TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dujos brangs prasidėjus šildymui

2012 09 03 7:59
LŽ archyvo nuotrauka/Šią žiemą dujos kainuos vidutiniškai dar brangiau nei praėjusią.

Prognozuojama, kad spalio-lapkričio mėnesiais į Lietuvą importuojamos gamtinės dujos kainuos bene trečdaliu daugiau nei pernai.

Didžiausią įtaką dujų kainai daro brangstanti nafta ir euro atžvilgiu stiprėjantis doleris. Ekspertų nuomone, ateityje dujos galėtų pigti daugiausia dėl globalinių reiškinių, pavyzdžiui, pradėjus žemyninėje Europoje eksploatuoti pigių skalūninių dujų telkinius. Tai jau atsitiko Jungtinėse Valstijose, kur dujos kelis kartus pigesnės nei Senajame žemyne.

Sieks rekordines aukštumas

Šių metų gegužę į Lietuvą importuojamų gamtinių dujų vidutinė mėnesio kaina pasiekė rekordines aukštumas per trejus praėjusius metus - tūkstantis kub. m dujų kainavo 1427 litus, arba 35 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Vasaros mėnesiais importuojamų dujų kaina svyravo ties 1000 litų riba, tačiau dabar vėl pradeda kilti.

Energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas mano, kad dujos rudeniop pasieks gegužės mėnesio aukštumas ir vidutiniškai kainuos daugiau nei pernai (2011 m. spalį dujos kainavo vidutiniškai 1225 litus).

"Nuo naftos kainų priklausanti dujų kaina atsilieka maždaug pusmečiu. Taigi, stebėdami naftos kainų pokyčius, galime prognozuoti ir gamtinių dujų kainas. Matome, kad kovą ir balandį naftos kaina pasiekė maksimumą, paskui šiek tiek sumažėjo - maždaug iki 100 dolerių už barelį, o dabar vėl pradėjo augti. Galime prognozuoti, kad dujos rudenį gali kainuoti panašiai kaip pavasarį, kai pasiekė maksimumą, t. y. spalio-lapkričio mėnesiais tikrai kainuos daugiau kaip 1400 litus už tūkst. kubinių metrų. Tokia kaina laikysis maždaug iki sausio. Paskui galbūt truputį sumažės, nes vasarą nafta buvo šiek tiek atpigusi", - skaičiuoja V.Jankauskas.

Antras veiksnys, darantis įtaką gamtinių dujų kainai, - dolerio ir euro kursas.

V.Jankauskas primena, kad kursas šiek tiek stabilizavosi, tačiau ties riba, kai doleris buvo sustiprėjęs. "Šie du veiksniai viską lemia. Dėl naftos galime prognozuoti dujų kainą pusmetį į priekį, o valiutų kursą numatyti labai sunku. Vis dėlto manau, kad šią žiemą dujos kainuos vidutiniškai brangiau nei praėjusią. Ir, kas liūdniausia, tai iš karto atsilieps šilumos kainai", - mano profesorius.

Lietuvai nepalankūs veiksniai

"Brangstant doleriui Lietuvai reikia daugiau eurų norint įsigyti tą patį naftos ar dujų kiekį. Tik pastarosiomis savaitėmis JAV doleris šiek tiek atpigo bei stabilizavosi naftos kaina", - neigiamus veiksnius įžvelgia "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jis teigia, jog šešių mėnesių vidutinė "Brent" rūšies naftos kaina piką pasiekė balandį-gegužę, kai ji viršijo 116 JAV dolerių už barelį.

"Būtent tada "Lietuvos dujų" prašymu ir Valstybinės kainų ir energetikos komisijos sutikimu buvo nuspręsta padidinti dujų kainą buitiniams vartotojams net 22 procentais. Nuo to laiko naftos vidutinė kaina nuosaikiai mažėjo ir rugpjūčio pabaigoje siekė kiek daugiau nei 111 JAV dolerių už barelį. Tačiau tuo pačiu metu vyko kita Lietuvai nepalanki tendencija - euro pigimas JAV dolerio atžvilgiu. Dėl to vidutinė naftos kaina, skaičiuojant eurais, dar liepos pabaigoje buvo ties aukščiausiu šių metų lygiu ir viršijo 93 eurus už barelį", - LŽ teigė N.Mačiulis.

Banko analitikai prognozuoja, kad antrąjį šių metų pusmetį nafta bus pigesnė nei pirmąjį, o euras JAV dolerio atžvilgiu labai pigti nebeturėtų. Todėl išliks vasaros pabaigoje prasidėjusi tendencija - vidutinė naftos kaina, tiek doleriais, tiek eurais, mažės. "Dėl to šiek tiek mažės ir Lietuvos importuojamų dujų kaina, tačiau to vartotojai nepajus. Gyventojų perkamų dujų kainos kažin ar bus mažinamos, o šilumos tiekimo įmonės pastaruoju metu kainas taip pat didino, o ne mažino. Vis dėlto tam yra ir objektyvių priežasčių - šiuo metu šešių mėnesių vidutinė naftos kaina eurais vis dar yra 11 proc. didesnė nei prieš metus", - konstatuoja N.Mačiulis.

Laukia globalaus persilaužimo

Profesoriaus V.Jankausko nuomone, vienintelė išeitis iš užburto rato, kai dėl kasmet brangstančių dujų tenka daugiau mokėti už tiekiamą šilumą, - naudoti mažiau dujų. "Jau daugybę kartų kalbėta apie biokuro jėgainių nepakankamą plėtrą, keliami klausimai, kodėl jos statomos tik mažesniuose miestuose, kodėl jų negali turėti Vilnius ir Kaunas. Atrodo, viskas stovi vietoje ir tokia padėtis skatina įvairias sąmokslo teorijas. Esą biokuro jėgainių plėtrą stabdo dujų importuotojai, esą dėl to ir statomas suskystintų dujų terminalas. Gal sąmokslo ir nėra, bet šilumos ūkyje tikrai būtų galima daugiau kūrenti vietinio kuro", - mano V.Jankauskas.

Vis dėlto energetikos eksperto nuomonė šiek tiek skiriasi nuo kai kurių šilumos ūkio atstovų teiginių, jog dujos ir ateityje neišvengiamai brangs. "Yra vilčių, kad dujos ateityje gali netgi rimčiau atpigti. Labai daug priklausys nuo to, kaip Europai pasiseks eksploatuoti skalūninių dujų telkinius. Kaip žinome, Lenkija dabar yra bandymų poligonas, kur tikrinama, kiek ir kaip sėkmingai jas galima būtų išgauti. Tai labai daug lems. Juk egzistuoja fantastiški skirtumai: Europoje dabar gamtinės dujos 4-5 kartus brangesnės negu Jungtinėse Valstijose. Ten skalūnų dujos sudaro apie 20 proc. visų gamtinių dujų, jų dalis nuolat auga ir tai numuša kainą. Dėl to truputį atpigo ir laivais gabenamos dujos, nors anksčiau jos buvo šiek tiek brangesnės nei perduodamos vamzdynais", - sako V.Jankauskas.

Jis taip pat skeptiškai vertina požiūrį, kad gamtinių dujų kainai itin didelę įtaką daro tai, kad jas Lietuvai tiekia vienas išorinis tiekėjas. "Europai gamtines dujas tiekia trys stambūs tiekėjai - Rusija, Norvegija ir Alžyras. Tačiau kainų formulės yra panašios. Vokietijos perkamų dujų kaina iš Rusijos ar Norvegijos skiriasi labai nedaug. Nėra taip, kaip mums aiškina Vyriausybė, kad jeigu turėsime kitą tiekėją, gamtinės dujos mums kainuos kur kas pigiau. Svarbu, kad iš esmės pasikeistų bendra tendencija, kad žemyninėje Europoje būtų pradėti eksploatuoti skalūnų telkiniai. Mums nuolat primenama, jog štai Vokietija rusams moka mažiau negu mes, nes persiderėjo formulę. Bet pažiūrėkite, kiek bendrų projektų kartu vykdo Vokietija ir Rusija. Šios šalys labai artimai bendradarbiauja ir vokiečių galimybės derėtis nepalyginamos su Lietuvos", - svarsto jis.

V.Jankausko nuomone, kai pradės veikti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Klaipėdoje, į Lietuvą importuojamų dujų kainai jis įtakos beveik nedarys, nes labai brangiai kainuos visa infrastruktūra. SGD terminalas, įskaičiuojant ir laivo nuomą per 10 metų, Lietuvai atsieis 2,4 mlrd. litų, dujotiekis Klaipėda-Jurbarkas - 168,1 mln. litų, požeminė gamtinių dujų saugykla Syderiuose - 1,2 mlrd. litų. Milijardines investicijas apmokės vartotojai per dujų tarifą.

"Niekas terminalo statybai prieštarauti nedrįsta, kai turime vieną tiekėją. Iš tikrųjų geriau turėti bent du tiekėjus. Taip, terminalas suteiks saugumą, dujų tiekimo patikimumą, jeigu rusai staiga sumanytų užsukti čiaupą. Bet didesnę ekonominę naudą Lietuvai galėjo suteikti bendras visų trijų Baltijos šalių terminalas, jam statyti būtų teikiama Europos Sąjungos parama, apie tai nuolat kalbėjo ir Briuselis. Tačiau Lietuvoje buvo pareikšta, kad mes negalime pasitikėti latviais. Tai labai negražiai nuskambėjo. Ką darysi", - apgailestauja V.Jankauskas.

Vartotojai mokėjo daugiau

AB "Lietuvos dujos" pranešė, kad dėl euro vertės sumažėjimo JAV dolerio atžvilgiu liepos mėnesį gamtinių dujų pardavimo kaina bendrovės klientams, nebuitiniams vartotojams, didėjo 19 litų (nuo 1439 iki 1458 litų už tūkst. kub. m). Liepos mėnesio kaina nustatoma pagal 2012 metų sausio-birželio mėnesių naftos produktų kainas tarptautinėse rinkose. Pirmojo pusmečio duomenimis, "Lietuvos dujos" importavo ir patiekė vartotojams 35,9 proc. viso Lietuvoje suvartoto gamtinių dujų kiekio.

UAB "Dujotekana" prezidentas Vladimiras Orechovas LŽ teigė, kad bendrovės parduodamų gamtinių dujų kaina nebuitiniams vartotojams gegužės-rugpjūčio mėnesiais svyravo neperžengdama 5 litų ribos. "Skirtumas buvo labai nedidelis. Birželio mėnesį gamtinės dujos kainavo šiek tiek pigiau, gegužės ir liepos mėnesiais - porą litų brangiau, bet didesnių kainos svyravimų nebuvo", - teigė V.Orechovas. Anot jo, tai daugiausia lėmė euro ir dolerio kurso svyravimas.

Gamtines dujas į Lietuvą importuoja penkios bendrovės: AB "Lietuvos dujos", UAB "Dujotekana", UAB "Haupas", AB "Achema" ir UAB Kauno termofikacijos elektrinė. Gamtinės dujos importuojamos iš vienintelio išorinio tiekėjo - Rusijos koncerno "Gazprom". Kainų komisijos duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį didžiausią dalį rinkoje užėmė "Lietuvos dujos" - 42,1 proc., antroje vietoje rikiavosi savo reikmėms dujas naudojanti "Achema" (32,1 proc.), trečioje - "Dujotekana" (15,8 proc.).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"