TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Draudikai jau sulaukia skambučių dėl potvynio žalos

2013 04 15 12:57
Paskutinį kartą Lietuvoje ne potvynio zonoje potvynis buvo registruotas 2010-aisais metais. / Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento nuotrauka

Pirmadienio rytą iki 11 valandos į „Lietuvos draudimo“ Žalų skambučių centrą jau kreipėsi pusšimtis bendrovės klientų, pranešančių apie ištvinusių upių, tvenkinių vandens sukeltus nuostolius turtui. Daugiausia pranešimų gaunama iš Kėdainių, Pasvalio, Pakruojo ir Radviliškio rajonų.

Potvynio nuostoliams atlyginti didžiausia šalies draudikė rezervavo 100 tūkst. litų.

„Bendrovės žalų ekspertai jau pradėjo potvynio apgadinto turto apžiūras, po jų bus tikslinamas ir patirtos žalos dydis ir priežastys. Gali būti, kad dalis pranešimų yra dėl polaidžio (tirpstančio sniego) vandens užlieti pastatai, kai vanduo greitai prasiskverbia pro pastato konstrukcijas. Potvynio geografija – Pasvalio, Biržų, Pakruojo, Panevėžio, Kėdainių miestų ir rajonų zonos. Pagrindinės žalos, apie kurias informuoja draudėjai - užlieti pastatų rūsiai, garažai, ūkinės patalpos, esančios grunto lygyje ir žemiau jo. Kartu sugadinti patalpose buvę namų apyvokos daiktai, katilinių įranga, įvairi buitinė technika. Absoliuti dauguma pranešimų dėl nukentėjusio privačių asmenų turto“, – sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius.

Draudikai atkreipia gyventojų dėmesį ir primena, kad žala dėl potvynio yra atlyginama tada, kai vanduo apsemia pastatą dėl staigaus ir nenumatyto vandens kilimo stovinčiuose ar tekančiuose paviršiniuose vandens telkiniuose (upėse, ežeruose, tvenkiniuose). Tai reiškia, kad nuostoliai dėl potvynio yra atlyginamai visiems apsidraudusiems gyventojams, išskyrus tuos, kurie gyvena potvynio zonose.

Lietuvoje, remiantis meteorologijos tarnybos duomenimis, yra tam tikros potvynio zonos, kuriose nuo potvynio rizikos nedraudžiama, nes potvynis tose vietose būna kasmet ir nėra staigus ir netikėtas reiškinys. Tokios zonos yra Šilutės ir Pagėgių savivaldybėse. Visoje kitoje Lietuvos dalyje nuo potvynio yra apdraustas visų klientų, sudariusių būsto draudimo sutartis, turtas.

Taip pat primenama, kad potvyniu nelaikoma, jei pastatai apsemti dėl polaidžio vandens (tirpstant sniegui), bet ne dėl vandens, išsiliejusio iš šalia/netoli esančio vandens telkinio (upės, ežero, tvenkinio ir pan.). Tokiais atvejais žalos apsidraudusiems klientams atlyginamos pagal jų sutartyse numatytą vandens riziką.

„Draudimo bendrovės, analizuodamos įvykių rizikas, vertina ilgąjį laikotarpį, o ne tai, kad potvynis konkretų regioną apsėmė dvejus ar trejus metus iš eilės. Tai reiškia, kad jei vienais metais gyventojo turtą sugadino potvynis, tai ir kitais metais jo turtas bus draudžiamas nuo potvynio rizikos ir atlyginami nuostoliai. Ir tik tada, jei potvyniai konkrečiame regione kartosis metai iš metų ir taps tokie pat įprasti pavasario reiškiniai, kaip Šilutės rajone, regionas bus priskirtas potvynio zonai ir jame nuo potvynio rizikos nebebus draudžiama“, – sako A.Juodeikis.

„Vis dar susiduriame su tuo, kad gyventojai nėra įsigilinę kaip ir nuo ko apsidraudė ir vadovaujasi gandais bei mitais. Patarčiau visais atvejais, jei kyla abejonių, geriau kreiptis į draudimo specialistus ir gauti kvalifikuotą paaiškinimą, nei svarstyti patiems, bus ar nebus atlyginami nuostoliai konkrečiu atveju“, - pataria „Lietuvos draudimo“ žalų ekspertas.

Paskutinį kartą Lietuvoje ne potvynio zonoje potvynis buvo registruotas 2010-aisais metais. Tų metų pavasarį savaitę laiko trukęs potvynis labiausiai nuskriaudė Kauno ir Panevėžio regionų gyventojus. „Lietuvos draudimas“ savo klientams dėl potvynio atlygino 1,7 mln. litų nuostolių. 2005 metų vasarą stiprių liūčių sukelto potvynio metu atlyginta 1,62 mln. litų žalų. Pastarieji du potvyniai brangiai kainavo  neapsidraudusiems gyventojams, kurie nesitikėjo, kad jų vietovėje gali įvykti toks gamtos jėgų sukeltas reiškinys. Jiems teko ne tik savaitei evakuotis iš namų, bet ir apsemtą ir sugadintą turtą atstatyti savo jėgomis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"