TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Draustis nuo stichijų ūkininkų niekas nevers

2006 09 01 0:00
Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė pabrėžia, kad neapsidraudę žemdirbiai valstybės pagalbos neturėtų sulaukti.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Nuo ateinančių metų kompensacijas už gamtos stichijų padarytus nuostolius veikiausiai galės gauti tik draudimo įmonėje pasėlius apdraudę arba prie savišalpos fondo kaupimo prisidedantys žemdirbiai

Šiųmečiai gamtos siautėjimai, žemdirbiams pridarę nuostolių už kone 700 mln. litų, Vyriausybę privertė ieškoti išeičių, kaip stichinių nelaimių atvejais sumažinti spaudimą valstybės biudžetui.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo įgyvendinti sistemą, pagal kurią kompensacijos už gamtos padarytą žalą priklausys tik apdraudusiems pasėlius arba savišalpos fondo kūrime dalyvaujantiems ūkininkams. Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė teigė, kad apsidraudimas ar įsitraukimas į savišalpos fondą žemdirbiams nebus privalomas.

"Tai pasirinkimas, ar mokant įmokas nelaimės atveju gauti išmokas, ar prisiimti riziką pačiam ir nepretenduoti į kompensacijas", - sakė ministrė.

Nuo praėjusių metų valstybė pasėlius draudžiantiems ūkininkams kompensuoja 50 proc. įmokos, tačiau net ir esant tokioms sąlygoms draudimo paslaugomis naudojasi vos 0,5 proc. ūkininkų. Prunskienė mano, jog pusės įmokos kompensavimas nebuvo pakankama paskata draustis. "Ūkininkai turėjo pagrįstų lūkesčių įvykus nelaimei tikėtis kompensacijų ir sutaupyti lėšas, kurios būtų skirtos įmokoms. Taip nukentėjo interesai tų, kurie mokėjo įmokas ir gavo kompensacijas, nes pinigų gavo ir tie, kurie įmokų nemokėjo. Dabar bus taip: moki įmoką - gauni kompensaciją, jei ne - pats žinokis", - ministrė buvo kategoriška.

Galimos variacijos

Pasak Prunskienės, panorėję žemdirbiai galės derinti abi priemones - draudimą per įmones ir savišalpos fondą. Tokia alternatyva siūloma remiantis kitų šalių patirtimi, kur mažesnės rizikos - liūtys, kruša - draudžiamos draudikų, o didelio masto nelaimės, tarkime, sausra - žemdirbių ir valstybės suformuoto fondo lėšomis.

ŽŪM duomenimis, optimistiškiausiu atveju per metus valstybės indėlis į žemdirbių savišalpos fondą būtų bent 34-35 mln. litų, maksimali suma - 70 mln. litų. Tačiau apskaičiuota, jog esant tokioms gamtos išdaigoms kaip šiemet valstybės indėlis į fondą turėtų siekti 100 mln. litų.

Sistema tenkina

Bronius Markauskas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas, teigė, kad žemdirbiams ministerijos siūloma sistema priimtina, svarbiausia, kad draudimas ir dalyvavimas savišalpos fonde būtų savanoriškas.

"Daugelis ūkininkų - verslininkai. Jei jie matytų, kad draustis naudinga, tikrai taip padarytų, tačiau šiandieninė situacija, kai valstybė kompensuoja 50 proc. įmokos, o draudžiančiųjų pasėlius yra vos 0,5 proc., rodo, kad sistema veikia ne taip, kaip turėtų. Galbūt dėl to daugelis žemdirbių palankiau kalba apie galimybę steigti savišalpos fondus. Žemdirbiai pavargo nuo nuolatinės įtampos, kai metai po metų kartojasi nepalankūs gamtiniai reiškiniai, o jie turi eiti ir prašyti kompensacijų", - kalbėjo Markauskas.

Vengia draudikų

Žemdirbiai draustis pasėlius draudimo kompanijose vengia dėl to, kad draudžiantis tenka įmokėti nemenkas sumas, o vėliau vargti įrodinėjant žalą. O štai vienintelės Lietuvoje draudimo bendrovės, draudžiančios pasėlius, "PZU Lietuva" produktų ir rizikos valdymo departamento direktorius Darius Balionis mano, kad įdiegus ŽŪM siūlomą sistemą padaugės ūkininkų, besinaudojančių draudimo įmonių paslaugomis.

"Jei žemdirbiai turi pagrįstų lūkesčių, kad žala bus kompensuota, jie nesidraudžia arba draudžia tik nuostolingas kultūras - žieminius ir vasarinius rapsus", - sakė Balionis.

Prunskienė viliasi, kad padidėjus pasėlius draudžiančių ūkininkų skaičiui ir taip ėmus veikti masto ekonomijai draudimo įmokos sumažės perpus. Tačiau ministrė aktyvaus žemdirbių susidomėjimo draudimo kompanijų paslaugomis nesitiki. Pasak jos, bus puiku, jei per dvejus metus bus apdrausta bent pusė pasėlių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"