TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Drabužiai rodė kelią kainoms

2012 09 11 7:42
LŽ archyvo nuotrauka/Drabužiai ir avalynė praėjusį mėnesį gerokai pabrango - atitinkamai 4,2 ir 2,1 procento.

Lietuvoje kaip vieną svarbiausių vartojimo prekių kainų rugpjūtį kilimo priežasčių statistikai nurodo drabužių ir kainų kilimą. Latvijoje, priešingai, tos pačios prekės infliaciją mažino.

Statistikos departamentas vakar pranešė, kad Lietuvoje vartojimo prekės rugpjūtį, palyginti su liepa, pabrango 0,2 proc., o bendram vartojimo kainų pokyčiui didžiausią įtaką darė didesnės transporto prekių ir paslaugų, drabužių ir avalynės kainos bei maisto produktų, nealkoholinių gėrimų, vandens, elektros energijos, dujų ir kito kuro kainų sumažėjimas. Be kita ko, drabužiai ir avalynė praėjusį mėnesį gerokai pabrango - atitinkamai 4,2 ir 2,1 procento.

Latvijos statistikai išvadų dar nepateikė, bet šios šalies rinkos ekspertai prognozuoja, kad ir drabužiai, ir avalynė rugpjūtį pigo. "Swedbank" Latvijos padalinio vyriausioji ekonomistė Lija Strašuna pateikė prognozę, kad vartojimo kainos šioje šalyje rugpjūtį turėjo sumažėti apie 0,1 proc., palyginti su liepa. "Vaisių ir daržovių kainos, parduotuvėms pradėjus tiekti šiųmečio vietinio derliaus produkciją, ėmė kristi. Dėl sezoninių išpardavimų pigo ir drabužiai bei avalynė", - sakė analitikė, bet kartu pripažino, kad po tris mėnesius trukusio kainų kritimo turės brangti kuras.

Sezoninės išdaigos

Drabužių ir avalynės kainų tendencijos dviejose kaimyninėse valstybėse, kurių panašios ekonomikos galimybės, išsiskyrė, tačiau "Danskebank" vyriausioji analitikė Baltijos valstybėms Violeta Klyvienė LŽ čia neįžvelgė prieštaravimų. "Lietuvoje, kaip ir Latvijoje, aprangos kainų kaitą lėmė sezoniškumas, tačiau kryptys buvo priešingos. Mat Latvijoje anksčiau prasidėjo išpardavimai, o į Lietuvą anksčiau atkeliavo naujos kolekcijos", - tikino ji. Šią tendenciją, pasak jos, analitikai mato labai ryškiai, todėl po mėnesio kito apranga veikiausiai ims pigti ir Lietuvoje.

SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė prognozėms pasilieka didesnį rezervą. Pasak jos, Lietuvoje rugpjūtį drabužių ir avalynės kainos paprastai mažėdavo, todėl praėjęs mėnuo analitikus nustebino.

"Avalynės ir drabužių kainos mažėjo ir birželį, ir liepą. Gal naujų kolekcijų atvežimas šiemet pasislinko laike", - spėliojo ji.

Analitikė atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvoje ne tik apranga, bet ir daugelis kitų vartojimo prekių brangsta ganėtinai sparčiai, o mūsiškės drabužių ir avalynės kainos jau didesnės už vidurkį Europos Sąjungos šalyse. "Dar keisčiau, kad tokiomis aplinkybėmis šiemet įspūdingai auga ir drabužių bei avalynės prekyba. Matyt, lietuviams reikia pasipuošti ir gerai atrodyti", - svarstė ji.

Euras svarbiau

V.Klyvienė pažymi keletą faktų, kurie, jos nuomone, gali būti reikšmingi aiškinantis skirtingas vartojimo prekių kainų kryptis Lietuvoje ir Latvijoje. "Lėtesnį kainų augimą ir mažą infliaciją Latvijoje, matyt, galima sieti ir su tuo, kad šios šalies Vyriausybė užsibrėžė tikslą 2014 metais įsivesti eurą, todėl vengiama bet kokių veiksmų, galinčių suerzinti rinką", - sakė ji.

Maža to, anot analitikės, Latvijos vyriausybė, gal pasimokiusi ir iš buvusių Lietuvos klaidų, imasi papildomų priemonių, kad neviršytų vieno svarbiausių Mastrichto sutarties kriterijų - metinė infliacija negali viršyti 3 procentų. Tarp tokių priemonių ji nurodė nuo liepos įsigaliojusį Vyriausybės sprendimą 1 procentiniu punktu sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM).

"Buvo ir Latvijoje daug skeptikų, įrodinėjančių, kad PVM sumažinimas infliacijos nesumažins, bet poveikis, matyt, buvo, tebėra jaučiamas ir dabar - gal prie to prisidėjo ir griežtesni Vyriausybės pokalbiai su prekybininkais, - kalbėjo V.Klyvienė. - Manau, latviai gali atidėti administracinį kainų kėlimą siekdami savo svarbiausio tikslo, nors šių priemonių negarsina."

"Matyt, Latvijoje iš tikrųjų daug lemia ir Vyriausybės sprendimai", - pripažino V.Tauraitė. Ji primena, kad per krizę Latvijos vyriausybė ėmėsi dar griežtesnių priemonių, kad subalansuotų valstybės biudžetą: labiau nei Lietuvoje buvo mažinamos valstybės sektoriaus išlaidos, iki 40 proc. sumažintos pensijos. "Latvijoje taupymo priemonių spektras bei mastas buvo daug platesnis nei Lietuvoje, todėl labiau pavyko sumažinti ir biudžeto deficitą", - pažymėjo SEB analitikė. Ji daro išvadą, kad dėl šių priežasčių latviai turi daugiau ir laisvės veikti.

Kita vertus, analitikė abejoja, ar Lietuvos Vyriausybei, jei dėtų pastangas žūtbūt įsivesti eurą, būtų priimtina pradėti mažinti PVM tarifą. "Lietuvoje nėra ir tokios paklausos, kad PVM sąskaita būtų galima kainas sumažinti", - svarstė ji.

Žiemos išbandymai

Analitikai skirtingai prognozuoja ir Lietuvos bei Latvijos metinę infliaciją. Latviai tikisi, kad ji neviršys 2 procentų, o Lietuvoje gali būti maždaug procentu didesnė.

"Lietuvoje metinė infliacija turėtų viršyti 3 proc., ir prie to neabejotinai prisidės būsimos šildymo paslaugų kainos", - sakė V.Klyvienė. Anot jos, kol kas niekas Lietuvoje nepraneša, kiek šiluma kainuos, bet rimtų perspėjimų jau būta. Pabrangus šildymui, brangs ir dauguma kitų prekių bei paslaugų. Statistikos departamento duomenimis, rugpjūtį infliacija Lietuvoje (prekių ir paslaugų pabrangimas per metus) buvo 3,3 procento.

Pasak V.Tauraitės, SEB banko analitikų prognozės nuosaikesnės, ir jie metų pabaigoje prognozuoja maždaug 2,5 proc. infliaciją. "Bet ji gali pasiekti ir 3 proc. ar dar aukštesnį lygį", - apsidraudė ji ir primena, kad panašią prognozė SEB analitikai pateikė ir šių metų pradžioje. Tačiau ją koreguoja netikėtai išaugusios naftos kainos, kurios su savimi kelia ir energijos bei kitų prekių bei paslaugų kainas.

"Matyt, degalų kainos yra svarbiausia didesnės nei tikėtasi infliacijos Lietuvoje priežastis. Taigi infliacijos protrūkį veikiausiai lemia naftos kainos", - konstatuoja V.Tauraitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"