TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dirbtinai nugyventos elektrinės taps lengvu grobiu

2016 01 26 6:00
Moderniausios ir efektyviausios Lietuvoje iškastinio kuro Panevėžio elektrinės statybą numatė Nacionalinė energetikos strategija Vyriausybei nusprendus, kad turi būti uždaryta Ignalinos atominė jėgainė. „Panevėžio energijos“ nuotrauka

Lietuvoje pradėtas taikyti keistokas verslo modelis – Vyriausybė pakeičia žaidimo taisykles, į kampą įvaro savivaldybių įmones ir tuomet pasiūlo jas pigiai nupirkti. Toks įspūdis susidaro žvelgiant į Panevėžio termofikacinės elektrinės istoriją.

Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas teigia, kad valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ siūlosi perimti moderniausią Lietuvoje Panevėžio termofikacinę elektrinę (TE), tačiau pasiūlyta kaina jėgainės savininkams nepriimtina. Elektrinę valdančios bendrovės „Panevėžio energija“ pagrindinės akcininkės yra septynios Aukštaitijos savivaldybės.

„Jeigu pasiūlytų gerą kainą, ko gero, neatsisakytume „Lietuvos energijai“ jėgainę perleisti“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Panevėžio meras. Jis tikino, kad pusvelčiui vienos moderniausių Lietuvoje jėgainių tikrai neatiduos.

Rytis Mykolas Račkauskas: „Lietuvos energijos“ pateiktas finansinis pasiūlymas Panevėžio netenkina.“/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Panevėžio TE pateko į sunkią padėtį, kai Vyriausybė nuo šių metų nutraukė viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto lėšomis remiamą elektros energijos gamybą termofikacinėms elektrinėms, o elektros sistemos rezervo paslaugą ir jai apmokėti skirtus 28,5 mln. eurų be viešo aukciono skyrė iš anksto pasirinktam „Lietuvos energijos“ įmonės „Lietuvos energijos gamyba“ padaliniui Lietuvos elektrinei Elektrėnuose.

Panevėžio elektrinės projektas, Vyriausybei laiminant ir skatinant, įgyvendintas Europos Sąjungos, Danijos Vyriausybės ir skolintomis lėšomis, šiemet gali patirti 2,5 mln. eurų nuostolį, tačiau negali sustoti, nes iki 2020 metų kasmet turi grąžinti po 1,85 mln. eurų kreditą.

Moderniausios ir efektyviausios Lietuvoje iškastinio kuro Panevėžio elektrinės statybą numatė Nacionalinė energetikos strategija, Vyriausybei nusprendus, kad turi būti uždaryta Ignalinos atominė elektrinė. Dabar jėgainę dirbtinai nustekenus, jos vertė sumenktų, ir valstybei iš savivaldybės perimti turtą būtų lengviau. Nuo Naujųjų metų sustabdžius Vilniaus trečiąją termofikacinę elektrinę ir atleidus darbuotojus, krito ir šios didžiausios Lietuvoje kogeneracinės elektrinės vertė.

Netiko pasiūlyta kaina

„Lietuvos žinių“ duomenimis, galimybė, kad Panevėžio elektrinę perimtų „Lietuvos energija“, svarstyta sausio 14 dieną Panevėžyje per pasitarimą, kuriame dalyvavo „Panevėžio energijos“ elektrinės vadovai ir akcininkių – septynių savivaldybių merai bei „Lietuvos energijos“ vadovybė su generaliniu direktoriumi Daliumi Misiūnu priešakyje.

„Jie sakė, kad maždaug jie galėtų perimti, nors jiems ir nelabai reikia. Bet už tinkamą kainą perimtų“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo meras R. M. Račkauskas. Politikas nedetalizavo, tačiau patvirtino, kad „Lietuvos energijos“ pateiktas finansinis pasiūlymas Panevėžio netenkina“.

„Tiesiog jie („Lietuvos energijos“ vadovai – aut.) kol kas nesiūlo priimtinos kainos, – sakė meras. – Turbūt nėra teisinga, kad visos problemos permetamoms „kraštiniams“, tai yra mums. Jeigu jie nutraukia elektros supirkimą, gal kitų kompensavimo priemonių rastų? Ar nupirktų už priimtiną kainą? Juk Elektrėnų jėgainė („Lietuvos energijai“ priklausanti Lietuvos elektrinė – aut.) gerokai mažiau efektyvi, o ji palaikoma.“

Panevėžio miesto savivaldybei priklauso 59 proc. Panevėžio TE akcijų. Kitos šešios akcininkės yra Panevėžio rajono, Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio, Kėdainių, Zarasų rajonų savivaldybės. R. M. Račkauskas tvirtino, kad akcininkai lengvai savo turto neatsisakys. „Mes negalime to padaryti, suprantate? Jeigu pasiūlytų nenuostolingą kainą, turbūt vertėtų parduoti. Nuostolį generuojantis objektas mums nebūtų naudingas, o jiems („Lietuvos energijai“ – aut.) paimti kaip rezervinius pajėgumus prie Elektrėnų, manau, būtų tikslinga, bet...“ – sąžiningo sandorio perspektyva abejojo meras.

Savo ruožtu „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad susitikimą dėl Panevėžio TE inicijavo „Panevėžio energija“. „Sausio pradžioje „Lietuvos energijos“ atstovai dalyvavo organizuotame susitikime, tačiau jokie sprendimai ar susitarimai dėl elektrinės perėmimo apskritai, o tuo labiau perėmimo sąlygų, nebuvo priimti“, – tikino jis.

„Lietuvos žinių“ duomenimis, šiuo metu svarstomi keli jėgainės gelbėjimo variantai, o vienas jų – jėgainę už priimtiną kainą perduoti valstybės įmonių grupei „Lietuvos energija“. Kita galimybė, kad kasmetinių nuostolių pagrindinę dalį dengtų šešios savivaldybės arba „Panevėžio energija“ iš įmonės pelno.

R. M. Račkauskas tvirtino, kad konkrečių sprendimų dar nėra, tačiau šilumos kainos gyventojams kėlimo galimybė net nesvarstoma, ji atmesta iš karto. „Išeičių kol kas nėra, nematome išsigelbėjimo, – sakė politikas ir neprarado vilties sulaukti supratimo Vilniuje: – Turbūt bandysime ir pas premjerą važiuoti, ir Seime pasišnekėsime.“ R. M. Račkausko nuomone, Vyriausybė neturėtų nusišalinti nuo Panevėžio elektrinės problemų, nes būtent ji pakeitė energetikos politiką.

„Vienu metu buvo vienos sąlygos su elektros supirkimo kvotomis, dabar – kitos. Juk pati valstybė finansavo šitą projektą. O jis techniškai yra labai modernus. Elektrinės naudingumo koeficientas – didžiausias Lietuvoje. Tačiau pasikeitus energetikos konjunktūrai ji realiai tampa nuostolinga, – apgailestavo Panevėžio savivaldybės vadovas. – Manau, kad valstybė turėtų mums padėti. Juk nėra taip, kad Panevėžys susigalvojo ir pasistatė tą elektrinę savo rizika. Tuo metu buvo bendra politika, ir statybą finansiškai rėmė Lietuvos Respublika, nereikėtų dabar visko permesti savivaldybėms, turėtų būti valstybinis požiūris. Bandysime važiuoti į Vilnių...“

Dalius Misiūnas: „Sausio pradžioje „Lietuvos energijos“ atstovai dalyvavo „Panevėžio energijos“ organizuotame susitikime, tačiau jokie sprendimai ar susitarimai dėl elektrinės perėmimo sąlygų nebuvo priimti.“/LŽ archyvo nuotrauka

Panevėžio problema?

2008 metais pastatyta Panevėžio TE yra unikali Lietuvoje. Socialdemokratų Vyriausybei 2004 metais priėmus energetinio saugumo strategiją bei rengiantis uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, pradėta mąstyti, kaip Lietuva gamins elektrą.

Tuo metu moderniausiai šalyje 35 MW šilumos ir 34 MW elektros galios Panevėžio TE statybai pritarė Vyriausybė ir Kainų komisija, projektas buvo įtrauktas į Nacionalinę energetikos strategiją, atsižvelgiant, kad uždarius Ignalinos atominę elektrinę, Panevėžio TE turėjo būti viena iš elektros energijos gamybos šaltinių Lietuvoje.

Bendrovės „Panevėžio energija“ investicijos į elektrinės statybą dar neatsipirkusios. Projektui įgyvendinti buvo panaudotos bendrovės ir skolintos lėšos. 38 mln. eurų vertės projektui finansuoti buvo skirtos ES struktūrinių fondų (5,8 mln. eurų), Danijos Vyriausybės paramos (3,7 mln. eurų) lėšos ir suteikta 29 mln. eurų paskola, kuri dar negrąžinta. Iki 2020 metų dar liko sumokėti 8,5 mln. eurų, tad Panevėžio TE negalima ir uždaryti,kaip Vilniaus TE-3.

„Panevėžio TE yra moderniausia iškastinio kuro elektrinė Lietuvoje, jo energetinis efektyvumas yra 86 procentai. Elektrinė gali lanksčiai dirbti keičiantis apkrovoms, personalas yra aukštos kvalifikacijos, įgijęs ne tik techninės sudėtingos įrangos valdymo patirtį, bet ir gebėjimą dirbti rinkos sąlygomis“, – „Lietuvos žinioms“ teigė „Panevėžio energijos“ atstovė spaudai Daiva Paulauskienė.

Anot jos, iki 2016 metų Panevėžio TE gamino elektros energiją remtinos elektros energijos supirkimo apimtimi (kvotos apimtimi) ir atitinkama dalimi tiekdama šilumą į Panevėžio miesto šilumos tinklus. Todėl jokių persitvarkymo veiksmų nesiėmė, nes TE veikiantys įrenginiai yra modernūs ir efektyvūs.

„Manome, jog panaikinus VIAP lėšas ir palikus TE dirbti atviros rinkos sąlygomis, pagal prognozuojamas elektros energijos kainas biržoje ir prognozuojamas gamtinių dujų kainas, nėra jokių galimybių, kad TE galėtų iš savo veiklos sukaupti lėšų elektros energijos gamybai pastovioms sąnaudoms padengti“, – tikino D. Paulauskienė.

Metinės pastovios sąnaudos, kurias padengdavo remtino elektros energijos kiekio pardavimas, anot jos, sudarė 2,5 mln. eurų. Todėl, panaikinus kvotas, „Panevėžio energija“ patirs nuostolį, kuris bus dengiamas pelno sąskaita, o tai turės įtakos bendrovės 2016 metų rezultatams (šio šildymo sezono šilumos kainoms Panevėžio TE uždarymas įtakos neturėtų). Šiuo metu Panevėžio TE dirba ir pagaminta elektros energija parduodama elektros biržoje.

Pasak D. Paulauskienės, sprendžiant Panevėžio TE veiklos perspektyvas dalyvauja ir „Panevėžio energijos“ akcininkai – 7 savivaldybės, tačiau klausimas reikalauja Vyriausybės lygmens sprendimų.

Praėjusių metų viduryje septynių Aukštaitijos savivaldybių merai kreipėsi į Vyriausybę prašydami persigalvoti ir nenaikinti VIAP paramos Panevėžio TE, tačiau liko neišgirsti. Panevėžio miesto, Panevėžio rajono, Kėdainių, Rokiškio, Kupiškio, Pasvalio ir Zarasų merai perspėjo, kad šių rajonų gyventojams šilumos energija gali brangti 7 procentais.

Vilniuje naikinama kogeneracija

Vilniaus savivaldybė taip pat puoselėja viltį perleisti nuo sausio 1 dienos sustabdytą TE-3 valstybės valdomai „Lietuvos energijai“. Tam neprieštarauja ir Energetikos ministerija. Tokiai perspektyvai iš principo pritarta Vilniaus mero Remigijus Šimašiaus ir energetikos ministro Roko Masiulio susitikime, kuris vyko sausio 12 dieną. Išėję iš pasitarimo abu politikai tikino remiantys idėją „Lietuvos energijai“ perimti TE-3.

D. Misiūnas „Lietuvos žinioms“ patvirtino, kad „Lietuvos energija“ kalbasi su Vilniaus miesto savivaldybe ir Vilniaus šilumos tinklais dėl Vilniaus trečiosios termofikacinės elektrinės, tačiau kol kas jokio susitarimo nėra.

Jis taip pat teigė nematantis galimybės, kad „Lietuvos energijai“ perėmus turtą Lietuvos elektrinė, Panevėžio TE ir Vilniaus TE-3 ateityje dalyvautų elektros gamybos rezervų paskirstymo aukcionuose. „Tokios procedūros nei ją apibrėžiančių teisės aktų šiuo metu nėra, tad bet kokie svarstymai šiuo klausimu ir neracionalūs“, – tvirtino jis.

D. Misiūnas taip pat sakė, kad „Lietuvos energija“ nesvarsto galimybės perimti Kauno termofikacijos elektrinę. „Mūsų žiniomis, Kauno termofikacinė elektrinė veikia, vykdo komercinę veiklą ir yra visateisė rinkos dalyvė. Jokių diskusijų „Lietuvos energijoje“ dėl šios elektrinės įsigijimo nevyko ir šiuo metu nevyksta“, – „Lietuvos žinioms“ sakė „Lietuvos energijos“ vadovas.

Sostinės šilumos ūkį iki 2017 metų pavasario nuomojanti „Vilniaus energija“ praėjusių metų pabaigoje paskelbė, kad Vilniaus TE-3 elektros rinkoje dalyvauti negali, nes įsigaliojus Vyriausybės sprendimams neturi kitų būdų uždirbti pajamų, todėl geros būklės 360 MW galios termofikacinės elektrinės, kurios atkuriamoji vertė siekia kelis šimtus milijonų eurų, veikla nutraukiama.

Nuo sausio 1 dienos atleista daugiau kaip 100 aukštos kvalifikacijos TE-3 darbuotojų. Vėl paleisti užkonservuotą elektrinę būtų sudėtinga. Manoma, jog Vilniaus miesto savivaldybė prarado didelės vertės turtą ir patyrė turtinę žalą.

Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) stebėtojų tarybos pirmininkas Arvydas Sekmokas išplatintame pranešime piktinosi, kad dėl Vyriausybės klaidų, panaikinus elektros gamybos rėmimą bei nesurengus galios rezervo aukcionų, Vilniuje naikinama kogeneracija. VŠT sausio 12 dieną pakartotinai kreipėsi į Energetikos ministeriją, prašydami kuo skubiau sukurti rinkos dalyvių nediskriminuojančią elektros galios rezervą garantuojančią sistemą. Įmonė prašė perskirstyti VIAP lėšas bei elektros galios rezervą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"