TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Diplomatai čiuopė uosto pulsą

2011 06 13 0:00
Uosto sėkmės istorija - išskirtinis šių metų 5 mėnesių apyvartos padidėjimas: 22 proc., arba iki 15,2 mln. tonų.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Klaipėdos uostas atsparus Baltarusijos finansų krizės ir Rusijos nacionalinės transporto politikos poveikiui. Tai išgirdo į metinį susirinkimą atvykę Lietuvos ekonominės diplomatijos atstovai.

Pastaruoju metu Klaipėdos ekonomika įžengė į aktyvios plėtros tarpsnį, todėl tarp įvairių auditorijų, kurioms pristatoma jūrinė šalies perspektyva, įtraukti ir Lietuvos atstovai užsienyje. Pasak Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus Viktoro Krolio, toks didelis ekonominiams interesams užsienyje atstovaujančių diplomatų būrys į uostamiestį atvyko pirmąkart. Jo patirtis sako, kad ambasadų nauda verslui dažnai priklauso nuo ten dirbančių žmonių būdo ir pastangų, todėl diplomatų vizitas Klaipėdoje esą padės geriau pažinti vieniems kitus.

Pasirinko konsultantą

Didžiulį diplomatų susidomėjimą sukėlė bendrovės "Klaipėdos nafta" generalinio direktoriaus Roko Masiulio ir jo kolegos, suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo direktoriaus Rolando Zuko pranešimas apie valstybės energetinį projektą - dujų importą laivais.

Tą pačią dieną, kai vyko susitikimas su diplomatais, "Klaipėdos nafta" kaip tik išplatino pranešimą spaudai ir paskelbė pasirinkusi konsultantą - tarptautinę kompaniją "Fluor". Šis patarėjas esą per 4 metus paruoš projekto techninį planą, padės išsirinkti technologijas, atliks darbus, reikalingus privalomiems leidimams gauti, išspręs projekto saugumo, navigacijos bei kitus su projekto techniniu įgyvendinimu susijusius klausimus. Kartu atliks darbus, kurie susiję su ekonomine dalimi, - paruoš terminalo verslo modelį, finansinį modelį ir sukurs terminalo veiklos strategiją.

Kalbėdamas diplomatams apie terminalo statybos terminus, R.Masiulis pažymėjo, kad iki šių metų pabaigos turi būti patvirtinta terminalo koncepcija, o 2012-aisiais projektuojama ir statoma jūrinė dalis. Įrangos gamyba bei pristatymas truktų apie 14 mėnesių. Žemyninės dalies darbus atlikus per 2013 metus, terminalas būtų atidarytas numatytu laiku - 2014-aisiais. Jo pajėgumas didėtų etapais - nuo pusės iki 2,5 mlrd. kubinių metrų per metus.

Iš projekto pristatymo susidarė įspūdis, kad jau viskas aišku: vieta, technologija, dujų pirkimo rinkos ir objekto finansavimas numatyta ir patvirtinta Vyriausybės. Tačiau tikrovėje taip dar nėra. Vien teritorijų planavimas - ilgai trunkantis procesas. Be to, liko nepakankamai atskleistas konsultanto vaidmuo, nors jo atranka - gana iškalbingas užsienio politikos orientyras.

Atskleidė pranašumus

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas susitikime su diplomatais gavo dar vieną progą papasakoti uosto sėkmės istoriją, kurioje į akis krinta rinkoje išskirtinis šių metų 5 mėnesių apyvartos padidėjimas, 22 procentais - iki 15,2 mln. tonų. "Pasirodo, uosto ekonomikoje toks augimas įmanomas, todėl pagal šį grafiką metų krovos prognozė galėtų būti 36,6 mln. tonų, tačiau bus gerai, jeigu perkrausime ir 34 mln. tonų", - dėstė E.Gentvilas. Pagrindiniai mūsų jūriniai partneriai - Europos Sąjungos ir Amerikos šalys.

Vėliau uosto vadovas trumpai ir vaizdžiai detalizavo Klaipėdos uosto konkurencinius pranašumus prieš gretimus Latvijos ir Estijos uostus. Klaipėdoje iki šiol nebuvę padaryta kvailų investicinių sprendimų. Tačiau apsidraudžiant dėl ateities norima keisti investicijų strategiją ir įteisinti naują sutarties formą, kuri užtikrintų valstybės investicijų grąžą. Antra, pasiteisinęs KVJUD valdymo modelis, nors pradėjęs dirbti E.Gentvilas prisipažino svarstęs, ar kitokia valdymo forma nebūtų geresnė. Trečia, patobulinti konkurenciniai parametrai iškart sukelia efektą - pernai pagilinus kanalą šiaurinėje dalyje įmonių krovos pajėgumas išaugo 15 procentų. Ketvirta, Klaipėdos uostas neturi "mono nomenklatūros" - yra universalus. Pagaliau visos Lietuvos transporto sektorius dirba vienam uostui, kai kitose šalyse kyla vidinė uostų konkurencija ir konfliktuojama dėl vystymo krypties.

Visi šie dalykai, pasak E.Gentvilo, sukūrė geras verslo sąlygas ir apsaugo nuo geopolitinių pavojų - tik 40 proc. uosto krovinių yra tranzitiniai: 27 proc. sudaro Baltarusijos prekybos srautas, 12 proc. - Rusijos kroviniai. Lietuvos užsienio prekyba jūros keliu pastaruoju metu sudaro iki 60 proc. apyvartos, kai kituose uostuose nacionalinių krovinių dalis siekia nuo 10 iki 40 procentų. "Uostas užima tik 15 kvadratinių kilometrų ploto, o sukuria 5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Jeigu mums miestas pridėtų dar 5 kvadratinius kilometrus, mes gal sukurtume ir 10 proc. BVP", - šmaikštavo uosto vadovas.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas diplomatijos atstovus patikino, kad miestas ir uostas siekia tapti gerai sustyguota vieninga struktūra. Jis teigė, kad siekiama užtikrinti šalies ekonominį ir energetinį saugumą. Todėl, pasak jo, miestas geranoriškai bendradarbiauja su ministerijomis įgyvendinant SGD terminalo projektą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"