TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dujos brangsta, terminalo statybos merdi

2011 07 01 0:00
Suskystintų dujų terminalo Klaipėdoje statybos ir eksploatavimo pradžia panašėja į neišsipildančią svajonę.
LŽ archyvo nuotrauka

Nors dujos katastrofiškai brangsta, oficialiai skelbiamos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybų ir eksploatavimo pradžios datos tolsta kaip miražas.

Lietuvos energetikos ir ekonomikos ekspertai bei politikai beveik vieningai sutaria, kad bene patikimiausias būdas išsiderėti pigesnes dujas iš vienintelio tiekėjo - Rusijos koncerno "Gazprom" - kuo greičiau pasistatyti SGD terminalą Klaipėdoje, į kurį būtų galima atsivežti ir ilgesnį laiką saugoti pigesnes dujas.

Brango ir dar brangs

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra �paskelbė, kad Lietuva 2010-ųjų antrąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2009-ųjų laikotarpiu, pagal gamtinių dujų kainų didėjimą buvo septintoje vietoje tarp 27-ių ES šalių. Per metus Lietuvoje gamtinės dujos namų ūkiams (su visais mokesčiais) pabrango 11,5 procento. Labiausiai dujų kainos šoktelėjo Italijoje (47 proc.), o labiausiai sumažėjo - Slovakijoje ir Didžiojoje Britanijoje (po 6 proc.).

Eurais mažiausia vidutinė dujų kaina antrąjį 2010-ųjų ketvirtį buvo Rumunijoje (7,7 euro už 1 gigadžaulį), Estijoje (11,1 euro) ir Latvijoje (11,3 euro). Lietuvoje antrąjį pusmetį dujos kainavo 12,59 euro (43,46 lito), ES - vidutiniškai 15,88 euro.

Nedžiuginantys ir šių metų rodikliai. Gamtinių dujų kainai Lietuvos šilumos tiekimo įmonėms šių metų gegužę, palyginti su balandžiu, išaugus 7,8 proc., iki 1598 litų už toną naftos ekvivalento (Lt/tne), pasitvirtino dujininkų prognozės, kad gamtinės dujos iki naujo šildymo pradžios brangs 30 procentų.

Ragina kaupti juodai dienai

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, nuo 2005 metų iki šios dienos dujos pabrango 3,6 karto, nuo 439 iki 1598 litų už toną naftos ekvivalento. "Tai dar vienas rimtas signalas, kad Lietuvos laukia brangiausias ir sudėtingiausias šildymo sezonas. Gyventojai neturėtų užsimiršti - dalį vasaros atostogoms pajūryje numatytų lėšų būtų protinga atidėti žiemai", - įsitikinęs LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Jo teigimu, pastaruosius 7 metus šilumos energijos kaina Lietuvoje augo išimtinai dėl gamtinių dujų brangimo, kitos šilumos tiekimo sąnaudos nebrango. "Jeigu šiandien už savo buto šildymą mokate 600 litų, net 500 litų iš šios sumos iškeliauja į Maskvą už importuojamas gamtines dujas", - sakė V.Stasiūnas.

Anot V.Stasiūno, šilumos ūkį reikia perorientuoti nuo brangių gamtinių dujų prie biokuro. Vietinio kuro kaina sudaro 700 Lt/tne ir išlieka panaši jau ne vienus metus. Lietuvos šilumos kainų statistika rodo, kad šiluma pigiausia tuose miestuose, kuriuose plačiai naudojamas biokuras. Jo teigimu, kitas svarbus žingsnis - visuotinė pasenusių daugiabučių namų renovacija.

Derybas gaubia paslaptis

Jeigu Lietuva turėtų savo dujų terminalą, specialistų nuomone, dujas jau dabar galėtume pirkti bent 30 proc. pigiau. Tačiau terminalo statybų data ne artėja, o tolsta. Vyriausybė ne kartą viešai skelbė ir įsipareigojo, kad SGD terminalo statybos turėtų prasidėti šiemet, o 2014 metais jis jau turėtų priimti jūra plukdomas dujas. Toliau kalbų nepasistūmėta: visuomenė iki šiol nežino, nei kas terminalą statys, nei kiek jis kainuos, nei kas bus neva pigesnių dujų tiekėjai. Terminalo statybą organizuojanti "Klaipėdos nafta" (KN) šį mėnesį pranešė, kad skelbtą SGD terminalo plėtros plano ir pasekmių aplinkai vertinimo konkursą laimėjo Švedijos "Sweco" koncernui priklausanti Vilniaus bendrovė "Sweco Lietuva". Tačiau sutartis su ja nepasirašyta ir sutarties vertė neskelbiama. Pasak KN vadovo Roko Masiulio, dėl suskystintų dujų tiekimo deramasi su 5-7 potencialiais tiekėjais, kas jie - valstybės paslaptis.

Komisijos sudėtis kelia abejonių

Minėto konkurso laimėtojas turėtų parengti strateginį dokumentą, kuris yra būtinas visiems valstybinės svarbos energetikos projektams. Šiame dokumente turėtų būti numatytos plėtros kryptys, finansavimo strategija, įvertinti techniniai pasirinkimai. Planas turi būti parengtas iki šių metų pabaigos, dar nepradėjus rengti teritorijų planavimo dokumentų. Tokiu tempu stumiantis į priekį pradėti statyti terminalą dar šiemet, ką ne kartą žadėjo oficialūs pareigūnai, pavyks nebent premjero sapnuose. Kad SGD terminalo statybų tempas per lėtas ir kalbas reikėtų keisti realiais darbais, į premjerą Andrių Kubilių ir energetikos ministrą Arvydą Sekmoką gegužės pabaigoje baksnojo šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Terminalo projekto įgyvendinimą paspartinti turėjo Vyriausybės sudaryta speciali komisija, kuriai pavesta teikti veiksmų planą bei spręsti kitus svarbius klausimus. Tačiau jos sudėtis kelia rimtų abejonių. Joje - nė vieno verslo atstovo ar panašių projektų statybos ir finansavimo specialisto. Birželio 8 dienos Vyriausybės nutarimu Komisijai vadovaus premjeras, pavaduotojais paskirti energetikos ir susisiekimo ministrai, nariais - aplinkos, užsienio reikalų, žemės ūkio ministrai, AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius, AB "Lietuvos dujos" techninis direktorius, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono merai, ministro pirmininko kancleris, du ministro pirmininko patarėjai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"