TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dujų kainomis gąsdina premjeras, ne "Gazprom"

2007 09 01 0:00
"Gazprom" neigia Lietuvos Vyriausybės vadovo ir "Lietuvos dujų" skelbiamą dujų kainų šuolį.
LŽ archyvo nuotrauka

Sprendimą gerokai sumažinti dujas importuojančių bendrovių pelno maržą kritikavęs premjeras Gediminas Kirkilas pats sulaukė kritikos. "Gazprom" neigia Lietuvos Vyriausybės vadovo ir "Lietuvos dujų" skelbiamą dujų kainų šuolį.

Kaip jau rašė LŽ, premjeras G.Kirkilas galbūt gerokai perdėjo viešai kalbėdamas apie galimą dujų kainų didinimą Lietuvai. Jis paskelbė, kad "Gazprom" neva pakels dujų kainą apie 60 proc., - iki 320 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų.

Įkandin premjero apie panašų dujų kainų didinimą kalbėjo ūkio ministras Vytas Navickas bei "Lietuvos dujų" vadovas Viktoras Valentukevičius.

Tačiau Lietuvoje pasklidusios žinios apie tokį kainų šuolį yra toli nuo tiesos.

"Gazprom" atstovas spaudai Sergejus Kuprijanovas Rusijos žiniasklaidoje pareiškė, kad "Gazprom" neketina kitais metais labai didinti dujų kainų valstybėms kaimynėms. "Tikrai neplanuojame jokių esminių kainų pakeitimų, nes visi pakeitimai jau buvo padaryti. Dabar tai tik kainų koregavimas", - tvirtino S.Kuprijanovas.

Monopolininkai manipuliuoja

G.Kirkilas pabrėžia, kad Kainų komisijos įgyvendintas dujų kainų reguliavimas šalies viduje neva turės tiesioginę įtaką kainai, kurią už dujas mokame Rusijai. Tačiau specialistai sako, kad mūsų šalies vidaus įstatymai nieko bendra neturi su kaina, kurią Lietuvos importuotojai moka "Gazprom" koncernui už dujas.

"Dujų kaina yra dviejų juridinių vienetų derybų klausimas ir niekas kitas daugiau neturi įtakos. Lietuvai dujų kaina negali būti kitokia nei Latvijai, Estijai ar Lenkijai. Dujų kaina nepriklauso nuo to, kokie yra mūsų vidaus reguliavimo įstatymai", - LŽ tvirtino Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos komiteto pirmininko pavaduotojas Pijus Ralys.

Dujų kainų nereguliavimas šalyje esant monopolijai gali lemti manipuliavimą padėtimi rinkoje ir galimybę nustatyti sau itin palankias kainas.

Pašnekovas aiškina, kad, pavyzdžiui, Vokietija šiuo metu moka 280 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų dujų, o Lietuvai, iki kurios atstumas nuo Rusijos yra mažesnis ir todėl dujų transportavimo išlaidos mažesnės, reikėtų tikėtis 250 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų. Gali esą nutikti ir kitaip: jeigu dujų kainos pakiltų visai ES, atitinkamai pakils ir Lietuvai.

Tačiau jeigu "Lietuvos dujos" nustatytų 15 proc. maržą, tokiu atveju net pirkdami šį kurą už 250 JAV dolerių priartėtume prie 300 JAV dolerių kainos.

"Pelno marža turi sudaryti 3-5 proc. ar daugiausia 7 proc., bet negalima leisti, kad siekdamos pelno importo bendrovės prie rusų kaino pridėtų savo 15-30 proc. antkainį ir diktuotų rinkoje savo sąlygas. Kodėl šiandien šalyje siekdami, kad energetikos resursai kainuotų mažiau, turėtume kažkam suteikti galimybę pelnytis, kad jie būtų brangesni?" - svarsto pašnekovas.

Didesnės kainos - didesnis pelnas

"Gyventojai maisto gamybai ir šildymui sunaudoja 5 proc. gaunamų dujų. Didžioji dalis dujų suvartojama centralizuotam šildymui, elektros energijai. Pramonė naudoja dujas gamyboje", - teigia P.Ralys.

Tai reiškia, kad nereguliuojant dujininkų pelno maržų būtų paliekama neribota erdvė kainoms didėti. Premjero G.Kirkilo pozicija nereguliuoti dujininkų pelno maržų pastariesiems leidžia užsidirbti, tačiau nukenčia gyventojai. Dėl to šiuo atveju būtų kaltas ne "Gazprom".

G.Kirkilas akcentuoja, kad dujų kainų nereikia reguliuoti, priešingu atveju nukentės kiekvienas gyventojas.

Buvęs Kainų komisijos vadovas Vidmantas Jankauskas tvirtino, kad kainų reguliavimas nepalankus "Gazprom" valdomoms "Lietuvos dujoms" ir "Dujotekanai", nenorinčioms prarasti antpelnių. "Lietuvos dujoms" iš dalies paranku pirkti dujas brangiau - didesnės kainos reiškia didesnį pelną.

Realūs skaičiai

"Gazprom" yra didžiausia pasaulyje dujų gamintoja. 2006 metais buvusioms Sovietų Sąjungos respublikoms pardavė 101 mlrd. kubinių metrų dujų, uždirbo apie 6 mlrd. JAV dolerių.

"Gazprom" anksčiau teigė, kad vienas iš ilgalaikių įmonės tikslų - priartinti buvusių sovietinių respublikų mokamą dujų kainą prie Europos lygio.

Daugiausia dujų "Gazprom" perka iš Turkmėnijos. Susitarimo galiojimas, pagal kurį Ašchabado dujos perkamos po 100 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų, galiojimas baigiasi tik 2009 metais.

Anot finansų maklerio įmonės "Deutsche UFG", "Gazprom" eksporto kainos nustatomos pagal formulę, kuri siejama su naftos produktų krepšeliu ir kuri taikoma visoms tiekimo rinkoms, išskyrus Ukrainą ir Baltarusiją.

"Jeigu 2007 metais, palyginti su 2006-aisiais, naftos ir naftos produktų kainos iš esmės nepakis, Europos vartotojų mokamų dujų kainų pokytis taip pat neturėtų būti ypač didelis: 267 JAV doleriai 2007 metais ir 259 JAV doleriai 2008 metais", - teigia analitikai.

VKEKK savaitės viduryje išplatino pranešimą, kad 2008 metais pagal pasaulines kainas už dujas daugiausia Lietuvai gali tekti mokėti 250 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų dujų.

Daugiau nei trečdalį "Lietuvos dujų" akcijų valdo "Gazprom", kiek daugiau - 38,9 proc. akcijų - Vokietijos kompanija "E.ON Ruhrgas International". 17,7 proc. bendrovės akcijų priklauso Lietuvos Vyriausybei.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"