TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dujų kaina nuo tarpininkų skaičiaus nepriklauso

Lietuvos dujų rinka turėtų būti modeliuojama panašiai, kaip jau kelerius metus veikianti elektros energijos rinka, kurioje veikia daug dalyvių, elektrą tiekiančių jiems nepriklausančiais elektros perdavimo tinklais.

Tuo įsitikinęs buvęs Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas profesorius Vidmantas Jankauskas. "Būtų paprasčiau turėti vieną tiekėją ir atsisakyti tarpininkų. Tačiau Lietuva pasirinko labai liberalų planą, pagal kurį numatoma pertvarkyti gamtinių dujų ūkį. "Lietuvos dujos" bus restruktūrizuotos, magistraliniai perdavimo tinklai turėtų priklausyti ne joms, o skirtingoms įmonėms. Tokioje rinkoje tiekėjų gali būti ir turėtų būti daug", - mano V.Jankauskas.

Geriau daugiau tiekėjų

Šiuo metu Europos Sąjungos (ES) energetikos projekto vyriausiuoju ekspertu dirbantis V.Jankauskas nurodo Latvijos pavyzdį. "Jeigu norime, kad dujų rinkoje tarpininkų nebūtų, turėjome pasirinkti Latvijos modelį. Latvijoje yra vienintelis tiekėjas, vienintelė įmonė ir niekas jos neskaido. Lietuvoje pasirinktas kitas modelis su daug tiekėjų, kurie teoriškai galėtų konkuruoti tarpusavyje", - teigė jis.

Seimo Darbo partijos frakcija Seime yra pateikusi Gamtinių dujų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nustatyti, kad dujų tiekimo veikla galėtų verstis tik tokios įmonės, kurios atitinka bent vieną iš keturių kriterijų: daugiau kaip pusę įmonės akcijų kontroliuoja Lietuvos valstybė; įmonė užsiima gamtinių dujų gavyba; įmonė gamtines dujas perka savo reikmėms; įmonė turi skirstomuosius dujotiekio tinklus nuosavybės teise iki gamtinių dujų paskirstymo vartotojams.

Vieną iš keturių siūlomų kriterijų atitinkančių įmonių Lietuvoje nėra daug. Viena jų - agrofirma "Josvainiai". Šiai Kėdainiuose veikiančiai žemės ūkio bendrovei priklauso maža dalis dujotiekio. Agrofirmos "Josvainiai" akcijas valdo su Europos Parlemento nariu Darbo partijos pirmininku Viktoru Uspaskichu siejamas koncernas "Vikonda". "Josvainiai" tiekia dujas ir su V.Uspaskichu siejamoms įmonėms - "Krekenavos mėsai", Kėdainių konservų fabrikui.

Siūlomus kriterijus atitiktų ir valstybės kontroliuojama bendrovė "Lietuvos dujos" bei dujas savo reikmėms perkančios įmonės, tokios kaip "Achema" ir Kauno termofikacijos elektrinė. Tuo metu nuosavų vamzdynų neturinti, antrą pagal dydį po "Lietuvos dujų" gamtinių dujų tiekimo rinkos dalį užimanti "Dujotekana" būtų išstumta iš šio verslo ir jai tenkanti dujų tiekimo rinkos dalis atitektų kitoms įmonėms.

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys teigia, kad jo siūlomos pataisos leistų gerokai sumažinti šildymo ir dujų kainas, tačiau esą yra akivaizdžiai nenaudingos stambiems dujų tarpininkams, nes dėl dujų tarpininkų monopolijų dujų kaina gyventojams pakyla 15 proc. ir daugiau.

V.Gapšiui pataisas rengti padėjęs buvęs ūkio ministras Kęstutis Daukšys LŽ teigė su europarlamentaru V.Uspaskichu šios iniciatyvos nederinęs. "Su manim V.Uspaskichas tokio įstatymo neaptarinėjo ir jo rengti nesiūlė. Mes patys su V.Gapšiu jį parašėme matydami, kad permokame už dujas. V.Gapšys buvo pirmasis pilotas, aš - antrasis", - juokavo jis.

Tiekėjui vamzdžių nereikia

Tuo metu V.Jankauskas neatmeta prielaidos, kad įstatymo pataisomis mėginama tiesiog perdalyti dujų rinką, o vartotojams esmė nesikeistų. "Būtų kaip dabar - juk abi įmonės ("Lietuvos dujos" ir "Dujotekana" - red.) turi tam tikrą kvotą, nėra taip, kad kas nors galėtų laisvai ateiti į šią rinką", - svarstė V.Jankauskas.

Profesorius prisimena, kad prieš aštuonerius metus, kai jis vadovavo Kainų komisijai, atvyko tikrintojai iš Briuselio ir klausė, kiek Lietuvoje yra dujų tiekėjų. "Atsakiau, kad yra du (neskaitant smulkesnių): "Lietuvos dujos" ir "Dujotekana". Jie klausia: ar yra konkurencija? Atsakiau, kad, be abejo, nėra. Jie pasiūlė išduoti licenciją kokiam nors trečiam tiekėjui, kad būtų konkurencija. Paaiškinau, kad kam ir kiek dujų parduoti, vis tiek sprendžia Maskva. Kol yra vienintelis tiekėjas, galime kokią norime vaidinti rinką: susikurti dešimt tiekėjų ar vieną. Dėl to konkurencijos nepadaugės, nieko nelaimėsime. Kai atsiras bent kokios alternatyvos, galėsime ką nors daugiau kalbėti", - LŽ sakė V.Jankauskas.

Jam nerimti atrodo ir tarpininkui siūlomi kriterijai, pavyzdžiui, nuosavybės teise turėti dujotiekio skirstomuosius tinklus. "Tai netinkami tiekėjui kriterijai. Tiekėjai neturi turėti jokių vamzdynų. Kas dabar yra didžiausias elektros energijos tiekėjas į Lietuvą? Tai įmonė "Inter RAO Lietuva", kuri jokių tinklų neturi. Be šios įmonės, yra apie 30 tiekėjų, - dabar turime šiokią tokią elektros energijos rinką, - ir niekas nereikalauja, kad jie turėtų skirstomuosius ar perdavimo tinklus. Jeigu norime tokį patį modelį taikyti dujų rinkai, jokiu būdu negalime reikalauti, kad tiekėjai turėtų vamzdynus, - kalėjo V.Jankauskas. - Siūlomas kriterijus tiekėjui nereikalingas, bet galima įtarti, kad kai kurios įmonės tą kriterijų tenkins, kitos - ne. Lyg kažkas proteguojamas."

Grėsmė nacionaliniam saugumui

Svarstant praėjusią savaitę vykusios neeilinės Seimo sesijos darbotvarkę Seimo pirmininkė Irena Degutienė atsisakė įtraukti į nagrinėjamų klausimų sąrašą Darbo partijos frakcijos inicijuotas Gamtinių dujų įstatymo pataisas, kuriomis būtų nustatomi kriterijai įmonėms, galinčioms verstis gamtinių dujų tiekimo veikla. Seimo pirmininkė teigė gavusi slaptą Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą, kuri esą neleidžia toliau svarstyti siūlomų pataisų. Jos prašymu slaptoje VSD pažymoje išdėstytus teiginius energetinio saugumo klausimais praėjusią savaitę svarstė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).

Komiteto pirmininkas Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Arvydas Anušauskas LŽ teigė, kad komitetas sausio 18 dieną vienbalsiai pritarė tokiai išvadai: "Įstatyminis energetikos sektoriaus reguliavimas turi būti toks, kad nesiaurintų, o plėstų ir saugotų rinkos sąlygas bei konkurenciją, taip pat dirbtinai neproteguotų nė vieno rinkos dalyvio."

Komiteto pirmininkas LŽ paaiškino po komiteto posėdžio jo paties išsakytą komentarą, kad "elektros ir dujų tarpininkų buvimas arba naujų atsiradimas bei jų vykdoma politika yra tiesiogiai susijusi su Rusijos valdžios viršūnėse priimamais politiniais sprendimais, o ne rinkos santykiais".

"Suprantu, kad buvę politikai, kurie pradeda veikti bei savo interesų, savo verslo naudai išnaudoja kontaktus, pažintis ar tam tikrą išlaikytą politinę įtaką, ir stengiasi priimti tokius įstatymus, kurie gali ne padidinti, o apriboti konkurenciją vieno verslo subjekto naudai. Mums nesvarbu, kas kokį verslą tame sektoriuje daro. Bet jeigu bus tik vienas dalyvis, arba nebus konkurencijos, arba ji bus įstatymais dirbtinai suinteresuotų asmenų naudai apribota, tais keliais tiekėjais paskui gali būti manipuliuojama. Kad to išvengtume, vykdomas ir energetikos išteklių tiekimo diversifikavimas, ir visi energetikos projektai. Kad būtų kuo mažiau galimybių paspausti Lietuvą kažko netiekiant ar keliant kainas", - LŽ aiškino A.Anušauskas. NSGK pirmininkas teigė įžvelgiantis, kad bet koks dirbtinis reguliavimas siekiant naudos kokiai nors siaurai grupei ir neplečiant konkurencijos gali daryti įtaką ir nacionalinio saugumo interesams.

Įžvelgia kėslus susidoroti

"Dujotekanos" prezidentas Vladimiras Orechovas Darbo partijos inicijuojamose Gamtinių dujų įstatymo pataisose, kuriomis būtų apribota galimybė veikti rinkoje, įžvelgia tik norą susidoroti su jo vadovaujama įmone.

"Dujų tiekimo rinka šiandien yra liberalizuota, o ši pataisa siaurintų galimybę lietuviškoms kompanijoms šioje rinkoje dalyvauti. Dujotiekius turi tik kelios įmonės: "Lietuvos dujos", "Josvainiai", "Intergas", "Haupas". Taigi išvada peršasi viena: įstatymo pataisų iniciatoriai stengiasi iš dujų tiekimo verslo eliminuoti mūsų įmonę. Pataisos skirtos tik tam, kad mus sunaikintų ir išmestų iš rinkos, o kalbos apie tai, kad sumažėjus tiekėjų atpigs gamtinės dujos vartotojams, yra visiška nesąmonė", - konstatavo V.Orechovas.

Jo teigimu, kai kurių politikų siekis, kad dujų rinka veiktų be tarpininkų, yra neįgyvendinamas, nes panašų modelį gamtinių dujų tiekimo monopolininkė Rusijos valstybinė korporacijas "Gazprom" taiko beveik visose šalyse.

"Gazprom" ir kiti stambūs tiekėjai niekada neprekiauja su atskirais vartotojais. Paprastai sudaromos sutartys su didelėmis bendrovėmis, kurios garantuoja, kad už patiektas dujas bus atsiskaityta. Tų punktų, kuriuos turi atitikti tarpininkas, yra ir daugiau. Visose šalyse veikia toks modelis: atsižvelgiant į tiekiamų dujų kiekį veikia mažiau ar daugiau tarpininkų. Lietuvos rinka maža, todėl pagrindiniai importuotojai yra "Lietuvos dujos" ir "Dujotekana" bei savo reikmėms dujas naudojanti "Achema". Kitos kelios bendrovės yra gerokai mažesnės", - kalbėjo V.Orechovas.

Anksčiau viešojoje erdvėje svarstyta, kad gamtinių dujų įstatymo pataisas galėjo lemti pablogėję V.Uspaskicho santykiai su "Dujotekanos" savininkais. Konkrečiai - su vienu įmonės akcininkų. Esą tarp jo ir V.Uspaskicho buvo kilę finansinių nesutarimų, kurie virto asmenine nesantaika. Minėtas akcininkas neva atsisakė dalytis "Dujotekanos" dividendais su V.Uspaskichu, kadangi šis pats neva likęs skolingas. Todėl europarlamentaras per savo partijos narius galėjo inicijuoti įstatymo pataisą, kuri užkirstų kelią "Dujotekanos" verslui Lietuvoje.

V.Orechovas šios versijos neneigė. "Visiškai aišku, kad pono V.Uspaskicho atstovas yra mūsų kompanijoje. Tarp jo ir V.Uspaskicho yra kažkokių asmeninių finansinių problemų", - teigė V.Orechovas. "Dujotekanos" prezidentas neatmetė prielaidos, kad minėtas akcininkas, turintis 4 proc. "Dujotekanos" akcijų, su V.Uspaskichu gali nepasidalyti gaunamais dividendais.

"Dujotekanos" prezidento teigimu, Rusijos tiekiamų gamtinių dujų kainą galėtų atpiginti ne dirbtinis tarpininkų skaičiaus sumažinimas, o dujų srauto padidėjimas. "Dabar Lietuva per metus sunaudoja apie 3 mlrd. kubinių metrų dujų, tiek jų ir pirks, nesvarbu, kiek tų tarpininkų bus - vienas ar dešimt. Jeigu pirktume, kaip anksčiau, 6 mlrd. kubinių metrų dujų, kaina galėtų būti mažesnė. Bet tendencijų, kad dujų vartosime daugiau, šiandien nematyti", - LŽ kalbėjo V.Orechovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"