TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dujas brangina terminalo mokestis

2013 02 12 6:00
LŽ archyvo nuotrauka/Šilumos kaina yra mažesnė, kai šiluma gaminama iš biokuro.

Nors premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad Vyriausybė ketina keisti dabartinį suskystintų gamtinių dujų (SGD) finansavimo modelį, atsisakant terminalo mokesčio, mažėjančių dujų kainų šalies verslo bendrovės ir gyventojai dar nejaus gerą pusmetį.

Kaip pranešė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA), sausio mėnesį gamtinės dujos šilumos tiekėjams atpigo 54 Lt/tne (tona naftos ekvivalento).

Atpigimą "suvalgė" mokestis

Tačiau šilumos kaina vartotojams dėl to beveik nemažėja. Šilumos pigimą esą "suvalgė" SGD terminalo mokestis, šilumos vartotojams įsigaliojęs nuo šių metų sausio 1 dienos. Naujasis SGD terminalo mokestis sudaro vidutiniškai apie 47 Lt/tne gamtinių dujų, suvartojamų šilumai gaminti.

LŠTA duomenimis, sausio mėnesį gamtinės dujos kainavo 2,8 proc. mažiau nei gruodį - 1846 Lt/tne su transportavimo mokesčiu (be terminalo mokesčio). Gruodžio mėnesį šilumos tiekėjai mokėjo 1900 Lt/tne importuojamų dujų.

"Sausį kartu su dujomis pigti šilumai neleido buvusios konservatorių Vyriausybės sprendimas SGD terminalo statybą finansuoti iš gyventojų kišenės", - teigė LŠTA tarybos pirmininkas Andrius Janukonis.

Premjeras žada pokyčius

Pasak premjero A.Butkevičiaus, pokyčių gali atsirasti jau nuo liepos, kai Kainų komisija nustatys gamtinių dujų kainas antrajam pusmečiui. "Tikimės, kad po liepos mėnesio gali įvykti tam tikrų pokyčių. Šiuo metu jokių pokyčių negalėjome staiga padaryti, nes yra numatytas tam tikras skolinimasis iš komercinių bankų ir kaip finansinis užstatas yra tos įmokos, kurias moka verslas ir žmonės.  Tikimės, kad artimiausiu metu bankas galutinai pasiūlys ir savo matymą, kad mes galėtume panaudoti kaip finansinį garantą kitas lėšas ir atsisakyti šio mokesčio", - praėjusią savaitę sakė A.Butkevičius.

Geresnė išeitis - biokuras

LŠTA duomenimis, sausį Vilniuje šilumos gamybai buvo suvartota 59 mln. kub. m dujų. Nuo šio kiekio terminalo mokestis sudaro 2,2 mln. litų. Kaunas sausį suvartojo 36 mln. kub. m dujų, todėl kauniečiams terminalo statybos praėjusį mėnesį kainavo 1,35 mln. litų.

Šilumos tiekėjų asociacijos skaičiavimu, per 2013 metus gyventojai ir įmonės terminalo statybą turės paremti beveik 114 mln. litų. Jei mokestis bus skaičiuojamas pagal šiuo metu galiojančią dujų paskirstymo metodiką, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK), maždaug du trečdalius sumos bus priversti sumokėti šilumos vartotojai.

"Importuojamų dujų vartojimo infrastruktūros plėtra už šilumos vartotojų pinigus neturi racionalaus pagrindo. Šiandien žmonės už šilumą brangiau moka tam, kad ateityje šiluma būtų susieta su brangiu kuru ir negalėtų pigti. Tai - absurdas, SGD terminalo statybos prieštarauja šilumos vartotojų interesams", - įsitikinęs A.Janukonis. Jo teigimu, jei SGD terminalas būtų racionalus objektas, statybos išlaidų nereikėtų krauti ant gyventojų pečių.

A.Janukonio nuomone, šilumos ūkiui reikalinga ne gamtinių dujų, o vietinio biokuro vartojimo plėtra. Sausį biokuro kaina šilumos tiekėjams sudarė apie 665 Lt/tne su transportavimo mokesčiu.

"Tuo metu, kai kalbama apie miglotą galimybę per SGD terminalą gauti keliais procentais pigesnių dujų, biokuro kaina yra beveik tris kartus mažesnė. Tik sumažinę išlaidas kurui galime tikėtis mažesnių šilumos kainų", - aiškina A.Janukonis.

LŠTA vadovas teigia, kad šį faktą esą patvirtina oficiali Lietuvos miestų šilumos kainų statistika. VKEKK duomenimis, gamtines dujas vartojančiuose miestuose šiluma 2012-ųjų gruodį vidutiniškai kainavo 31 centą už kilovatvalandę (ct/kWh).

Tarp tokių miestų yra Anykščiai, Prienai, Trakai, Pakruojis, Joniškis, Šalčininkai, Kaunas, Druskininkai, Palanga, Alytus, Vilnius, Marijampolė, Jonava, Klaipėda, Visaginas, Šiauliai.

Miestuose, kuriuose šiluma gaminama iš biokuro (Molėtai, Ignalina, Širvintos, Utena, Birštonas, Tauragė, Raseiniai, Radviliškis, Mažeikiai, Varėna, Švenčionys, Šilutė, Lazdijai, Šilalė, Plungė, Kaišiadorys, Kelmė ir Kretinga), šilumos kaina gruodį vidutiniškai sudarė 21 ct/kWh.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"