TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Drumsčia periferinio uosto vandenis

2009 05 18 0:00
M.Gusiatinas siūlo "Progreso" teritorijoje steigti logistikos centrą.
LŽ archyvo nuotraukos

Premjero pavedimu šiuo metu rengiama medžiaga Vyriausybės strateginiam komitetui dėl tarptautinės uostų kompanijos "Terminal Investment Limited" planų Klaipėdoje steigti regioninį konteinerių perkrovimo centrą ir dėl valstybės investicijų į uosto infrastruktūrą.

Nuo praėjusio rugsėjo, kai kompanija "Terminal Investment Limited" (TIL) tapo laivų krovos bendrovės "Klaipėdos Smeltė" ir įmonės "Progresas" savininke, jos ketinimai steigti didelį konteinerių terminalą apaugo diskusijomis dėl ekologijos ir finansinių prioritetų, o tai apsunkino Vyriausybės galvas.

TIL valdo daugybę terminalų, kuriuos naudoja jos bendrasavininkė - antra pagal dydį pasaulyje (po danų "Maersk") kompanija "Mediterranian Shipping Company", savo konteinerius žyminti santrumpa MSC. Pernai jos apyvarta siekė 12,5 mln. TEU (sąlyginių konteinerių). MSC atėjimas į Lietuvą atneš neįsivaizduojamo masto permainų, kurioms niekas nepasiruošęs. Periferinį Klaipėdos uostą TIL tikisi paversti paskirstymo centru, vadinamu "hub" uostu, kokie Vakarų Europoje jos naudojami tik du: Antverpenas Belgijoje ir La Havras Prancūzijoje. Abu yra Šiaurės jūroje.

Verslininkas traukiasi.

Du dešimtmečius buvęs neatsiejamas nuo Klaipėdos uosto veiklos verslininkas Martinas Gusiatinas pasitraukė iš permainingo jūros verslo į ramesnį krantą. Praėjusių metų rudenį garsaus klaipėdiečio šeima TIL pardavė kontrolinį laivų krovos akcinės bendrovės "Klaipėdos Smeltė" akcijų paketą, kurį valdė nuo 2004 metų, kai Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos savininkai pasidalijo turtą.

"Klaipėdos Smeltę" korporacija privatizavo 1999 metais, tačiau ilgai laukė valstybės pažadų investuoti į infrastruktūrą tesėjimo. Nors pastaraisiais metais infrastruktūra gerinama normaliu tempu, "Klaipėdos Smeltė" kaip buvo taip ir liko penktoje pagal apyvartą pozicijoje.

M.Gusiatinas į uosto šaldytuvą ir konteinerių terminalą investavo skolintus 65 mln. litų bei savo asmeninius pinigus - iš viso apie 100 mln. litų. Jų grąžinimą apsunkino uždelstas krantinių rekonstravimas, nesutarimai su verslo partneriais ir menkos finansinės krovos pajamos. Akcijų pirkėjo verslininkas ieškojo apie pora metų. Tačiau TIL susidomėjimą "Klaipėdos Smelte" parodė tik tuomet, kai bendrovė įrengė ir pradėjo naudoti konteinerių terminalą. Už kiek bendrovės akcijas M.Gusiatinas pardavė, neviešinama.

Derybų metu buvo numatyta ir tai, kad valdybos pirmininku M.Gusiatinas dirbs iki metinio akcininkų susirinkimo. "Klaipėdos Smeltės" generaliniam direktoriui Rimantui Juškai naujieji savininkai sąlygų nekėlė. Balandžio 15 dieną akcininkų susirinkime jis patvirtintas vietoj M.Gusiatino vadovauti "Klaipėdos Smeltės" valdybai. Bendrovės valdyboje taip pat yra Vikramas Sharma iš Olandijos ir Erikas R.M.J. D'Hondtas iš Didžiosios Britanijos.

Nebenori lankstytis

Pastaruosius penkerius metus "Klaipėdos Smeltė" dėl savo teisių be perstojo ginčijosi teismuose. Su partneriu Igoriu Udovickiu dėl bendrovės "Birių krovinių terminalas" valdymo M.Gusiatinas pernai ginčą užbaigė akcijų perleidimo sandoriu. Šiuo metu bendrovė dalyvauja dviejose bylose su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) dėl žemės nuomos kainos ir infrastruktūros pagerinimo lengvatų. M.Gusiatinas mano, kad bendrovė buvo per daug išnaudojama ir patiria neteisybę, nes savo lėšomis daro tai, ką atlikti privalėtų direkcija.

"Jau nugara nebesilanksto. Versle vyksta kova. "Klaipėdos Smeltei" duoti valdžios pažadai netesėti. Supratau, kad negaliu būti stabdys. Gal reikia jaunesnių jėgų?" - samprotavo verslininkas, dėstydamas nuoskaudas dėl ankstesnių ministrų neigiamo požiūrio į bendrovę ir aiškindamas pasitraukimo iš uosto priežastį. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad iki šiol bendrovės kroviniai buvo smulkūs, o pinigai sunkiai uždirbami.

"Nepajėgiau užtikrinti "Klaipėdos Smeltei" artimiausių trejų metų investicijų poreikio. Tiek uždirbti, kiek, pavyzdžiui, naftos terminalas gauna pakrovęs vieną tanklaivį, "Klaipėdos Smeltei" reikia pusės metų", - veiklos skirtumus aiškino M.Gusiatinas, praėjusį dešimtmetį vadovavęs bendrovei "Klaipėdos nafta".

Trauktis iš transporto srities jis dar nežada. Mažesnės apimties šeimos verslą ketina plėtoti bendrovėje "Nikėja". Pastaroji verčiasi krovinių sandėliavimu, todėl M.Gusiatinas TIL siūlosi "Progreso" teritorijoje steigti logistikos centrą.

Grandioziniai mastai

Savininkų pasikeitimą pats M.Gusiatinas vertina kaip galingą impulsą "Klaipėdos Smeltės" permainoms. Jau pernai, įsibėgėjus konteinerių terminalo apyvartai iki 70 tūkst. TEU , bendrovė gavo 38 mln. litų pajamų, trečdaliu daugiau negu 2007-aisiais.

Nuo šių metų MSC konteinerius krauna tik "Klaipėdos Smeltės" teritorijoje, dėl to Klaipėdos konteinerių terminalas prarado penktadalį ankstesnės apyvartos. Tačiau krizė koreguoja abiejų konkurentų situaciją - Klaipėdos uoste konteinerių sumažėjo ketvirtadaliu. Užsieniečių planuose ryškiai šviečia pakilimo viltis po krizės, iki 2016 metų - 700 tūkst. TEU per metus. Tai dukart daugiau nei pernai krovė abi kompanijos.

Pasak R.Juškos, kad taip įvyktų, reikia per artimiausius dvejus metus valstybės indėlio - 120 mln. litų. Iš jų 70 mln. litų būtų naudojami kanalui pagilinti metru - iki 14 metrų, ir 50 mln. litų - uosto prieigoms sutvarkyti. "Iš numatytų 700 tūkst. TEU per metus 80 proc. nebūtų išvežami iš uosto teritorijos. Dėl likusių išvežimo būtina parengti tinkamą išvažiavimą į Minijos gatvę. Tačiau investicijos į kanalą būtų naudingos ne vien mums. Krauti didesnius laivus galės ir gretimos kompanijos", - teigė R.Juška.

Pasak jo, TIL atstovai prieš pirkdami "Klaipėdos Smeltę" išstudijavo uosto techninius parametrus ir nusprendė, (kitaip, nei ligi šiol manė patys lietuviai) kad uosto vidurys - tinkama vieta priimti iki 300 metrų ilgio laivus. Pagilinus ir praplatinus laivų apsisukimo ratą, jau 2012 metais galėtų atplaukti po 4500 TEU gabenantys "Panamax" tipo laivai. Vėliau, visas krantines pagilinus iki 14 metrų (kai kurios jų dabar yra 7 metrų gylio), įplauktų ir didieji laivai, gabenantys po 6500 TEU. Dabar į Klaipėdą plaukia iki 3000 TEU talpos laivai.

Baltijos jūroje konteinerių "hub-ą" iki 2012 metų planuoja įrengti jungtinis Malmės-Kopenhagos uostas. R.Juška įsitikinęs, jog reikia su skandinavais lenktyniauti, kad MSC liktų Klaipėdoje. "Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis į mūsų planus žvelgia palankiai, Uosto plėtojimo taryboje TIL projektą pripažino prioritetiniu. TIL vadovai buvo susitikę su ministru pirmininku Andriumi Kubiliumi, jo pavedimu rengiama medžiaga Strateginiam komitetui", - pabrėžė "Klaipėdos Smeltės" vadovas.

Tačiau LŽ užduotą klausimą, ką darys TIL, jei miesto politikai, kaip yra įpratę, neskubės laiminti gamtai poveikį darančių projektų dėl valstybės ekonomikos, o MSC išeis pas skandinavus, R.Juška paliko neatsakytą kyboti ore.

Autorės nuotrauka

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"