TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dubliuojanti sistema augins prekių kainas

2014 02 26 6:00
Siūloma naujos taros surinkimo sistema rūšiavimo konteinerių nepakeis. Romo Jurgaičio nuotrauka

Vyriausybės siūlymas Seimui priimti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas tiesiogiai kirs vartotojams per kišenę ir bus naudingas nebent tik vadinamųjų švarių nealkoholinių gėrimo ir sidro bei alaus gamintojams ir importuotojams.

Taip pareiškė atliekų rūšiavimo ir perdirbimo rinkos dalyviai vakar Vyriausybei patvirtinus Aplinkos ministerijos siūlomas įstatymo pataisas. Jose numatyta įvesti užstatą (depozitą) ne tik stiklinei, bet ir plastikinei bei skardinei tarai, į kurią supilstyti parduodami vaisvandeniai, mineralinis vanduo ir silpniausi alkoholiniai gėrimai.

Planuojama, kad pirkdami tokią prekę, vartotojai už tarą privalės sumokėti 10 euro centų (35 centų) užstatą, o jį galės susigrąžinti tuščią, bet tvarkingą tarą atnešę į prekybos centrą arba taros supirktuvę. Užstatas galės būti grąžintas tik už mechaniškai nepažeistą tarą su nepažeistomis etiketėmis (su įskaitomu brūkšniniu kodu). Užstatas nebūtų imamas už tarą, kurios talpa mažesnė nei 100 mililitrų.

Pataisų rengėjai tvirtina, kad tokia sistema yra pasiteisinusi Skandinavijos valstybėse, Vokietijoje, Estijoje ir kai kuriose kitose šalyse, o nuo 2015 metų ją ketinama įvesti ir Latvijoje.

A.Makauskas: "Siūloma užstato už tarą sistema bus palanki tik 12 proc. gamintojų ir importuotojų."/Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Dviguba sistema

„Mūsų, atstovaujančių dviem trečdaliams gamintojų ir importuotojų, nuomonė apie siūlomą naujovę yra kategoriškai neigiama, – LŽ sakė VšĮ „Žaliasis taškas“ komercijos direktorius Arūnas Makauskas. – Kiekviena nauja įdiegiama sistema žada neigiamų pasekmių pirmiausia galutiniam vartotojui, kuris už visas prekes privalės mokėti brangiau.“

Apskaičiuota, kad užstato sistemos įdiegimas kainuos mažiausiai 120 mln. litų. Be to, toliau bus plečiamas atliekų rūšiavimo konteinerių tinklas - į juos jau investuota per 35 mln. litų, o per artimiausius trejus metus investavus dar 60 mln. litų, tokiais konteineriais bus aprūpinta 80 proc. privačių valdų.

A.Makausko įsitikinimu, siūloma užstato už tarą sistemą bus palanki tik 12 proc. visų gėrimų gamintojų ir importuotojų, kurių produkcija sudaro apie 20 proc. Lietuvos gėrimų rinkos. Mat gamintojai ir importuotojai privalo mokėti dideles baudas už atliekų tvarkymo planų nevykdymą, o ketinama įdiegti užstato už tarą sistema tokią galimybę eliminuotų.

Vartotojams per kišenę

Vartotojams neliks nieko kito, kaip tik pakuotes dėti į dvi krūveles: vienoje kokybiška depozitinė, o kitoje – skirta išmesti į rūšiavimo konteinerį. Tikimasi, kad į prekybos centrus ir supirktuves galėtų grįžti iki 80 proc. tuščios depozitinės taros.

„Tara, už kurią numatyta imti užstatą, yra didžiausią pridėtinę vertę turinti atliekinė žaliava. Jos netekusios atliekų surinkimo ir rūšiavimo bendrovės per metus praras apie 3,5 mln. litų. Šią netektį joms turės kompensuoti gamintojai ir importuotojai, kurie, kaip apskaičiuota, už atliekų tvarkymą turės mokėti 1,5 karto daugiau. Tiek padidės visų fasuojamų prekių kaina“, – išdėstė A.Makauskas.

Vartotojas, jo požiūriu, tokias permainas labiausiai pajus. Pavyzdžiui, šiandien litras mineralinio vandens kainuoja 2 litus, į juos įskaičiuotas 1 centas už atliekų tvarkymą. Įvedus užstatą, butelis to paties mineralinio vandens kainuos maždaug 2,05 lito (padidėjęs mokestis už atliekų tvarkymą su PVM) ir dar teks mokėti 35 ct užstatą už viltį, kad jį pavyks susigrąžinti - tuščią nepažeistą tarą su nepažeista etikete nunešus į prekybos centrą arba supirktuvę. Taigi už tą patį dabar 2 litus kainuojantį butelį mineralinio vandens kasoje teks mokėti 2,4 lito.

Pasiteisino tik Skandinavijoje

"Žaliojo taško" atstovas pripažįsta, kad depozitinės taros sistema gerai veikia Skandinavijos valstybėse, bet tai paaiškinti, anot jo, galima objektyviomis aplinkybėmis: tose šalyse užstato sistema esą įdiegta seniai, jos yra rečiau apgyvendintos, be to, kai kurios turi gėrimų monopolį.

Estijoje panaši sistema pradėjo veikti 2005 metais, iki tol atliekos čia nebuvo rūšiuojamos, tad buvo nuspręsta rinktis užstatą. Įvedus šią naujovę, taros surinkimo rodikliai Estijoje pagerėjo 5 proc. – tokiu būdu surenkama 20–25 proc. visų atliekinių pakuočių.

Vokietijoje depozito sistema yra nusivylę apie 70 proc. vartotojų, ji laikoma nuostolinga. Olandijoje užstato sistema irgi nedavė tokių rezultatų, kaip tikėtasi, ir svarstoma jos atsisakyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"