TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dirbama žemė nepinga ir jos vis mažėja

2016 10 06 6:00
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Baigiantis rudens darbams laukuose atsigauna žemės ūkio paskirties žemės rinka. Sklypai toliau brangsta, o jų pasiūla mažėja.

Registrų centro rugsėjį paskelbta informacija apie nekilnojamojo turto perdavimo statistiką rugpjūtį rodo šiokį tokį dirbamos žemės sklypų kainų nuosmukį, būdingą kiekvienai vasarai, tačiau nekilnojamojo turto specialistai fiksuoja rinkos aktyvėjimą.

„Žemės ūkio paskirties žemės rinka yra pulsuojanti ir gerokai priklauso nuo sezono. Dabar ji aktyvėja, ir tai, matyt, truks bent iki metų pabaigos. Paskui naujo suaktyvėjimo laukiama pavasarį“, – „Lietuvos žinioms“ teigė nekilnojamojo turto UAB „IF Invest“ direktorius Alfredas Ridzvanavičius. Ši įmonė administruoja žemės rinkos skelbimų portalą zemesbankas.lt.

Pasak bendrovės vadovo, jau įprasta, kad žemės rinka „pajuda“ rudenį – tada ūkininkai gauna pinigų už parduotą derlių. Kita žemės pirkimo banga atsirita lapkritį ir gruodį, kai paramos lėšas ūkininkams išmoka Nacionalinė mokėjimo agentūra. Paskui sandorių pasipila pavasarį ir atslūgsta vasarą.

Didelių sklypų neliko

A. Ridzvanavičius pabrėžė, kad kol kas žemės ūkio paskirties žemės pasiūla yra, bet ji kasmet vis mažėja. Lietuvoje likęs sklypų rezervas – laikinas. Jų kasmet siūloma mažiau, o kaina per metus pakyla vidutiniškai po 3–5 procentus. Dabar Lietuvoje yra daug stambių ūkininkų, kurie savo valdas didina pirkdami mažesnius sklypus. Rinkoje likę tik mažų sklypų, jų plotas retai kada viršija 10 hektarų, o ir tuos susirenka daugiausia ūkininkai, plečiantys savo valdas.

„Anksčiau didžiausia konkurencija dėl žemės būdavo tarp investuotojų ir ūkininkų. Šiandien jos daugiausia perka ūkininkai, – sakė pašnekovas ir paaiškino: – Naujausi įstatymų sugriežtinimai sukaustė rinką. Juk dabar žemė pirmiausia turi būti pasiūloma bendraturčiui. Šiam nesutikus – nuomininkui arba panaudos gavėjui, paskui – kaimynams. Tik tada, kai visi atsisako pirkti už pasiūlytą kainą, galima ieškoti trečiojo asmens. Aktyvios ūkinės veiklos nevykdantis pirkėjas gali įsigyti iki 10 ha žemės.“

Lietuvos ūkiai, anot A. Ridzvanavičiaus, stambėja. Buvę didesni žemės plotai jau supirkti, dabar prie jų tik lipdomi smulkesni. Pastaruoju metu ir kelių hektarų sklypai našios žemės parduodami per kelias dienas, vos pasirodžius skelbimui, tačiau tokios žemės pasiūloma labai retai. Tik laimingiesiems pasiseka įsigyti sklypų Lietuvos šiauriniuose, centriniuose, pietvakariniuose, kai kuriuose Žemaitijos rajonuose. Už hektarą žemės kartais mokama ir 7–8 tūkst. eurų.

Tačiau Dzūkijoje, Rytų Lietuvoje už hektarą galima nė 1000 eurų negauti, o ir pirkėjo, ko gero, teks palaukti ilgiau – vidutiniškai 3–4 mėnesius. Pasak A. Ridzvanavičiaus, didžiausią paklausą turi žemės sklypai, kuriuose iš hektaro prikuliama daugiausia grūdų. Juk viename rajone iš hektaro galima prikulti 4 tonas, o kitame – 8. Pagal tokius rodiklius skiriasi ir žemės kaina.

Šiaip neparduotų

A. Ridzvanavičius teigia, jog beveik visi be išimties žmonės tikina parduodantys žemę tik todėl, kad verkiant reikia pinigų, o šiaip niekada neparduotų. Dar pasitaiko, kai žemė būna paveldima ir jos neketinama dirbti.

Yra ir tokių žmonių, kurie sklypus pirko kaip investiciją, matyt, tikėdamiesi ateityje pelningai parduoti. Kol nebuvo įstatymų suvaržymų, žemę aktyviai pirko ir organizacijos, ir verslo struktūros, ir gyventojai. Patys jos nedirbo, o išnuomojo ūkininkams. Šiems patogu, nes nereikia iškart išleisti didžiulės sumos, užtenka kartą per metus sumokėti nedidelį nuomos mokestį ir dirbti.

Pasak brokerio, žemės nuoma palyginti pigi ir dabar, bet nėra jos pasiūlos. Jei žemės našumas didelis, nuomos kaina gali siekti apie 200 eurų už hektarą, prastesnės – 40–80 eurų. Vidutinio našumo rajonuose nuomininkai už hektarą savininkams moka po 100–150 eurų per metus. Parduodamos žemės kaina kyla, nes jos pasiūla mažėja, o paklausa didėja, juolab kad iki 2020 metų dar yra numatyta ES parama.

Išreguliuoja kontrastai

Labiausiai žemės ūkio paskirties žemės kainų kontrastai matomi rajonuose, kuriuose yra kurortinių miestų, puikių kraštovaizdžių. Tarkime, Kauno rajone už 7 ha sklypą gražioje vietovėje prašoma 350 tūkst. eurų (50 tūkst. eurų už ha), tuo metu gretimi sklypai įvertinti 10–15 kartų pigiau. Daug panašių pavyzdžių yra visoje Lietuvoje.

„Tokie pasiūlymai iškraipo realią rinkos kainą, jais retai pasinaudojama. Mat žmonės, įkėlę skelbimą, dažnai supainioja žemės paskirties grafą ir įrašo, pavyzdžiui, iš tikrųjų komercinės paskirties sklypą“, – sakė A. Ridzvanavičius. Kita dalis savininkų žemės paskirties dar nepakeitę, bet mato jos perspektyvas – tarkime, viešbučiui, sanatorijai ar individualių namų kvartalui statyti. „Jei taip elgiamasi apgalvotai, manau, daroma teisingai“, – pridūrė brokeris.

Tačiau yra žmonių, bandančių sklypą, kurio hektaro vertė neviršija 2–3 tūkst. eurų, parduoti po 10 tūkst. eurų už hektarą. „Mažo našumo žemėje didelė kaina niekada neatsipirks, bet nedraudžiame skelbime įrašyti ją tokią, kokios pageidauja savininkas. Tik perspėjame, kad nurodyta kaina šiuo metu yra neadekvati ir neturi galimybių sudominti pirkėjų“, – aiškino A. Ridzvanavičius.

Pasak jo, žemės kaina priklauso ir nuo parduodamo sklypo ploto. Kuo sklypas didesnis, tuo jis brangesnis. Pavyzdžiui, tokio pat našumo žemės 1 ha ir 10 ha kaina už hektarą gali skirtis iki 20 procentų.

Šiuo metu žemės rinka auga, bet pirkimo aktyvumas panašus į buvusį prieš metus. Kol kas mėnesio sandorių statistikoje to nematyti, nes žemės įsigijimo procedūra užtrunka iki 5 savaičių, kol sutvarkomi visi dokumentai.

Orientacinės 1–5 ha žemės ūkio paskirties sklypų kainos pagal žemės našumo balus

SavivaldybėNašumo balasSiūloma sklypųKaina, tūkst. eurų už ha
Pasvalio r.52,453,5–5,4
Kauno r.48114–7,2
Kėdainių r.51,574,4–5,4
Šakių r.48,832,9–5,3
Marijampolės r.48,464,2–7,9
Šiaulių r.45,364,3–8,5
Alytaus r.38,871,5–2,9
Telšių r.3852,4–3,8
Vilniaus r.36,262,5–3,3
Šilutės r.35,272,9–3,4
Molėtų r.34,5101,2–2,9

Šaltinis: zemesbankas.lt, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"