TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Draudimo brokeriai siekia daugiau laisvės

2006 06 20 0:00
Parlamentaras Kęstutis Glaveckas įregistravo Draudimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama leisti brokerių veikla užsiimti ir fiziniams asmenims.
LŽ archyvo nuotrauka

Brokeriai skundžiasi, kad politikams į Lietuvos teisę neperkėlus direktyvos, leidžiančios brokeriui dirbti pačiam sau, jie patiria daug išlaidų, o dėl to kyla pagunda tapti paprastu draudimo agentu. Seimo nariai jau užsimojo lopyti šias įstatymų skyles.

Kitaip nei daugumoje ES šalių, Lietuvoje draudimo brokeriai gali veikti tik įkūrę įmonę. Veikti individualiai jiems neleidžia įstatymai, nors ES direktyvose tokia galimybė yra numatyta.

Tačiau Seime jau įregistruotos Draudimo įstatymo pataisos, kurias priėmus brokerio veikla galėtų užsiimti fiziniai asmenys. Draudimo brokeriai pripažįsta, kad pataisos palengvintų jų veiklą: darbo santykiai taptų paprastesni, sumažėtų mokesčių našta.

Tačiau draudimo rinką reguliuojanti Draudimo priežiūros komisija (DPK) nuogąstauja, kad įteisinus individualią brokerių veiklą jų skaičius smarkiai šoktelėtų, o komisijai tektų sunki užduotis visus juos sužiūrėti.

Veržia kilpą

Perkėlus ES direktyvos nuostatas į Draudimo įstatymą buvo įtraukti reikalavimai brokeriams keliskart padidinti įstatinį kapitalą ar turėti atskirą sąskaitą, garantuojančią draudėjų lėšų saugumą. Deja, punktas, leidžiantis brokeriams pasirinkti verslo formą, buvo praleistas. Tad dabar vykdyti brokerių veiklą galima tik įsteigus uždarąją akcinę bendrovę ir su joje dirbančiais brokeriais sudarius darbo sutartis.

"Taip dirbantis brokeris gauna darbo užmokestį, o brokerių įmonė antra tiek mokesčių sumoka valstybei. Įteisinus brokerių darbą įmonėje pagal pavedimo sutartį įmonė galėtų lanksčiau reguliuoti finansus, o darbuotojas - daugiau uždirbti", - teigė Draudimo brokerių rūmų direktorius Vytis Ledas.

Brokerių atstovas užsiminė, kad dabartinė tvarka juos verčia galvoti keisti profesiją ir tapti draudimo agentais, mat šiems mokesčiai palankesni. Ledas sakė, kad sumažėjus brokerių vartotojui kiltų pavojus negauti objektyvios informacijos apie draudimo įmones, nes draudimo kompanijos atstovas paprastai teikia tik pozityvią informaciją apie įmonę, kuriai atstovauja.

Bijo, kad nesužiūrės

Direktyva, brokeriui leidžianti pasirinkti verslo formą, Draudimo priežiūros komisijos Draudimų tarpininkų skyriaus vedėjos Živilės Zabotkienės tvirtinimu, praleista dėl brokerių daromų pažeidimų: vėluoja atsiskaityti su įmonėmis, prastai teikia informaciją ir pažeidžia sąskaitų reikalavimus.

Rengiant Draudimo įstatymo projektą dalyvavusi Valentina Peleckienė, Finansų ministerijos Finansų rinkos departamento Draudimo įmonių skyriaus vedėja, teigė, kad sprendimas neįtraukti minėtos nuostatos priimtas siekiant klientų saugumo ir teisės gauti kvalifikuotas paslaugas.

"Lietuvoje tapti brokeriu gali kiekvienas, išlaikęs elementarų egzaminą, o užsienyje to mokomasi ne vienus metus. Draudimo agentams, atstovaujantiems draudimo bendrovės interesams, leidžiama veikti ir neįsteigus įmonės, tačiau draudėją nuo nekvalifikuotų paslaugų saugo galimybė kontroliuoti įmonę. Juk už individualia veikla užsiimantį brokerį niekas neatsakytų, o įmonę prižiūrėti kur kas paprasčiau", - LŽ sakė Peleckienė.

Anot Ledo, DPK ir Finansų ministerija Draudimo įstatymą papildyti atitinkamomis direktyvos nuostatomis atsisakė motyvuodamos tuo, kad atsiras šimtai individualia veikla besiverčiančių brokerių, o jų priežiūra taps daug sudėtingesnė ir brangesnė.

DPK narys Arturas Plokšto pripažino, jog tokių nesklandumų galėtų atsirasti.

"Dabar brokerių įmonių (jų yra mažiau nei 100) veiklą prižiūri keturi žmonės, o atlikus patikrinimus randama pažeidimų. Vadinasi, net ir esamomis sąlygomis brokerių priežiūra nepakankamai gera. Sudarius sąlygas verstis individualia brokerių veikla darbo padaugėtų bent trigubai, tad DPK skyrius, kontroliuojantis brokerių veiklą, turėtų būti didinamas bent du kartus", - kalbėjo jis.

Keičia įstatymą

Nepaisydami šių argumentų brokeriai sukruto keisti padėtį, o parlamentaras Kęstutis Glaveckas įregistravo Draudimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama leisti brokerių veikla užsiimti ir fiziniams asmenims.

"Galbūt sprendimą priimti tokį įstatymą, koks jis yra šiandien, lėmė brokerių įmonių balsas. Šioms fiziniai asmenys sudarytų konkurenciją, nes klientams galėtų pasiūlyti sąlygiškai pigesnius produktus. Juk mažiau kainuoja išlaikyti vieną brokerį, negu kontorą, vien jos patalpų nuomai reikėtų išleisti daugiau", - svarstė Glaveckas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"