TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Draudikai norėtų dalytis nuostoliais

2011 07 05 0:00
Praėjusią žiemą Lietuvoje žuvo 46,4 proc. visų pasėlių.
LŽ archyvo nuotrauka

Šiemet būsimo derliaus pasėlius apsidraudė beveik dvigubai daugiau žemdirbių nei pernai, o apdraustų pasėlių plotas padidėjo 3,4 karto. Tačiau draudikai nori, kad dalį nuostolių prisiimtų valstybė.

Vienintelio pasėlius Lietuvoje draudžiančio "Vereinigte Hagelversicherung VvaG" filialo "VH Lietuva" vadovas Algimantas Navickas mano, kad tokius pokyčius lėmė praėję dveji metai, kai gamtos stichijos sunaikino daugelio žemdirbių derlių. Didžiulių nuostolių dėl išmokėtų kompensacijų patirianti vokiečių kapitalo bendrovė iš rinkos trauktis neketina, tačiau siekia, kad dalį rizikos dėl padažnėjusių gamtos nelaimių ir jų daromos žalos prisiimtų valstybė.

Norėtų didinti įmokų tarifus

Dėl Lietuvą nusiaubusių gamtos nelaimių "VH Lietuva" 2009 metais patyrė apie 280 tūkst. litų nuostolių, pernai jie siekė 15 mln. litų, o šiemet padidėjo 3,4 karto, iki 51 mln. litų.

A.Navickas atmeta prielaidą, kad vokiečiai sumanytų trauktis iš Lietuvos rinkos, tačiau svarsto, kad draudimo įmokos tarifas turėtų didėti bent trečdaliu vien dėl perdraudimo sąnaudų. Draudimo įstatymas numato, kad draudimo įmonė privalo perduoti kitai įmonei savo prisiimtos rizikos dalį, tai yra perdrausti riziką.

"Perdraudimo sumą sudaro dvi dalys: pastovios rizikos ir vadinamosios ekstremalios rizikos. Ši ekstremali rizika pasidarė tokia didelė, kad perdraudikai galvoja arba visai šios dalies atsisakyti, arba imti labai dideles sumas. O tai gali žemdirbiams maždaug trečdaliu pabranginti pasėlių draudimą", - LŽ aiškino A.Navickas.

Filialo "VH Lietuva" vadovas mano, kad įmokos galėtų būti mažesnės, jeigu prie perdraudimo prisidėtų valstybė, pavyzdžiui, kompensuotų žalos atlyginimo dalį, kuri du kartus viršytų bendras žemdirbių draudimo įmokas. Tokiu atveju įmokų tarifai žemdirbiams nedidėtų. Šiuo metu valstybė kompensuoja 50 proc. draudimo įmokos.

Valstybė, anot A.Navicko, galėtų prisidėti perdraudžiant žalos atlyginimą, kai atsitinka konkreti nelaimė. "Jau antri metai iššąla pasėliai. Įsivaizduokite, jeigu visi Lietuvos gyventojai apsidraustų gyvenamuosius namus ir visi jie sudegtų, arba visus juos apvogtų. Trisdešimt metų Lietuvos nesiaubė tokios stichinės nelaimės, o dabar dvejus metus iš eilės. Draudikai tokių dalykų "nepaveža": jie negali drausti nuo to, kas tampa norma. Tokiu atveju šiek tiek galėtų įsipareigoti valstybė", - svarstė A.Navickas.

Nelaimės išgąsdino žemdirbius

Praėjusią žiemą žuvo 46,4 proc. visų pasėlių: 79 proc. žieminių rapsų, 72 proc. žieminių miežių, 41 proc. žieminių kviečių, 33 proc. kvietrugių ir 32 proc. rugių.

"Po praeitų metų patirtos žalos žmonės suprato, kad draustis reikia, ir daugelis pažangiai ūkininkaujančiųjų apsidraudė šių metų pasėlius. Jie neapsiriko, nes net keliasdešimt metų ūkininkaujantys žemdirbiai neprisimena, kad iššaltų lietuviškų veislių kviečiai", - LŽ sakė A.Navickas.

Pernai savo pasėlius draudė apie 400 žemdirbių, šių metų birželio viduryje jų jau buvo per 850. Be to, ir anksčiau, ir naujai besidraudžiantieji draudė daugiau plotų (nuo pernai buvusių 78 tūkst. iki beveik 265 tūkst. ha) bei pasirinko didesnę draudimo vertę (bendra pasėlių draudimo suma padidėjo beveik 4 kartus).

Gamtos nelaimės persekioja ir mūsų kaimynus, pasėliai šiemet iššalo Lenkijoje ir Latvijoje, o Vokietijos pasėlius nusiaubė kruša. Šiemet ji jau pridarė 10 mln. eurų nuostolių. Be to, pasak A.Navicko, vokiečiai ir jų kaimynai prognozuoja, kad šiemet gali patirti nuostolių dėl sausros.

"Tikimės, kad nebus kaip pernai, kai Lietuvoje užėjo subtropikai, ir liūtys bei kruša pridarė labai daug žalos. Kol kas vasara nėra labai karšta. Yra vietų, kur trūksta lietaus, bet sausros niekur nėra. Nuo jos nedaug žemdirbių ir draudėsi", - teigė A.Navickas.

Daugiau kaip 90 proc. Lietuvos žemdirbių draudžia pasėlius nuo iššalimo, krušos, liūties ir audros. Draudimą nuo stichinės sausros renkasi tik 3,8 proc. ūkių.

Apeliuoja į sveiką protą

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis supranta draudikų argumentus, tačiau jis įsitikinęs, kad didėjant draudimo įmokos tarifui atitinkamai mažėtų ir draudėjų skaičius, ir apdraustų pasėlių plotai, pradėtų byrėti draudimo sistema.

"Draudikų rodikliai įtikina, kad įmokas reikėtų didinti, nes daugelį metų dirbti su kelių šimtų procentų nuostoliu draudimo bendrovė tikrai negali. Tačiau prašėme jų nedaryti staigių judesių ir tikinome, kad gal kaip nors visi iškentėsime: trejų žiaurių metų gal nebus, tai retai pasitaiko", - ilgamete patirtimi rėmėsi J.Kraujelis.

Vienas problemos sprendimo būdų, kuriam pritaria ir žemdirbiai, galėtų būti dar didesnis rizikos išskaidymas ir stebėsenos stiprinimas: pavyzdžiui, galėtų būti atskirai vertinamos tam tikros augalų veislės, sėjos terminai ir kt.

Vis dėlto, jeigu draudikai nuspręstų didinti tarifus, J.Kraujelio nuomone, nuostolių jie vis tiek neišvengtų: "Tokiu atveju mes prognozuojame, kad žemdirbiai stversis "sveiko proto" argumento, kad po dvejų iš eilės nelaimių metų negali būti nelaimingi ir treti. Jie pradės skaičiuoti pinigus tikėdamiesi, kad trečią kartą perkūnas į tą pačią vietą netrenkia."

Pasak J.Kraujelio, maždaug ketvirtadalis krašto žemės ūkio bendrovių pernai buvo apdraudusios apie 40 proc. pasėlių. Vidutiniškai 4 tūkst. ha pasėlių ūkiui draudimas metams kainuoja maždaug 600-800 tūkst. litų.

J.Kraujelis teigė, kad draudimo įmokas už žiemkenčius reikia pradėti mokėti sausio mėnesį, o pirmieji didesni pinigai tiesioginių išmokų pavidalu pasiekia tik balandžio pabaigoje. Valstybės kompensacijos irgi sulaukiama tik rudeniop. "Draudikai galėtų pasirinkti lankstesnį modelį, atsižvelgdami į žemdirbių pajamų specifiką", - pastabų draudikams išsakė Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas.

Gyvybę teikia žemės ūkis

Draudimo priežiūros komisijos duomenimis, šių metų sausį-gegužę šalyje pasirašyta 717,5 mln. litų draudimo įmokų, tai yra 11,6 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais. Gegužę pasirašyta 163,9 mln. litų, t. y. 5,7 proc. daugiau nei balandį, o šį pokytį nulėmė dar kartą šiemet išaugusi žemės ūkio draudimo apimtis.

"Žemės ūkio draudimo sektoriui būdingas sezoniškumas, sutartys dėl pasėlių draudimo sudaromos kelis kartus per metus. Pavasarį skaičiuodami nuostolius daugiau ūkininkų suskubo apdrausti būsimą derlių. Draudikai, reaguodami į išaugusią paklausą ir padidėjusį nuostolingumą, išplėtė draudimo produktų asortimentą. Besikartojančios nepalankios gamtos sąlygos taip pat verčia praplėsti draudimo sąlygas. Dėl to gegužės mėnesį draudimo įmokų suma išaugo beveik 10 mln. litų", - teigė Draudimo priežiūros komisijos pirmininko pavaduotojas Ramūnas Baravykas.

Komentaras

"Swedbak" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis: "Turbūt dauguma mokesčių mokėtojų nesutiktų, kad valstybė kompensuotų privataus sektoriaus įmonių patiriamus nuostolius. Tokio pobūdžio precedentas leistų kelti klausimą, ar valstybė neturėtų kompensuoti, pavyzdžiui, visų draudikų patirtus nuostolius dėl stichinių nelaimių. Reikėtų suvokti, kad valstybė visoms garantijoms ir kompensacijoms naudoja mokesčių mokėtojų pinigus ir dėl to turi mažiau galimybių teikti kitas viešąsias paslaugas. Be to, įvairios kompensacijos ir garantijos iškraipo rinkos sąlygas, pakeičia rinkos dalyvių preferencijas ir gali paskatinti juos elgtis neatsakingai."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"