TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dujų birža yra - trūksta tik pačių dujų

2011 11 30 8:17

Gruodžio mėnesio antroje pusėje Lietuvoje turėtų pradėti veikti dujų birža. Dujos biržoje gali kainuoti net brangiau, nei dabar tiekėjai parduoda pagal dvišales sutartis.

Planuojama, kad dujų biržoje vienos Lietuvos įmonės galėtų parduoti nepanaudotą savo dujų likutį, kitos - nusipirkti joms trūkstamų dujų. Taip esą būtų sukurta vadinamoji antrinė dujų rinka, kuri jau pradiniame etape turėtų būti konkurencinga.

Tačiau vieni didžiausių dujų vartotojų - termofikacinės elektrinės, tiekiančios šilumą į miestų tinklus, kol kas laisvu dujų kiekiu nedisponuoja, o pramonės įmonės, tiesiogiai perkančioms dujas savo reikmėms iš rusų monopolininkės "Gazprom", patiekti rinkai papildomų dujų negali - jas perparduoti joms draudžia dvišalės sutartys su pardavėju.

Rinkos dalyvių nuomone, dujų birža galėtų sėkmingai veikti nebent po 2014-ųjų, kai Klaipėdoje bus pastatytas suskystintų dujų terminalas bei bus įgyvendinti dujų jungties su Lenkija planai. Dujų biržoje būtų galima prekiauti iš kelių šaltinių į Lietuvą patenkančiomis dujomis.

Orientuojasi į miestų elektrines

Šį mėnesį Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) elektros rinkos operatoriui "Baltpool" suteikė gamtinių dujų rinkos operatoriaus licenciją, leidžiančią organizuoti gamtinių dujų biržą. Planuojama, kad birža pradės veikti šių metų gruodį. Iki to laiko dar reikia patvirtinti prekybos gamtinėmis dujomis taisykles, su VKEKK suderinti prekybos biržoje reglamentą, apmokyti dalyvius bei pasirašyti su jais sutartis.

Nors dujos į Lietuvą teka vienu vamzdžiu iš vieno pardavėjo - Rusijos koncerno "Gazprom", lietuviškos dujų biržos steigėjai tikisi, kad įsteigus šią biržą atsiras didesnė konkurencija tarp didžiausių dujų tiekėjų: AB "Lietuvos dujos" ir UAB "Dujotekana".

"Nors šie tiekėjai sėdi ant vieno vamzdžio ir turi sutartis su "Gazprom", jie savo klientams gali pasiūlyti skirtingas kainas. Tiesa, jie yra sudarę sutartis pagal principą "imk arba mokėk", t. y. pirkėjas privalo suvartoti ne mažiau kaip 85 proc. metinio sutarto nupirkti dujų kiekio. Kitu atveju taikomos netesybos. Vadinasi 15 proc. dujų vartotojai gali pirkti ne iš vieno, bet, tarkime, iš kito tiekėjo. Vartotojai dėl dalies dujų galėtų pradėti dreifuoti nuo vieno tiekėjo prie kito. Pavyzdžiui, turėdami sutartį su "Dujotekana" dalį dujų per biržą nusipirktų iš "Lietuvos dujų" patiektų resursų. Tačiau vartotojai to net nežinotų, kadangi biržoje prekyba anoniminė, tiesioginių sandorių joje neatliekama", - įsivaizduojamą prekybą dujų biržoje LŽ pristatė "Baltpool" Rinkos aptarnavimo skyriaus vadovas Valdas Jurkevičius.

Pasak jo, dujų likučiais, kurių nesuvartojo, galėtų prekiauti ir patys vartotojai, daugiausia - stambiausios elektros ir šilumos gamybos įmonės. Dujas tiesiogiai iš "Gazprom" perkančios bendrovės, pavyzdžiui, AB "Achema" arba UAB Kauno termofikacijos elektrinė iki šiol dujų perparduoti negalėjo. "Bet galbūt iki šiol neleido pardavėjas, nes nebuvo biržos, o dabar leis?" - svarstė "Baltpool" atstovas.

V.Jurkevičius mano, kad dujų biržoje galėtų pradėti prekiauti "Lietuvos elektrinė", "Vilniaus energija", "Panevėžio energija", - stambiosios miestų termofikacijos elektrinės. Tuo metu mažesnės šilumos tiekimo įmonės dujas biržoje galėtų pirkti, pavyzdžiui, iš AB "Lietuvos energija", jeigu ji įsigytų tiekėjo licenciją.

"Baltpool" Aptarnavimo skyriaus vadovas skaičiuoja, kad pirmaisiais metais dujų biržoje galėtų būti perparduodama ne daugiau kaip 1-2 proc. į kraštą importuojamų dujų. Tačiau kol kas net patys biržos organizatoriai nesitiki, kad dujomis pradėjus prekiauti biržoje jos galėtų bent kiek labiau atpigti. "Kol nebus lygiaverčių alternatyvių importo šaltinių, t. y. dujų terminalo, dujų jungties su Lenkija, galbūt ateityje - skalūnų dujų, tol stebuklų tikėtis tikrai negalime", - pripažino V.Jurkevičius. 

Jis iš dalies sutiko su LŽ prielaida, jog šiems alternatyviems šaltiniams neatsiradus birža veiks labiau "auklėjimo tikslais" - padės rinkos dalyviams įgyti patirties.

Steigiama per anksti

UAB "Dujotekana" prezidentas Vladimiras Orechovas LŽ teigė, kad steigiamos dujų biržos veikla nebus efektyvi, nes dujų rinka šiandien veikia "kitu formatu" negu numatyta Nacionalinėje energetikos strategijoje. "Strategijoje kalbama apie kelis alternatyvius dujų šaltinius: suskystintų dujų terminalą ir kitus. Tačiau jų šiandien nėra. Padaryti stebuklą nelabai išeis. Lietuvoje yra trys keturi pagrindiniai dujų tiekėjai. Mes konkuruojame tarpusavyje verslo pagrindais. Bet Energetikos strategija kalba apie platesnį produktų pardavimą rinkoje. Tai gali būti įvykdyta per trejus ketverius metus. Tada ir galėtų pradėti veikti dujų birža", - kalbėjo V.Orechovas.

"Dujotekanos" prezidentas prognozuoja, kad biržos veikla bus ribota, o dujos joje - brangesnės nei parduodamos pagal dvišales sutartis. "Tarp tiekėjų ir pirkėjų pasirašytos ilgalaikės sutartys. Jas reikia vykdyti. Manau, kad šiuos kontraktus suderinti su biržos poreikiais bus labai sudėtinga, - teigė V.Orechovas. - Tiekėjas turi įsipareigojimų pardavėjui. Kiek dujų užsakė, už tiek turi sumokėti, ir niekas neužsako dujų daugiau, nei reikia. Tokiu atveju į biržą tiekėjas turėtų tiekti brangesnes dujas nei pirko iš pardavėjo. O kas pirks brangesnes dujas? Tai uždaras ratas. Faktiškai laisvų dujų nėra."

"Dujotekana" prekiaus dujomis biržoje tik tuomet, jei tai daryti įpareigos įstatymas. "Negalime eksperimentuoti pinigais: pirks - nepirks. Gali susidaryti padėtis, kai pasiūlytų biržai dujų niekas nenupirks, o mes savam pardavėjui už užsakytą kiekį turėsime sumokėti. Negalime rizikuoti dujų kiekiu, jei nežinome partnerio, nežinome, ar jis tikrai nupirks, ar tikrai sumokės, ar jis iš viso mokus", - abejonėmis dalijosi V.Orechovas.

Reikia turėti ką parduoti

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos viceprezidentas Ronaldas Morkvėnas taip pat mano, kad atliekamų dujų, kuriomis būtų galima prekiauti biržoje, nebus daug. Visi stambieji vartotojai, dirbantys pagal "imk arba mokėk" sutartis, per daugelį metų išmoko gana tiksliai prognozuoti, kiek dujų užsakyti. "Dujų atsirastų, jeigu, pavyzdžiui, žiema būtų šilta, o visi prognozavo šaltą, ir dujų užsisakė per daug. Bet tokiu atveju vargu ar birža pagelbėtų, nes "atliekamas" dujas parduoti norėtų visi. Nebent vienoje Lietuvos pusėje būtų šalta, o kitoje šilta, - ironizavo R.Morkvėnas. - Kitas atvejis: jeigu Vilniaus elektrinės vadovas prognozuodamas prašautų pro šalį, o Kauno elektrinės direktorius geriau nuspėtų, kiek šilumos reikės pagaminti per sezoną - biržoje dujų galėtų atsirasti. Bet didelio kainų skirtumo nebūtų."

AB "Lietuvos dujos" Strateginio vystymo skyriaus viršininkas Saulius Bilys kuriamą dujų rinką vertina skeptiškai. "Kad ji pradėtų veikti, reikia daugybės teisės aktų ir esamų taisyklių pakeitimų. O svarbiausia - parduoti galima tai, ką turi. Tad reikėtų aiškiau apsispręsti dėl prekybos objekto, vadinamojo likučio. Norint tą likutį parduoti, iš pradžių reikia jį nusipirkti ir už jį apmokėti", - LŽ komentavo S.Bilys.

Jis teigė kol kas nematantis objekto, kuriuo būtų galima sėkmingai prekiauti dujų biržoje. "Birža, regis, orientuota ne į tiekėjus, o į vartotojus. Jeigu jie matys naudą, dalyvaus, jei nematys - nedalyvaus", - apibendrino S.Bilys.

Skaičiai

2011 metų II ketvirtį Lietuvoje buvo 555 tūkst. gamtinių dujų vartotojų, iš jų 549 tūkst. buitinių ir 6 tūkst. - nebuitinių.

Gamtines dujas  vartotojams tiekė 7 tiekimo įmonės: AB "Lietuvos dujos", UAB "Dujotekana", UAB "Haupas", UAB "Fortum Joniškio energija", UAB "Druskininkų dujos", AB Agrofirma "Josvainiai" ir UAB "Intergas".

Mažmeninėje dujų tiekimo rinkoje, kaip ir didmeninėje, dominuoja du tiekėjai - "Lietuvos dujos" ir "Dujotekana". 

Šaltinis: VKEKK 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"