TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dujoms brangstant laukiama stebuklo?

2010 06 28 0:00
Šiuo metu biokuras yra daugiau nei perpus pigesnis už gamtines dujas.
LŽ archyvo nuotrauka

Dar kartą pabrangusios gamtinės dujos ir pastarųjų dienų dujų tiekimo trukdžiai tik patvirtino seną tiesą - Lietuva energetiškai vis dar stipriai priklausoma nuo Rusijos malonės. Ekspertai perspėja, kad vieną šaltą žiemos dieną tai gali virsti katastrofa, o kad jos išvengtume, jau dabar reikia investuoti ne į dujų, o biokuro deginimo infrastruktūrą.

Lietuvoje pagrindinis importuojamų gamtinių dujų vartotojas yra šilumą gaminančios įmonės, jos perspėja, kad gamtines dujas iš Rusijos kas mėnesį perka už vis didesnę kainą, todėl yra pasirengusios investuoti, kad katilinės būtų pritaikytos deginti biokurą. Tačiau šiuo metu būtiniems šilumos ūkio pertvarkos pokyčiams reikalingas valdžios palaikymas yra ne vartotojų pusėje. Pasak ekspertų, Lietuvoje vis dar dominuoja kraštutinumai: biokuras ar dujos, privatūs investuotojai ar biudžeto lėšos.

Brango dešimtadaliu.

Gegužės mėnesį iš Rusijos importuojamų dujų kaina pakilo 10 proc., palyginti su balandžio mėnesio kaina. Šilumos tiekėjai už dujas su transportavimo ir galios mokesčiu balandį mokėjo 1355 litus už toną, o gegužę - jau 1476 litus už toną. Maža to, brangiausiai už dujas iš visų Europos Sąjungos (ES) šalių mokanti Lietuva priversta krūptelėti kaskart, kai pasigirsta kalbos apie šio kuro tiekimo blokadą.

Ne išimtis - ir pastarųjų dienų Maskvos-Minsko konfliktas. Praėjusią savaitę Baltarusijos prezidentas pareiškė, kad Baltarusija nutrauks rusiškų dujų tiekimą į ES valstybes, kol dujų tiekėja "Gazprom" negrąžins Minskui dalies pinigų už tranzito paslaugas.

"Turime pagaliau sau pripažinti, kad dujų kainos šiandien yra pasiekusios protu nesuvokiamas ribas ir Lietuva neturi jokios galimybės jų kontroliuoti. Jei kainos bus pakeltos dvigubai, ir mokėsime dvigubai", - įsitikinęs Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Biokuras pigesnis

V.Stasiūno teigimu, kylant JAV dolerio kursui toliau augs ir dujų kaina. "Lietuva privalo skubiai ir radikaliai keisti šilumos gamybai naudojamo kuro balansą - nuolat brangstančias dujas būtina keisti pigiu ir ekologišku vietiniu biokuru", - sakė V.Stasiūnas.

Biokuras yra daugiau nei perpus pigesnis už gamtines dujas, šiuo metu šilumos tiekimo įmonėms tona vietinio kuro kainuoja mažiau nei 700 litų. "Biokuro nauda akivaizdi - vietiniu kuru šildomi krašto miestai už šilumos energiją moka mažiausiai Lietuvoje", - teigė V.Stasiūnas.

Tai, kad reikia rinktis biokurą kaip geriausią alternatyvą šilumos gamybai LŽ patvirtino ir Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktorius Martynas Nagevičius. "Nesvarbu, kam priklauso šilumos tinklai ir katilinės, savivaldybėms ar privataus kapitalo įmonėms, svarbu investuoti į infrastruktūrą, mažinančią šilumos ūkio priklausomybę nuo gamtinių dujų. Pavyzdžiui, norint pereiti prie Vilniaus miesto šildymo biokuru prireiktų 3-4 metų, tačiau įvertinus biokuro kainą, tiek investuoti pinigai, tiek laikas ateityje duos neabejotiną naudą miestui ir jo gyventojams", - įsitikinęs M.Nagevičius. Pasak jo, mažesni krašto miestai savo katilines pritaikę biokuro gamybai jau skaičiuoja ekonominę naudą, tuo tarpu pritaikyti didmiesčių katilines yra sudėtingiau, bet, kaip rodo kitų šalių patirtis, įmanoma.

Praėjusį šildymo sezoną mažiausia šilumos kaina buvo Ignalinoje, Molėtuose, Širvintose, Tauragėje, Kelmėje, Raseiniuose, Varėnoje, Šilalėje, Švenčionyse, Birštone, Mažeikiuose, Šilutėje ir Utenoje, ten biokuro dalis kuro balanse sudaro nuo 50 iki 100 procentų. Ignalinoje šilumos energija kainavo 16,94 ct/kWh, Molėtuose - 17,04 ct/kWh, Tauragėje - 17,46 ct/kWh.

Delsimas nepateisinamas

"Kituose šalies miestuose kiekvienas naujas šildymo sezonas kasmet yra vis brangesnis ir tik todėl, kad šilumos kaina tiesiogiai priklauso nuo gamtinių dujų kainos. Šių faktų kontekste vykstančios tuščios politikų diskusijos apie biokuro naudą yra nepateisinamos", - sakė V.Stasiūnas. Pasak jo, kuo ilgiau bus tik kalbama ir nieko nedaroma, tuo ilgiau Lietuvos gyventojai už šilumą mokės daugiau nei galėtų. Tarp miestų, delsiančių atsisakyti priklausomybės nuo gamtinių dujų ir plėsti biokuro vartojimą - ir Vilnius, čia šilumos gamybai suvartojama daugiausia gamtinių dujų.

Turi mažinti taršą

Šiandien Vilnius turi rūpintis ne tik stabilia šilumos energijos kaina, bet ir radikaliu taršos mažinimu miesto elektrinėse. Turi rūpintis, tačiau trypčioja vietoje.

2016 metais pasibaigs pereinamasis laikotarpis, po kurio trijose sostinės elektrinėse, šilumos gamybai deginančiose mazutą, išmetamųjų sieros oksidų norma griežtės 8,5 karto, išmetamų kietųjų dalelių kiekis turės būti sumažintas 2,5 karto, azoto oksidų kiekis - 3,5 karto. Tokius įsipareigojimus Lietuva prisiimė stodama į ES.

Vilnius renkasi tarp dviejų kelių - mažinti taršių dujų vartojimą jas keičiant biokuru arba diegti modernius dujų valymo filtrus. Kauno technologijų universiteto (KTU) mokslininkų skaičiavimu, biokuro įrenginių diegimas kainuotų apie 670 mln. litų, dujų valymo filtrai - virš 1,2 mlrd. litų.

Kaip LŽ sakė Kęstutis Buinevičius, KTU Šilumos ir atomų energetikos katedros docentas, šie skaičiavimai yra nemenki argumentai, kodėl reiktų rinktis ne dujų valymo filtrus, o diegti biokuro įrenginius. "Skaičiuojant ekonominį naudingumą, svarbi ir paties kuro kaina, todėl biokuras turi pranašumų. Labai svarbu, kad didieji šalies miestai nebūtų šildomi tik vienos rūšies kuru", - akcentavo mokslininkas. Pasak jo, visos Lietuvos mastu apie penktadalis centralizuotai tiekiamos šilumos pagaminama iš medienos, naudoti biokurą nėra naujiena. Dabar ateina metas apsispręsti didiesiems miestams. "Pradinės investicijos yra labai didelės, todėl pačios savivaldybės be investuotojų ar struktūrinių fondų paramos yra bejėgės priimti tokius sprendimus", - teigia pašnekovas.

Tereikia pasirinkti

Ekspertų tvirtinimu, sostinei pasirinkus dūmų valymo įrenginius, Vilnius taptų visiems laikams priklausomas nuo Rusijos dujų tiekėjo "Gazprom" diktuojamų kainų. Taip pat apskaičiuota, kad milijardinės išlaidos filtrams gerokai padidintų šilumos tarifą.

Teigiama, kad investuoti į biokuro diegimą yra pasirengusi Prancūzijos energetikos įmonių grupė "Dalkia", valdanti sostinę šildančią bendrovę "Vilniaus energija". Kompanija sostinės savivaldybei pateikė planą, kaip šilumos ūkį pritaikyti biokuro deginimui.

Siūlomas projektas leistų 60 proc. šilumos energijos sostinėje pagaminti naudojant biokurą ir užtikrinti įsipareigojimų ES įgyvendinimą Vilniuje. Investicijoms "Dalkia" įsipareigotų, jei savivaldybė pratęstų šilumos tinklų nuomos sutartį nuo 2016 iki 2036 metų.

"Ginčytis nėra dėl ko, tereikia pasirinkti: arba Vilniaus šilumos ūkį atiduosime "Gazprom" ir toliau į Rusiją kasmet siųsime šimtus milijonų litų už gamtines dujas, arba žengsime energetinės nepriklausomybės keliu - patys kursime naujas darbo vietas ir gaminsime ekologišką kurą", - įsitikinęs V.Stasiūnas.

Komentaras

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Žilvinas Šilėnas teigia, kad kilusiame ginče dėl Vilniaus miesto šilumos tinklų ilgalaikės nuomos pratęsimo slypi daug rimtesni klausimai. "Kuo šildytis: dujomis ar biokuru - klausimas, kuriame susipina ekonominis skaičiavimas ir globalios energetikos politikos tendencijos. Kas turėtų užsiimti šildymu: verslas ar valdžia - dar rimtesnis politinis klausimas, įtraukiantis į ilgai besitęsiančią diskusiją apie valdžios vaidmenį ūkyje", - mano Ž.Šilėnas.

Pasak eksperto, Europoje, o kartu ir Lietuvoje, energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių plečiasi. Tai vyksta dėl valstybių vykdomos politikos, kovos su klimato kaita ir dėl pabrangusio iškastinio kuro (naftos ir gamtinių dujų).

"Siekiant Lietuvoje padidinti atsinaujinančios energijos naudojimą, svarbu pažymėti, kad biokuras šildymui yra kone vienintelis "žalios" energijos šaltinis, galintis su iškastiniu kuru konkuruoti kaina. Įgyvendinant įsipareigojimus ES padidinti atsinaujinančios energijos dalį iki 23 proc. galutinio vartojimo 2020-aisiais, atrodo, kad biokuras suteikia galimybę tai padaryti nedidinant (ar net mažinant) energijos kainos vartotojui. Valstybės politikos požiūriu - tai retas atvejis, kai valstybės įsikišimas neturėtų neigiamų padarinių gyventojams (aišku, tai yra ne valdžios, o pabrangusių dujų "nuopelnas")", - teigė Ž.Šilėnas.

Pasak jo, klausimas, kas turėtų tiekti šilumą Vilniuje, turėtų būti suprastas paprasčiau. "Šilumos gamyba, tiekimas ir su tuo susijusios veiklos yra ne valdžios, o verslo funkcija. Tais atvejais, kai šilumos įmonėms valdžios metami kaltinimai dėl monopolinių sąlygų yra pagrįsti, tai tėra valdžios kritika savo atžvilgiu. Konkurenciją ar jos galimybes varžo ne įmonės, o valdžios numatytas reguliavimas. Gąsdinimai, kad verslas "apiplėšinės" gyventojus yra nepagrįsti. Šilumos tiekimas, kaip ir visas energetikos sektorius (deja) yra smarkiai suvaržytas reguliavimu, net energijos kilovatvalandės kainą nustato ne šilumos įmonė, o reguliatorius. Taigi ir didžiausią aktualiją gyventojams, t. y. kiek mokėti už buto šildymą, nulemia ne šilumos įmonė", - dalijosi mintimis Ž.Šilėnas.

Tai, kad kalbama apie būtinas investicijas į šilumos gamybos valymo įrenginius ar biokuro naudojimą Vilniaus elektrinėse, kad privati įmonė rodo iniciatyvą, masto apie ateitį ir nelaukia iki paskutinės minutės (kaip, pavyzdžiui, Lietuvos valdžia Ignalinos atominės elektrinės atveju), pasak Ž.Šilėno, turėtų būti vertinama teigiamai, o ne priešingai. "Tai, kad verslas valdžią lenkia vienu žingsniu, rodo privataus sektoriaus pranašumus, o ne trūkumus", - įsitikinęs ekspertas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"