TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dirbame daugiau, uždirbame mažiau

2011 10 11 0:00
Lietuviai dažnai nevaldo galutinio proceso, o yra išnaudojami kaip pigi darbo jėga.
LŽ archyvo nuotrauka

Praėjusiais metais nesibaigiant sunkmečiui Lietuvoje tęsėsi darbuotojų atleidimas tiek privačiame, tiek valstybės sektoriuje, o darbo vietas išsaugojusieji dirbo daugiau ir našiau - sukūrė didesnę pridėtinę vertę, tačiau jų pačių atlyginimai toliau mažėjo.

Darbo našumas Lietuvoje gerokai ūgtelėjo, bet rodikliai teigia, kad vidutinis europietis dirba beveik dukart, o amerikietis - beveik triskart našiau nei lietuvis.

Statistikos departamentas paskelbė, kad, vertinant lyginamosiomis kainomis, 2010 metais Lietuvoje per vieną dirbtą valandą buvo sukurta 5,8 proc. daugiau bendrosios pridėtinės vertės, o vienas užimtasis sukūrė jos 6,9 proc. daugiau nei 2009-aisiais. Tuo metu vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2010 metais sumažėjo 3,3 proc., realusis darbo užmokestis - 4,3 procento.

Per krizę optimizavo veiklą

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas pernai šalies ūkyje didėjusį darbo našumą aiškina tuo, kad po krizės daugelis įmonių optimizavo veiklą. "Prieš krizę įmonėse buvo daug nereikalingų etatų, priimdavo specialistų, kurie neaišku, ką veikdavo. Bet per krizę stipriai sumažėjo įmonių pajamos ir jos pradėjo ieškoti veiklos optimizavimo kelių, kai kurios girdavosi, kiek milijonų sutaupė vien perdėliojusios procesus. Manau, našumo augimas susijęs su tuo, kad įmonės pradėjo efektyviau dirbi ir labiau taupyti", - LŽ sakė S.Besagirskas.

Ekonomistas mano, kad darbo našumas kils ir kitąmet, nes įmonių vadovus "spaus" nepalanki padėtis, kai žaliavų kainos kyla sparčiau nei prekių. "Įmonių marža kiekvieną dieną mažės, todėl norėdamos likti konkurencingos ir turėti nors minimalų pelną, jos bus priverstos toliau optimizuoti veiklą ir didinti darbo našumą", - prognozavo S.Besagirskas.

Technologinės plėtros įtaka darbo našumui, ekonomisto nuomone, gerokai mažesnė nei sąnaudų optimizavimo. "Mūsų įmonių vidaus investicijos yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje (ES). Dėl to, kad nėra iš ko investuoti", - mano jis.

S.Besagirsko nestebina tai, kad didėjant našumui mažėja darbo užmokestis, nors jis pripažįsta, kad turėtų būti kitaip - daugiau sukuriantis turėtų daugiau uždirbti. "Iš tikrųjų atlyginimai buvo mažinami, ir darbuotojai turėjo dirbti daugiau. Kita vertus, per krizę daug įmonių pasitraukė į šešėlį. Todėl jeigu vertintume šešėlinę ekonomiką, matytume, kad realusis darbo užmokestis kyla. Tuo metu oficiali statistika rodo, kad infliacija kyla sparčiau nei nominalus darbo užmokestis. Kalbėkime tiesiai šviesiai - reta smulki įmonė moka visus mokesčius, daug kas nuslepiama, todėl atrodo, kad yra tokios žirklės - neva darbuotojai daugiau dirba, o mažiau gauna, bet iš tikrųjų taip nėra", - svarstė ekonomistas.

SEB banko finansų analitiko Gitano Nausėdos nuomone, metai po krizės visada pasižymi didesniu darbo našumu, kuris dažnai pranoksta bendrojo vidaus produkto augimą. Tai esą lemia mažinamas darbuotojų skaičius ir didėjanti emigracija.

Šio eksperto labai nestebina, kad didėjant darbo našumui mažėja darbo užmokestis. "Iki krizės ne vienus metus darbo užmokestis augo sparčiau nei našumas ir blogėjo šalies prekių konkurencingumas. Po krizės algos buvo karpomos labiau nei mažėjo darbo našumas. Dabar, atsigavimo laikotarpiu, nedarbo lygis išlieka aukštas, todėl darbo užmokesčiui didėti nebuvo prielaidų. Tačiau manau, kad artimiausioje ateityje darbo užmokestis neturėtų labai nusileisti darbo našumo augimo tempams", - prognozavo G.Nausėda.

Kita vertus, atlyginimų dydžiui, pasak ekonomisto, didesnę įtaką turi darbo rinka nei našumas: jeigu rinka spaus kelti atlyginimus, jie bus keliami.

Pigiai parduodame savo darbą

Europos statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, Lietuvoje darbo našumas vienam darbuotojui 2010 metais siekė 63,3 proc. ES vidurkio. Darbo našumu visas ES šalis lenkia mažytis Liuksemburgas, ten našumas vienam darbuotojui yra beveik 172 proc. ES vidurkio. Didelę pridėtinę vertę sukuria ir Norvegijos (149 proc.), Airijos, (136 proc.). Belgijos (127 proc.), JAV (144 proc.) darbuotojai.

S.Besagirskas įžvelgia kelias priežastis, kodėl Lietuvoje darbo našumas gerokai mažesnis nei išsivysčiusiose Vakarų valstybėse.

"Mūsų darbo našumas atrodo mažesnis, nes labai pigiai gaminame prekes kitiems. Pavyzdžiui, lietuviai gamina baldus IKEA korporacijai. Nuo galutinės jų kainos sau pasilieka 20 procentų. Tuo metu IKEA, turėdama išplėtotą prekybos sistemą, už tarpininkavimą nuo Lietuvoje pagaminto produkto pasiima gerokai daugiau. Lietuviai dažnai nevaldo galutinio proceso, o yra išnaudojami kaip pigi darbo jėga. Todėl mūsų darbo našumas santykinai mažas. Tuo metu panašioje įmonėje Vakaruose, kuri perka iš mūsų produktus, vadybininkai galbūt pusę dienos tik pro langą spokso, bet kadangi jų marža gerokai didesnė, tam darbuotojui tenka gerokai didesnė pridėtinė vertė ir išeina, kad jis dirba gerokai našiau", - kalbėjo S.Besagirskas.

G.Nausėda taip pat mano, kad atotrūkį tarp Lietuvos ir Vakarų darbo našumo daugiausia lemia tai, jog mūsų įmonės neretai priverstos savo produkciją pardavinėti pigiai, nes neturi stiprių prekės ženklų. "Tuo pasinaudodamos užsienio bendrovės mūsų produktus superka pigiai ir parduoda brangiai, pasiima papildomą vertę. Šiuo požiūriu atotrūkis tarp čia ir ten sukuriamos vertės yra didžiulis", - LŽ kalbėjo G.Nausėda.

S.Besagirskas netrykšta optimizmu, kad Lietuva sparčiau vysis Vakarus pagal darbo našumą ir pragyvenimo lygį. "Yra du keliai. Pirmas - mums reikia kurti naują produktą ir pardavinėti daug brangiau negu šiandien. Tam reikia, kad mūsų įmonės pertvarkytų savo marketingo sistemas, kad šalis būtų ne pigios darbo jėgos kraštas, o kuriantis naujus produktus. Antras kelias - pirkti naujausią technologinę įrangą, kad gamintume gerokai našiau. Bet tam trūksta vidinių resursų, nes įmonių pelnas nedidelis, o kreditinių išteklių šiandien gali gauti vos viena kita įmonė. Todėl labai abejočiau, kad našumu pasivysime Vakarus ar atotrūkis tarp mūsų mažės", - kalbėjo S.Besagirskas.

Finansų analitiko G.Nausėdos prognozės šiek tiek optimistiškesnės. Jo nuomone, per artimiausius 15-20 metų turėtų suveikti vadinamasis traukos dėsnis, kai silpnesnės valstybės vejasi stipresnes - ir pagal darbo našumo, ir pragyvenimo lygį. "Bet procesas gali būti labai smarkiai komplikuotas dėl įvairių globalinių krizių. Jeigu atsigavimas bus ilgesnis, manau, darbo našumas Lietuvoje turėtų augti sparčiau nei ES", - prognozavo G.Nausėda.

Skaičiai

Lietuvos ūkyje per vieną dirbtą valandą 2010 metais vidutiniškai buvo sukurta 33,76 lito pridėtinės vertės to meto kainomis, arba 2,35 lito daugiau nei 2009-aisiais. Per metus vienas užimtasis sukūrė 63 552 litų bendrosios pridėtinės vertės. Tai skelbia Statistikos departamentas.

Didžiausias - 218,6 lito - darbo našumas 2010 metais buvo nekilnojamojo turto operacijų įmonėse. Bendrą šalies ūkio darbo našumą taip pat viršijo informacijos ir ryšių verslo įmonės, kur darbo našumas sudarė 66,7 lito, finansinės ir draudimo veiklos įmonės - 47,9 lito.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"