TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Du darbo rinkos poliai

2012 09 07 7:48
LŽ archyvo nuotrauka Dėl aiškiai matomos perspektyvos iniciatyvus specialistas palieka ir geriau mokamą darbą.

Personalo paieškos bendrovės nuo šių metų vasaros stebi ir kiekybinį, ir kokybinį specialistų bei vadovų paieškos ir atrankos šuolį, tačiau rasti reikalingų žemesnės ir žemiausios grandies darbuotojų tebėra sunku – žmonėms vis dar patraukliau gyventi iš pašalpų ir atsitiktinio uždarbio, nei ieškotis menkai mokamo darbo.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugpjūčio 30 dieną Lietuvoje buvo registruota 207,5 tūkst. bedarbių, arba 10,3 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Paskutinę vasaros savaitę nedarbas smuktelėjo 0,08 procentinio punkto.

Rugpjūčio 24–30 dienomis teritorinės darbo biržos bedarbio statusą suteikė 5,5 tūkst. darbo ieškančių žmonių, iš jų 1,4 tūkstančio, arba ketvirtadalis, buvo jaunesni nei 25 metų. Užimtumas suteiktas 5,7 tūkst. bedarbių. Daugiausia galimybių įsidarbinti dabar turi pardavėjai, krovininių sunkvežimių vairuotojai, virėjai, dažytojai, staliai, pardavimo vadybininkai, buhalteriai ir prekybos agentai.

Paklausa ir pasiūlymai

Iš Lietuvos darbo biržos pateikiamos suvestinės galima daryti išvadą, kad beveik visuose Lietuvos regionuose labiausiai ieškoma stalių, mūrininkų, suvirintojų, bet kai kur dominuoja ir kitų specialybių atstovai. Pavyzdžiui, beveik visuose Kauno, Utenos apskričių rajonuose, Biržuose, Akmenėje aiškiai stokojama medkirčių, Tauragės, Marijampolės apskrityse, Zarasuose, Pakruojyje ir dar neseniai buvusiame tekstilininkų mieste Alytuje be darbo neliktų siuvėjai, Vilniaus, Kauno, Marijampolės, Šiaulių apskrityse – elektrikai.

Nors viešojo maitinimo įmonės minimos tarp pastaruoju metu aktyviausiai bankrutuojančiųjų, Kaune, Kėdainiuose, Raseiniuose, Akmenėje, Marijampolėje nėra taip liūdna, nes čia labiausiai pasigendama barmenų ir virėjų.

Apskritai ieškomų darbininkų sąraše yra beveik 100 pavadinimų specialybių, kurių atstovų nemažai esama ir tarp bedarbių. Tačiau darbdaviai ir samdomi darbuotojai dar retokai susitinka viename kelyje, ir tai darbo rinkos specialistai bei ekonomikos analitikai aiškina daugmaž vienodai. „Darbdaviai Lietuvoje sukuriama pridėtine verte vis vangiau dalijasi su savo darbuotojais. 2009 metais verslininkai darbuotojams atiduodavo 46 proc. sukuriamos pridėtinės vertės, o dabar, naujausiais duomenimis, atlyginimams skiria 39 procentus“, – atkreipia dėmesį banko „Nordea“ analitikas Žygimantas Mauricas.

Tyrinėjant darbo pasiūlos skelbimus žiniasklaidoje neretai stebina neatitikimas tarp reikalavimų ieškomam darbuotojui ir to, ką gali pasiūlyti darbdavys. Antai internetinės parduotuvės savininkas skelbiasi ieškąs dirbti puse etato interneto portalo administratoriaus. Jam keliami reikalavimai: bendros XMML, PHP, HTML, CSS programų žinios, gebėjimas programuoti, energingumas ir entuziazmas, noras mokytis ir tobulėti, anglų, lenkų kalbų žinios, išsilavinimas IT srityje. Bet to, pageidaujama, kad kandidatas sugebėtų analitiškai mąstyti, būtų kruopštus, organizuotas, komunikabilus ir net sąžiningas. Siūlomas atlygis už tokius gebėjimus – 600 litų.

Kitas darbo siūlytojas bando ir pokštauti: reikalavimai panašūs kaip ką tik išvardyti, tačiau darbas – visu etatu. Iš pradžių siūlomas atlyginimas – 850 litų, o vidutinis bendrovėje – 850 litų („popieriuje“). Tokia perspektyva gali apstulbinti kiekvieną, ištroškusį darbo ir karjeros.

Tiesą sakant, galima aptikti ir skelbimų, kuriuose nurodomas ir siūlomas dosnesnis atlyginimas. Pavyzdžiui, bent vienų metų patirtį turintis suvirintojas būtų priimtas į darbą už ne mažesnę kaip 1500 litų algą. Kitas panašiomis sąlygomis priimtų stalių. Nekilnojamojo turto agentūra ieško konsultanto, turinčio bent metų patirtį, ir nurodo, kad taikoma patraukli motyvavimo sistema bei neblogas atlygis už atitinkamus darbo rezultatus – maždaug nuo 1500 iki 3000 litų.

Bene patraukliausias skelbimas – mediko darbas 0,5 etato sveikatinimo įmonėje. Net ir nebūdamas mediku susigundytum: „Gali dirbti gydytojas, seselė, žolininkas, maisto papildų specialistas ar šiaip jaučiantis savyje pašaukimą gydyti.“ Tai gali būti ir papildomas darbas, o atlyginimas – 2000 litų.

Vis dėlto ir šis skelbimas nublanksta prieš greta spausdinamą pasiūlymą važiuoti į Angliją rūšiuoti komunalinių atliekų, juolab kad pretendentų amžius neribojamas. Už valandą visiškai nekvalifikuoto darbo mokama ne mažiau kaip 6,07 svaro (26,5 lito), atskaičiavus mokesčius. Taigi už 36 valandų darbo savaitę – 954 litai, už mėnesį – apie 4000 litų. Tačiau, kaip teigiama skelbime, leidžiama dirbti ir viršvalandžius, tad dauguma esą dirba 60 valandų per savaitę.

Be abejo, tai tam tikra savanoriška vergija, juolab kad ir gyvenimo lygis (prekių, paslaugų kainos) skiriasi. Bet sutikime – akivaizdi ir teisė pasirinkti, paskata dirbti daugiau, kad užsidirbtum.

Tai keletas darbo pasiūlos pavyzdžių, o ko nors kito nelabai yra iš ko ir rinktis. Lietuvos darbdaviai nemėgsta skelbimuose nurodyti būsimo užmokesčio dydžio, nors būtent šis veiksnys darbininkiškos profesijos atstovui daugiausia lemia ieškant darbo.

Kitas pasaulis

Visiškai kitaip dėliojama dėlionė aukštos kvalifikacijos darbuotojų, vadybininkų ir vadovų rinkoje. Čia irgi linkstama nenurodyti algos, bet, kaip teigia personalo paieškos bendrovės „Indigroup“ vadovas Karolis Blaževičius, šiuo atveju derėtų kalbėti apie kitus motyvus. „Darbdaviams, žinoma, reikia motyvuotų darbuotojų, o ne ieškančių geresnio atlyginimo. Kita vertus, krizės metais algos gerokai išsikraipė: vieni žmonės, kurie darbo rinkoje per daug savęs nedemonstravo ir tebedirba įprastus darbus, šiandien yra šiek tiek pigesni ir ne tokie drąsūs, nors Lietuvos ekonomika, o kartu ir darbo rinka atsigauna“, – sako personalo paieškos specialistas.

K.Blaževičiaus manymu, darbdaviai nėra linkę nurodyti, kokį atlyginimą ketina mokėti konkrečios pareigybės darbuotojui, nes neretai dėl to būna neapsisprendę. Jie greičiausiai suinteresuoti kuo mažesniu darbo užmokesčiu, bet šį klausimą dažniausiai palieka deryboms. Darbdaviai nenori atbaidyti iš tiesų aukštos kvalifikacijos ir iniciatyvių specialistų, todėl galbūt sutiktų jiems mokėti ir didesnį nei yra numatę atlyginimą, nes neretai kompetencija tas išlaidas gali su kaupu atlyginti.

Kita vertus, anot K.Blaževičiaus, įmonių vadovai tokiu būdu savaip apsidraudžia nuo galimų problemų – kai skelbime nurodomas didesnis pradinis atlyginimas, vėliau, prireikus jį sumažinti, gali kilti problemų. Dabartinė ekonomikos situacija ir perspektyvos nėra aiškios, todėl darbdaviai nori pasilikti daugiau laisvės galimiems nepopuliariems sprendimams.

„Iš tiesų gal ir neblogai, kad specialistų ir vadovų paieškos skelbimuose nėra pateikiami atlyginimo orientyrai. Kandidatas pats apie tai gali išsamiau pasikalbėti su darbdaviu, sužinoti jo planus, išgirsti, kokią įmonę vadovas įsivaizduoja gal jau po poros metų. Be to, žmogui gali būti pasiūloma tokia patirtis, kokios jis niekur kitur neįgis“, – svarsto K.Blaževičius. Tačiau personalo paieškos specialistas pripažįsta, kad net dažnam vadovui atlyginimo dydis yra antras pagal dydį motyvas pasinaudoti darbdavio pasiūlymu.

Vasaros karštymetis

K.Blaževičius LŽ pabrėžė, kad ne tik rugpjūčio pabaigoje, bet ir visą šią vasarą darbdaviai labai aktyviai ieškojo ir tebeieško aukštos kvalifikacijos specialistų ir vadovų. „Bendrovių savininkai net atostogaudami dalį laiko skyrė reikalingų darbuotojų paieškai. Šią vasarą tokio darbo buvo beveik dvigubai daugiau negu prieš metus. Tikiuosi, panašus bus ir rugsėjis“, – spėja „Indigroup“ vadovas.

Jis tai sieja su pagerėjusiais lūkesčiais ir investiciniais projektais, nors apie stambesnes investicijas dar negirdėti. „Tikrai nemažai investuojama į technologijas, nes siekiama užkamšyti kai kurias technines darbo spragas“, – teigia personalo specialistas.

Pasak K.Blaževičiaus, šiais metais dažnai ieškoma kokybės vadybininkų, ko anksčiau nebuvo, taip pat stiprių vadovų, kurie galėtų ne palaikyti įmonės padėtį, o ją pagerinti. „Šiemet pirmą kartą po krizės nemažai perspektyvių vadovų ir specialistų ryžtasi palikti savo darbovietes, nors net neturi naujų pasiūlymų. Jie ieško kito darbo ir žino, kad per mėnesį jį tikrai ras. Krizės metais, priešingai, tokie dalykai buvo nuliniai, o vadinamoji galvų medžioklė visiškai sustojusi – žmonės džiaugėsi turėdami bet kokį darbą“, – pažymi pašnekovas.

„Indigroup“ vadovo teigimu, tokie specialistai (pirmiausia – rinkodaros, pardavimo, informacinių technologijų) labai atsiskleidžia, kai jiems vietoj vietinės rinkos pasiūloma tarptautinė. Šie žmonės noriai eina ir į augančias, perspektyvias įmones. „Dėl aiškiai matomos perspektyvos iniciatyvus specialistas palieka ir geriau mokamą darbą“, – sako K.Blaževičius.

Patirtis ar jaunystė

Jaunystės, kaip ir anksčiau, darbdaviai nelaiko yda, bet jiems labai svarbi ir patirtis. Itin retas atvejis, kai abu šie dalykai suderinami. Darbo pasiūlos skelbimuose iš esmės nėra nurodoma ieškomo darbuotojo amžiaus riba, nes tai draudžia Europos Sąjungos teisės aktai.

K.Blaževičiaus žodžiais, ir šioje srityje abiejuose darbo rinkos sektoriuose padėtis akivaizdžiai priešinga: pirmenybė visada teikiama bent šiokią tokią patirtį turinčiai fiziškai stipriai jaunystei, o ieškant specialistų ir vadovų dominuoja didesnė patirtis ir iniciatyvumas. Pastaruoju atveju amžius nėra lemiantis veiksnys.

„Labiausiai darbdaviai pasigenda motyvacijos. Be abejo, žmonės ją turi, tačiau nemoka parodyti. Kompetencija yra gerai, bet darbdaviui reikia ir naujų vėjų, darbuotojo, kuris siektų pokyčių“, – aiškina specialistas.

Pasak K.Blaževičiaus, „galvų medžiotojai“ domisi ir studentija, tačiau prisipažįsta, kad jiems nedaro įspūdžio kandidato universitetinis verslo vadybininko ar ekonomisto išsilavinimas, kai šis neturi atitinkamo darbo patirties. „Toks išsilavinimas gali būti naudingas pačiam žmogui kasdieniame darbe – gal jis bus imlesnis, bet darbdaviui svarbiausios yra darbuotojo asmeninės savybės. Eiti atsakingas pareigas patikima žmogui ne iš universiteto auditorijos“, – pažymi „Indigroup“ vadovas.

Pasak jo, truputį kitaip yra ieškant techninių darbuotojų. „Ieškodami informacinių technologijų specialistų, programuotojų, inžinierių stebime ir išsilavinimą, bet mums svarbi ir patirtis“, – teigia „galvų medžiotojas“. Todėl, jo manymu, protingai daro studentai, kurie su savo specialybe susijusią darbo veiklą pradeda dar studijų metais. „Žmogus, nors ir pagirtinai baigęs magistrantūrą, bet neturintis darbinės biografijos, darbdaviui ne toks vertingas kaip galbūt mažiau išsimokslinęs, tačiau darbo patirties jau sukaupęs bendraamžis. Todėl patarčiau studentui vertinti save kaip asmenį, kuris jau nuo trečio kurso pradeda konkuruoti su bendramoksliais“, – sako „Indigroup“ vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"