TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Draudikų paslaptys klientui neįveikiamos

2013 01 26 7:18
Ritos Stankevičiūtės nuotrauka/Nuo 2012 metų sausio 1 dieną draudimo, kaip ir pensijų fondų, vertybinių popierių rinkos priežiūra yra Lietuvos banko žinioje.

Nuo 2014-ųjų Europos Sąjungoje (ES) įsigalios bendra draudimo bendrovių priežiūros koncepcija, tad draudikai privalės ir priežiūros institucijoms, ir visuomenei atskleisti daugiau informacijos apie savo veiklą.

Svarbiausi naujosios priežiūros koncepcijos "Mokumo II" reikalavimai bus griežčiau vertinti draudimo bendrovių prisiimamą riziką ir suformuoti didesnį nuosavą kapitalą, kuris garantuotų, kad bendrovė per artimiausius metus nebankrutuos.

Tačiau draudimo bendrovės ir tarpininkai pripažįsta, kad tarp svarbių šios koncepcijos tikslų yra minima ir didesnė informacijos apie draudimo bendroves sklaida. Mat klientams, kurių pinigais disponuoja draudimo bendrovės, jų veiklos detalės ir priimami strateginiai sprendimai yra didelė paslaptis.

Nuo 2012 metų draudimo priežiūros funkciją iš buvusios Lietuvos draudimo priežiūros komisijos (LDPK) perdavus Lietuvos bankui (LB), sutelktos statistinės informacijos apie visas draudimo bendroves nebeliko. Buvusios LDP komisijos interneto tinklalapyje paskutinis laikotarpis, apie kurį pateikiama apibendrinta statistinė informacija, - 2011 metų III ketvirtis, paskutiniai preliminarūs rezultatai - 2012 metų gruodžio 31 dieną.

2012 metų sausio 1 dieną draudimo, kaip ir pensijų fondų, vertybinių popierių rinkos priežiūra jau buvo Lietuvos banko žinioje.

Uždarė "šiltnamį"

"Be abejo, draudimo priežiūrą perduodant Lietuvos bankui nebuvo siekiama sumažinti informacijos kiekio, tačiau buvo apribotas priežiūros finansavimas, dėl to sumažėjo ir rinkos dalyvių, ir visuomenės informavimas", - LŽ sakė Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacijos prezidentas Giedrius Kazlauskas. Jo teigimu, šį klausimą per susitikimus su LB vadovais ne kartą kėlė ir draudikų, ir tarpininkų asociacijos, bet atsakymas buvo tas pats - teks apsiprasti su tuo, kas yra.

G.Kazlauskas pripažįsta, kad negaunant išsamios nešališkos sutelktos informacijos apie visas draudimo bendroves, gali prastėti ir draudimo tarpininkų paslaugų kokybė. "Anksčiau visada analizuodavome komisijos pateikiamus statistinius duomenis, darydavome savas išvadas, lygindavome, brėždavome tendencijas ir atitinkamai tobulindavome pasiūlymus draudėjams. Tai galėjo daryti ir sumanesni draudėjai. Dabar tokios galimybės nelikę", - apgailestauja brokeris.

Tiesa, pasak asociacijos vadovo, ir dabar brokeriams draudikai teikia informaciją apie savo draudimo produktus, bet ji daugiausia rinkodaros pobūdžio - nurodoma daugiausia tik tai, kas palanku draudimo bendrovėms.

Tačiau G.Kazlausko nuomone, teisus ir Lietuvos bankas, kuris teigia, kad anksčiau rinkos dalyviai šiuo požiūriu gyveno kone šiltnamio sąlygomis, o dabar padėtis tokia, kokia yra daugumoje ES valstybių. "Paprastai stengiamasi, kad būtų geriau, bet šiuo atveju tendencija priešinga", - apgailestauja G.Kazlauskas.

Ne išimtis

LB tinklalapyje šiandien paskutinė draudimo statistika pagrįsta naujiena yra 2012 metų III ketvirčio Lietuvos draudimo rinkos apžvalga, kurioje dėmesys sutelktas į draudimo rūšių sklaidą, o žinių apie atskiras draudimo bendroves nėra.

Tiesa, Lietuvos draudikų asociacijos (LDA) direktorius Andrius Romanovskis LŽ teigė, kad asociacija informacijos bado nejaučia ir galėtų bet kada pateikti žinių ir apie rinką, ir apie kiekvienos asociacijos narės veiklos rodiklius. Kita vertus, anot jo, iš tikrųjų Lietuva šiuo požiūriu nėra išskirtinė. Panaši padėtis yra ir Latvijoje, kur draudimo priežiūrą šalies centrinis bankas perėmė dar anksčiau, ir Estijoje, kur visų finansų rinkos dalyvių priežiūra yra patikėta vienai institucijai.

Pasak LDA vadovo, Europoje finansų rinkos dalyvių kontrolės modeliai yra labai įvairūs, tačiau dažniausiai, kaip ir Lietuvoje, visa ji sutelkta vienose rankose, o modelis pasirenkamas pirmiausia atsižvelgiant į rinkos dydį.

Lieka mįslių

UAB "KPMG Baltics" ir AB "Lietuvos draudimas" atstovai užvakar dar negalėjo pasakyti, nei kaip bus didinama informacijos apie draudimo bendroves sklaida, nei kokia informacija bus ne "komercinė paslaptis". "Matyt, kiekviena draudimo bendrovė turės tai daryti savarankiškai", - svarstė KPMG partneris Domantas Dabulis. Tačiau, anot jo, informacija turės būti išsamesnė ir unifikuota, atitinkanti tarptautinius, o ne nacionalinius reikalavimus.

Mat dabar Lietuvos draudimo bendrovės finansų ataskaitas sudaro pagal bendrus verslo įmonėms nustatytus standartus, o įsigaliojus naujai koncepcijai "Mokumui II" jas reikės sudaryti pagal bendrus ES nustatytus atskaitomybės reikalavimus specialiai draudimo bendrovėms.

"Lietuvos draudimo" finansų direktorius Laimonas Devyžis atkreipė dėmesį į ryškėjantį Lietuvos draudimo bendrovių polinkį jungtis, plėstis iki regioninių. Jis neatmeta, kad nuo 2014 metų šis procesas dar paspartės, nes kai kurioms smulkesnėms draudimo bendrovėms, neturinčioms finansavimo šaltinių iš šalies, gali būti per sunku iki reikalaujamo lygio padidinti savo mokumo rodiklius, todėl daliai jų, matyt, teks arba jungtis, arba kritiškai peržiūrėti ir pertvarkyti savo paslaugų portfelį, arba visiškai išeiti iš rinkos.

Regioninių bendrovių, draudimo grupių priežiūra rūpinasi tos šalies institucija, kurioje yra centrinis draudimo grupės biuras. Ne visi tokie biurai yra ir bus Vilniuje, todėl Lietuvos banko prižiūrimų draudimo bendrovių sąrašas, matyt, trumpės. Dėl to tik dar mažiau aišku, kaip visos rinkos dalyvės skleis reikalaujamą informaciją apie savo veiklą.

"Gerai yra tai, kad visi reikalavimai ES draudimo bendrovėms bus vienodi, todėl teoriškai reikėtų tikėtis, kad priežiūros institucija, pavyzdžiui, Estijoje savo darbą atliks lygiai taip pat gerai kaip ir Lietuvoje, Vokietijoje ar Anglijoje. Tokie patys standartizuoti bus ir informacijos apie draudimo bendroves atskleidimo reikalavimai. Tai, be abejo, turi privalumų", - tvirtino L.Devyžis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"