TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dujų kaina politikų norams nepakluso

Žadėtas stebuklas šiemet neįvyko - kad ir iš aukščiausių tribūnų buvo burta, bet kylančių šildymo kainų, tiesiogiai priklausančių nuo importuojamų gamtinių dujų, 2011 metais nesumažino nei valdžios priimtas griežčiausias Europos valstybėse gamtinių dujų pertvarką numatantis įstatymas, nei nuožmus žodžių karas su vieninteliu dujų tiekėju "Gazprom".

Energetiniai metai baigėsi liūdnais vartotojų veidais - gyventojai už būsto šildymą moka smarkiai brangiau nei pernai. Vidutinio 60 kv. m buto neapšiltintame daugiabučiame name šildymas šių metų lapkritį kainavo apie 70 litų brangiau nei pernai tuo pačiu metu. Bet tai vidutinis rodiklis, o konkrečiai gali papasakoti kiekvienas vilnietis - kas sumokėjo 30 proc., o kas - 50 proc. brangiau nei pernai.

Šilumos tiekimo įmonių, naudojančių gamtines dujas, pateikti duomenys rodo, kad 60 kv. m buto ploto šildymas senos statybos neapšiltintų daugiabučių gyventojams šių metų lapkričio mėnesį kainavo apie 340 litų, pernai - apie 270 litų.

Nepataikė išpranašauti

LŽ primena, kad šių metų birželio pabaigoje Seimas priėmė Gamtinių dujų įstatymą, kuriuo numatoma iš esmės pertvarkyti dujų importo ir transportavimo bendrovę "Lietuvos dujos", per kelerius metus atskiriant nuo jos magistralinius dujotiekius ir juos perduodant valdyti valstybei. Įstatymu numatyta ne anksčiau kaip po 2 metų nuo įsigaliojimo - maždaug 2013 metų vasarą - nuo bendrovės atskirti skirstomųjų dujotiekių bei dujų tiekimo veiklą bei sukurti atskiras įmones.

Šiais Gamtinių dujų įstatymo pakeitimais Lietuva pasirinko griežčiausią iš galimų būdų įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) trečiąjį energetikos paketą. Tai sukėlė ne tik "Lietuvos dujų" akcininkės ir vienintelės gamtinių dujų tiekėjos, bet ir politinės krašto opozicijos pasipriešinimą - ši kėlė klausimą, kokią įtaką galutinei dujų ir šilumos kainai padarys priimtas įstatymas. O socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius kaltino valdančiuosius dėl to, kad Lietuva tapo bene vienintelė ES valstybe, paskelbusia atvirą karą "Gazprom" bei mokančia už dujas didžiausią kainą. "Tai tik parodo, jog valdantiesiems reikėtų nustoti remtis akla "rusofobija", kuri tikrai neduoda naudos Lietuvai", - tuomet teigė A.Butkevičius.

Į tai Seimo pirmininkė Irena Degutienė birželio 29 dieną, Gamtinių dujų įstatymo pakeitimų priėmimo išvakarėse, ugningai atsakė, kad grasinimai būsimu brangiu šildymo sezonu tėra dalis viešųjų ryšių akcijos, nukreiptos prieš dujų sektoriaus pertvarką. "Nemanau, kad tai tikrai atsitiktinumas. Manau, kad viskas vyksta labai tendencingai. Tai yra tam tikra viešųjų ryšių akcija, kuri turbūt, galėčiau pasakyti, yra suinteresuotų žmonių gąsdinimas. Be abejo, tas gąsdinimas palieka tam tikrus pėdsakus ir mūsų žmonių galvose. Jie išsigandę, kas čia bus rudenį, kokios bus šilumos kainos. Manau, kad tai yra išpūstas burbulas, kuris rudenį ir susprogs", - birželį teigė I.Degutienė.

Šiandien politikės minėtą "burbulą" jau galima įvertinti skaičiais.

Iš Rusijos importuojamų gamtinių dujų (su transportavimu ir galios mokesčiu) vidutinė kaina nuo 2011 metų sausio iki lapkričio padidėjo maždaug 31 proc. - nuo 1441 iki 1850 litų už toną naftos ekvivalento.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) teigia, kad metinis centralizuotai tiekiamos šilumos vidutinės kainos pokytis šalyje buvo 17,6 procento. VKEKK duomenimis, gamtines dujas vartojančiuose miestuose vidutinė šilumos kaina lapkritį buvo 29 ct/kWh, biokuru šildomuose - 20 ct/kWh.

"Tiek šio, tiek praėjusių metų lapkričio vidutinė lauko oro temperatūra ir šilumos suvartojimas buvo panašus, tačiau sąskaitos šiemet didesnės. Tai lėmė išaugusi gamtinių dujų - vis dar pagrindinio kuro Lietuvos miestuose - kaina", - padėtį komentavo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Brango ne dėl politinių priežasčių

Vienos stambiausių energetikos įmonių Lietuvoje, tiekiančių gamtines dujas didžiųjų miestų elektrinėms, bendrovės "Dujotekana" prezidentas Vladimiras Orechovas, LŽ prašomas pakomentuoti neišsipildžiusias Seimo pirmininkės prognozes, politikei buvo atlaidus.

"Gamtinių dujų kaina nusistovi ne dėl politinių priežasčių. Tai gryna matematika. Priimtas Gamtinių dujų įstatymas padidėjusiai dujų kainai visiškai jokios įtakos neturi. Dujas jau ilgą laiką perkame be jokios papildomos nuolaidos - pagal tą pačią formulę, kuria kaina skaičiuojama pastaruosius trejus metus. Formulės struktūra nebuvo pakeista nė vienu centu. Supraskime, kad nedaug laiko liko iki rinkimų ir tie visi pagąsdinimai, aštresni žodžiai ar skleidžiama ne visai teisinga informacija yra būdingi šiam laikotarpiui. O dujų kainą diktuoja rinka, visi dujų pardavėjai Europoje tai supranta", - LŽ kalbėjo "Dujotekanos" prezidentas.

Pasak V.Orechovo, "Dujotekana" su gamtinių dujų tiekėjais ir pirkėjais - termofikacinėmis elektrinėmis, centralizuotai tiekiančiomis šilumą miestų gyventojams, yra sudariusi ilgametes, dešimties metų sutartis. "Versle emocijomis nekalbama", - sakė dujininkas.

V.Orechovas ryžosi prognozuoti, kad gamtinių dujų kaina pirmąjį 2012 metų ketvirtį gali dar didėti, o nuo pavasario galbūt šiek tiek sumažės. Tačiau pokyčiai, pasak "Dujotekanos" vadovo, turėtų būti labai nežymūs. "Viskas priklausys nuo situacijos Europoje ir Šiaurės Afrikoje. Jeigu neįvyks kokių nors kataklizmų, naftos ir kartu dujų kaina neturėtų kilti taip drastiškai kaip šiemet, o kitų metų gegužės mėnesį gali keletą procentų nukristi. Dujos metų pradžioje gali truputį brangti dėl to, kad naftos kaina rinkose šiuo metu šiek tiek kyla. Daug priklausys ir nuo dolerio bei euro santykio. Jeigu Europa sėkmingai išspręs valstybių skolų krizę, o euro kursas nusistovės, didelių pokyčių neturėtų būti", - prognozavo V.Orechovas.

Verslininko nuomone, šių metų dujų kainų šuoliui didžiausią įtaką padarė vadinamasis Arabų pavasaris Šiaurės Afrikos valstybėse ir dėl to smarkiai pabrangusi nafta. Mat naftos kaina yra viena svarbiausių gamtinių dujų, taip pat ir importuojamų į Lietuvą, kainos dedamųjų.

Į Lietuvą importuojamų gamtinių dujų importo kaina tiesiogiai priklauso nuo alternatyvių kuro rūšių: 1 proc. sieringumo mazuto ir dyzelinio kuro (0,1) kainos pasaulinėje rinkoje bei euro ir JAV dolerio kurso santykio. Mazuto kaina per metus padidėjo 36-45 proc., dyzelinio kuro - 42-46 proc., o lito ir JAV valiutų kurso santykis sumažėjo 9-11 procento.

VKEKK parengtoje dujų rinkos apžvalgoje teigiama, kad būtent šių alternatyvių kuro rūšių kainų didėjimo veiksnys nulėmė tai, jog vidutinė importuojamų gamtinių dujų kaina 2011 metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, vidutiniškai padidėjo 32,8 proc. - nuo 908 iki 1206 litų už tūkst. kubinių metrų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"