TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Draudikai braižo audrų žemėlapius

2015 08 17 6:00
Viesulo ar škvalo nukeltas stogas jau nieko nestebina. LŽ archyvo nuotrauka

Draudikai, suskaičiavę per pastaruosius keletą metų išmokėtas kompensacijas dėl audrų ir škvalų, jau dėlioja žemėlapius, kuriuose matyti, kur galima tikėtis didžiausių nuostolių. Sinoptikai tokius bandymus iš dalies pateisina.

AB „Lietuvos draudimas“ pažymi, kad audrų padaroma žala turtui per pastarąjį dešimtmetį išaugo. Nuo 2010 m. audros Lietuvos gyventojams jau pridarė nuostolių už maždaug 3 mln. eurų, arba net 75 proc. daugiau nei 2005–2009 metais.

Pasak bendrovės Būsto draudimo portfelio valdytojos Audronės Vaitkevičiūtės, 2005–2014 m. audrų sukeltų žalų analizė rodo, kad labiausiai nuo gamtos stichijų kentėjo Klaipėdos, Prienų, Kauno, Varėnos, Utenos, Šiaulių, Panevėžio ir Šilutės rajonai. Šiose vietovėse per dešimt metų išmokos už nuostolius dėl audrų sudaro beveik 1,8 mln. eurų. Tai beveik pusė visų Lietuvoje nuo 2004 metų kompensuotų žalų dėl audros.

Draudikai, suskaičiavę išmokėtas kompensacijas kiekvienais metais, sudarė savotišką Lietuvos audrų žemėlapį. Tikimasi, kad jis padės racionaliau organizuoti turto draudimo verslą ir skirstyti lėšas.

Draudikai savaip sudėliojo labiausiai tikėtinų nuostolių nuo stichijos žemėlapį./AB "Lietuvos draudimas" nuotrauka

Stichiją formuoja kontrastai

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja Audronė Galvonaitė LŽ sakė suprantanti draudikų rūpestį ir pastangas prognozuoti audras, tačiau sinoptikai panašų žemėlapį imtųsi braižyti įvertinę vietovių reljefą, vandens telkinius, dirbamos žemės plotus, miškingumą ir panašius dalykus.

„Visus meteorologinius reiškinius formuoja oro temperatūrų kontrastai. Krentant slėgiui susiduria skirtingų oro temperatūrų oro masės ir tai sudaro palankias sąlygas formuotis audros arba kamuoliniams debesims“, – LŽ aiškino klimatologė. Pasak jos, šie reiškiniai nėra visiškai prognozuojami, bet dėliojama pati situacija. Prognozuoti ganėtinai tiksliai galima tada, kai eina visas frontas. Tada matoma, kur link jis slenka ir kur kada nukeliaus, bet gamtos reiškiniai gali būti ir labai lokalūs, vietiniai, susidarantys tam tikrose vietose, kur susidaro temperatūrų kontrastai, pavyzdžiui, virš vandens telkinių. Tai visiškai neprognozuojama, nes nežinia, kur kada susidarys oro srovių kontrastas.

„Kartais sakau, kad žmonės ir patys gali audrą prisišaukti savame kieme – pavyzdžiui, sumontuoti greitai įkaistantį stogą, ir tai, atėjus šalto oro masei, gali suformuoti audros debesį. Susidarantys kamuoliniai debesys yra ganėtinai vertikalūs – juk galima pastebėti, kad kartais viena šaligatvio pusė aplyta, o kita sausutėlė“, – pasakoja A. Galvonaitė.

Pasaulis per pusę

Pasak klimatologės, škvalų Lietuvoje būdavo ir anksčiau, bet pastarąjį dešimtmetį jie tapo gerokai ekstremalesni ir padaro daugiau nuostolių. „Tuos nuostolius jau susikuriame ir patys – juk kaip dabar statoma, jeigu vėjas stogus nukelia ir nuneša. Užtat kaime žmonės ir sako: „Pasistatė sau namą, stogas kabo ore“, – savo pastabas apie dabartinės individualiosios statybos kokybę dėsto pašnekovė.

A. Vaitkevičiūtė pritaria, jog daugiausia nuo audrų kenčia gyvenamieji namai, o nuostolingiausias šiuo požiūriu metų laikas yra vasara. „Žvelgdami į ilgametes tendencijas ir statistiką, pastebime, kad vasarą būstuose gamtos stichijų sukeltų draudžiamųjų įvykių skaičius išauga 4–5 kartus, o vien audrų sukeltos žalos sudaro daugiau nei 80 procentų. Dažniausiai nuo vasaros audrų, škvalų ir uraganų nukenčia gyvenamieji namai – nuplėšiami stogai, aplaužomos apdailos detalės, apgriaunami kaminai“, – vardija draudikė.

Audronė Gelvonaitė: "Klimato kaita į visiškai prieršingas dalis dalija toje pačioje klimato zonoje esančius regionus."/LŽ archyvo nuotrauka

A. Galvonaitė pažymi, kad keičiantis klimatui pasaulyje pastarąjį dešimtmetį stebimi didžiuliai kontrastai, neretai vieną valstybę ar toje pačioje klimato zonoje esantį regioną padalydami į visiškai priešingų oro sąlygų dalis. Antai Kalifornijoje ir Aliaskoje dega miškai, o kitą JAV dalį plauna viską tvindančios liūtys. Panašiai prieš savaitę į dvi dalis buvo padalyta ir Europa.

Akivaizdus oro kontrastų pavyzdys Lietuvoje buvo rugpjūčio 13-oji. Tai šią vasarą jau ne pirmas kartas, kai po kaitros orai staiga atvėsta 10 ir daugiau laipsnių. Todėl, anot jos, nenuostabu, kad vienose Lietuvos vietose tuo metu saulė spigina, o kitose pila liūtys ir žaibuoja. Jos teigimu, tokios oro sąlygos kaip pastarosiomis dienomis yra palankios susiformuoti audros debesims, bet sinoptikai didelio škvalo artimiausiomis dienomis neprognozuoja, nors pastaraisiais metais jų jėga visada būdavo netikėta.

O draudikai jau primena, kad nuo 2004-ųjų nebuvo nė vienos vasaros, kuri būtų prabėgusi be didesnių audrų ir škvalų. A. Vaitkevičiūtė primena, kad kol kas Lietuvoje yra apdraustas vos kas ketvirtas namų ūkis. Praūžus smarkesnei audrai, neapsidraudę gyventojai turi atstatinėti būstus savo lėšomis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"