ieško darbo, nes nori turimą pakeisti, arba dirba ne visą darbo dieną. Dalis jų ieško papildomo darbo", - aiškino ji.

Oficialiais duomenimis, šiuo metu nedarbas Lietuvoje siekia 10,61 proc., o registruotų bedarbių yra 219,4 tūkst., tačiau duomenų, kiek asmenų darbo santykiais susiję su daugiau nei viena darboviete, nėra.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"