TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Draudikai prekių embargo bėda nelaiko

2014 08 09 6:00
Esama specialių draudimo produktų, kuriais galima apsidrausti ir nuo politinės rizikos, tačiau Lietuvoje nėra tokias paslaugas teikiančių draudimo bendrovių. networkingstar.com nuotrauka

Draudikai, mėgstantys kartoti, kad apdrausti galima nuo visko, Rusijos embargą Vakarų pasaulio maisto produktų importui laiko nedraudžiamuoju įvykiu ir bendrovėms, apsidraudusioms nuo verslo nutrūkimo, kompensacijų nemokės.

Kaip LŽ teigė AB „Lietuvos draudimas“ atstovė Ingrida Žaltauskaitė, sutartinės verslo rizikos draudimu ne gyvybės draudimo bendrovės nesiverčia. Kai kuriais atvejais sutartinių įsipareigojimų nevykdymas gali būti kredito draudimo objektas, tačiau Rusijos paskelbto embargo atveju verslininkams nepadėtų ir bendrovės, apdraudžiančios konkrečių verslo sutarčių riziką.

Tai, kas prognozuojama

Lietuvoje beveik visos draudimo bendrovės verslo klientams siūlo apsidrausti nuo verslo nutrūkimo, tačiau, kaip teigė UAB „PZU Lietuva“ Komercinių ir vertinamų rizikų skyriaus vadovas Andrius Dambrauskas, Rusijos paskelbtas prekių embargas ir verslo nutrūkimo draudimas – "visiškai nesusiję dalykai".

„Globalūs politiniai ekonominiai santykiai paprastai nėra apdraudžiami, – teigė bendrovės atstovas. – Todėl ir Lietuvos komerciniai santykiai su Rusija nėra draudimo objektas.“ Anot jo, politinė rizika verslo nutraukimo draudimo taisyklėse yra nedraudžiamųjų įvykių sąraše greta tokių žemiškų dalykų kaip gamybos įrangos gedimas dėl rūdžių, grybelių, duomenų bankų nukentėjimas nuo išorinių atakų ir panašių.

Paprastai verslo nutrūkimo draudimas įsigali tada, kai tenka laikinai sustabdyti veiklą dėl gaisro, užliejimo, vagystės, vandalizmo, o papildomai sumokėjus – ir nuo stichinių nelaimių.

„Draudikai draudžia nuo tokių dalykų, kuriuos galima statistiškai apskaičiuoti, prognozuoti, vertinti ir kurie nuo žmogaus nuotaikų nepriklauso“, – patikslino UAB „BTA draudimas“ direktoriaus pavaduotojas Gintaras Markevičius.

O štai draudimo bendrovės „If“ turto draudimo produkto vadovas Saulius Baranauskas pabrėžė, kad kompensacijos pagal verslo nutrūkimo draudimo sutartis mokamos dažniausiai tada, kai dėl kokių nors nuo žmogaus nepriklausomų įvykių nukenčia įmonės turtas. „Maisto prekių eksporto į Rusiją uždraudimas nėra draudžiamasis įvykis, nes dėl šio įvykio nenukenčia įmonės turtas. Dėl to draudikai negali kompensuoti įmonių patiriamų finansinių nuostolių“, – teigė „If“ atstovas.

LŽ pašnekovai teigė, jog verslo nutrūkimo draudimas Lietuvoje dar nėra populiari paslauga. Ją dažniausiai renkasi užsienio kapitalo bendrovės, ypač prekybos ir gamybos bendrovės, o lietuviško kapitalo įmonės „apie tai dar nepratusios galvoti“.

Nevyniojant į vatą

Pasak A. Dambrausko, Lietuvoje draudimo rinkos apimtis yra per maža, kad draudimo bendrovės imtųsi įmones drausti nuo politinės rizikos. Jo nuomone, tai gal būtų įmanoma didelėse valstybėse, kurių bendrovės galėtų sau leisti savo rizikai skirti didesnius atidėjinius. Kita vertus, dėl tokių įvykių masto tektų didžiąją rizikos dalį perduoti stambioms perdraudimo kompanijoms - „Lloyd‘s London“, „Munich Re“, „Swiss Re“, kurios imasi perdrausti ir nišines rizikas.

Be to, anot „PZU Lietuva" atstovo, politinės rizikos draudimas iš tiesų būtų kažin ar pateisinama prabanga privačiai įmonei, nes reikėtų arba nustatyti didelę draudimo sutarties kainą, arba numatyti didžiules išskaitas (franšizę), arba sudaryti ilgą nedraudžiamųjų įvykių sąrašą.

Pasak S. Baranausko, esama specialių draudimo produktų, kuriais galima apsidrausti ir nuo politinės rizikos, tačiau Lietuvoje nėra daug besidraudžiančių įmonių, taip pat ir tokias paslaugas teikiančių draudimo bendrovių.

G. Markevičius kategoriškas: „Politinės rizikos draudimo nėra ir negali būti, ir nereikia vynioti į vatą. Gal ir yra kai kuriose valstybėse rėmimo programos, bet tokio draudimo nėra.“

Apskritai, anot jo, Rusija yra itin pelninga, tačiau visiškai neprognozuojama rinka, todėl kiekvienas verslininkas, eidamas į Rusiją, turėtų pagalvoti ir apie galimą grėsmę. „Abejoju, ar kredito draudimo bendrovės imasi drausti nuo sutartinių įsipareigojimų su Rusijos partneriais nevykdymo“, – svarstė „BTA draudimo“ direktoriaus pavaduotojas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"