TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dujų kainos Lietuvai - žiaurios

2011 06 07 0:00
T.Misiūnas: "Nors Europoje dujų kainos taip pat padidėjo, jos vis tiek yra mažesnės nei Lietuvoje."
LŽ archyvo nuotrauka

Tarptautinėse rinkose smarkiai brangsta trąšos ir didėja jų gamintojų pelnas. Tačiau Lietuvos trąšų pramonės pelną ryja kylančios gamtinių dujų kainos.

Per gegužės 23-25 dienomis Monrealyje, Kanadoje, vykusią kasmetinę Tarptautinę trąšų pramonės asociacijos (International fertilizer industry association - IFA) konferenciją vyravo smarkiai kylančių trąšų kainų tema. Tačiau Lietuvos trąšų gamintojų padėtį komplikuoja augančios gamtinių dujų kainos, kurios ne tik ryja nacionalinės trąšų pramonės pelną, bet gali priversti mažinti ar net visai stabdyti gamybą.

Dujų kainos Lietuvai - žiaurios

Iš IFA konferencijos Kanadoje grįžęs AB "Achema" komercijos direktorius Tautvydas MISIŪNAS LŽ pasakojo apie trąšų gamintojų bei rinkos padėtį pasaulyje ir Lietuvoje.

- Daugelis pramonės šakų pamažu atsigauna po ekonomikos nuosmukio. Kokia pasaulio trąšų gamintojų padėtis?

- Trąšų gamintojams, kaip ir grūdų bei daugelio kitų žemės ūkio produktų augintojams, krizė - jau praeitis, mat šiemet gerokai išaugo ne tik maisto produktų, bet ir trąšų kainos. Deja, Lietuvos trąšų gamintojų padėtis ne tokia ir džiuginanti. JAV dujos beveik tris kartus pigesnės nei Europoje, nes JAV dideliais kiekiais išgauna skalūnines dujas. Nors Europoje dujų kainos taip pat išaugo, jos vis tiek yra žemesnės nei Lietuvoje.

Kitų Europos šalių trąšų gamintojams lengviau dėl to, kad jie gali naudotis ir kontraktine (ilgalaike), ir momentine dujų pirkimo kaina pagal rinkoje susiklostančią dujų paklausą bei pasiūlą. O Lietuvai tiekiamų dujų kaina pagal sutartį su Rusijos monopolininku "Gazprom" siejama su naftos produktų kaina.

Pavyzdžiui, pernai gegužės mėnesį mes prie Lietuvos sienos mokėjome 335 dolerius už 1000 kubinių metrų dujų. Šiemet gegužę jau teko pakloti 409 dolerius. Prognozuojama, kad rugsėjo mėnesį dujų kaina išaugs iki 492 dolerių.

Tai žiaurius prieaugis. Kyla klausimas, ar galėsime pelningai dirbti, ar tuo metu trąšų kainos dar pakils iki tokio lygio, kad galėtų kompensuoti išaugusias pagrindinės žaliavos išlaidas, kurios dedamoji trąšų savikainoje sudaro net 75 procentus. Jei už dujas mokėtume tiek, kiek mūsų kaimynai latviai ir estai, galėtume dirbti stabiliai visus metus.

Transportavimas didina sąnaudas

- Kaip Lietuvos trąšų gamintojams pavyksta konkuruoti tokiomis nelygiavertėmis sąlygomis?

- Privalome konkuruoti, nes eksportuojame beveik 85 proc. savo produkcijos. Trąšas vežame ir į Ameriką, ir į Vakarų Europą. Tačiau skiriasi mūsų ir Vakarų gamintojų pelnai. Trąšų kaina nusistovi pagal pasiūlos ir paklausos dėsnius: niekas neparduos pigiau, jeigu gali parduoti brangiau, ir gauti daugiau pelno. Tad amerikiečiai, nors ir naudoja pigias dujas, trąšas parduoda tokiomis kainomis, kokios nusistovi pasaulio rinkoje.

Tačiau Vakarų Europos gamintojai uždirba daugiau nei mes ne tik dėl pigesnių dujų, bet ir todėl, kad jiems nereikia trąšų transportuoti dideliais atstumais. Kad mūsų trąšos pasiektų Vakarus, turime už transportavimą papildomai primokėti apie 40-50 eurų už toną. Išgyventi galime tik dėl to, kad trąšų kainos yra gerokai pakilusios, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Trąšų pardavimo sezonas paprastai prasideda birželio mėnesį, kai pasiūlomos pradinės kainos. Jas dažniausiai diktuoja pagrindiniai trąšų gamintojai. Didžiausias trąšų gamintojas pasaulyje - norvegų kompanijos "Yara International" pernai Prancūzijos ūkininkams patiektos amonio salietros startinė kaina buvo 210 eurų už toną. Šiemet ši kaina siekė 315 eurų už toną.

Trąšų kainų pagrindinis rodiklis yra karbamido kaina, kadangi šių azoto trąšų parduodama daugiausia. Pernai birželio pradžioje Odesos "Južnyj" uoste, kur nustatomos mūsų regiono trąšų kainos, karbamidas kainavo 220 dolerių už toną, šiemet - 440 dolerių už toną.

- Kas lemia tokį didelį trąšų kainų šuolį?

- Kainų augimas rodo, kad trąšų paklausa yra gerokai didesnė nei pasiūla. Taip atsitiko dėl to, kad įvairiose pasaulio šalyse buvo sudėtingos gamtinės sąlygos. Didžiuliai potvyniai JAV išplovė pasėlius, prastas derlius užderėjo Australijoje, Brazilijoje ir Kinijoje. Energetikos išteklių sutrikimai Bangladeše, Trinidade ir Tobage, Venesueloje lėmė, kad šios tradicinės trąšų gamintojos į rinką patiekė mažiau produkcijos. Žinoma, prie trąšų deficito prisidėjo ir vadinamasis Arabų revoliucijos pavasaris: visiškai sustabdytos gamyklos Libijoje, su pertrūkiais jos dirbo Egipte ir Alžyre.

Kinija - viena didžiausių žaidėjų trąšų rinkoje, jūi lemia paklausos ir pasiūlos balansą. Prieš 15 metų ši šalis vien tik importavo karbamidą, dabar, pasistačiusi daug gamyklų, tapo karbamido eksportuotoja, nors ir pati suvartoja milžiniškus trąšų kiekius. Tačiau dėl vyriausybės nustatytų didelių eksporto muitų Kinijos gamintojai karbamidą gali išvežti tik trumpą laiką - liepos-rugsėjo mėnesiais.

Tačiau prognozuojama, kad šiemet Kinijos trąšų eksportas sumažės. Mat Kinijoje dujos daugiausia gaminamos iš akmens anglies, o ši smarkiai pabrango. Dėl to kinų trąšų pramonė, susidurianti su didžiuliu energijos trūkumu, dirba tik 60 proc. pajėgumu. Vis dėlto vienas svarbiausių veiksnių, kodėl trąšų paklausa didėja ir jos brangsta, - smarkiai išaugusios grūdų kainos. Pavyzdžiui, šiuo metu Čikagos biržoje liepos mėnesio kviečių kaina nustatyta 8,17 dolerio už bušelį (biralų matas JAV - apie 36,4 litro, - red.). Pernai tuo pačiu metu kviečių kaina siekė 4,69 dolerio už bušelį. Prognozuojama, kad 2012 metų kovo mėnesį kviečių kaina sieks 9,29 dolerio.

Didėjančios žemės ūkio produktų kainos leidžia ūkininkams ne tik pirkti daugiau trąšų, bet ir brangiau už jas mokėti.

Smūgis gamybai

- Praėjusią savaitę "Achemos" generalinis direktorius Jonas Sirvydis prabilo apie tai, kad brangstančios dujos, kaip ir pernai, gali priversti, stabdyti vieną iš dviejų amoniako cechų ir perpus mažinti trąšų gamybą. Kokia tokio scenarijaus tikimybė?

- Mūsų versle bet koks scenarijus paremtas kainomis: pernai amoniaką pirkome dar už priimtiną kainą, o šiemet ji pašoko tiek, kad amoniakas įmonei tampa nebeįperkamas. O papildomas dujų kiekis, įvertinus išaugusį gamyklos žaliavos poreikį 2011 metais, per derybas su "Gazprom" priklausys nuo to, koks sprendimas bus priimtas: ekonominis ar politinis.

- Kaip prognozuojate artimiausią ateitį?

- Daug kas priklausys nuo derybų su "Gazprom", kuriam pateikėme paraišką dėl papildomo dujų kiekio įsigijimo. Jeigu sprendimas bus teigiamas, vasarą dirbsime 50 proc. pajėgumu. Bet jeigu dujų kaina ateityje išaugs tiek, kad nebegalėsime dirbti, turėsime situaciją apmąstyti iš naujo. Perspektyva neaiški. Tuo labiau kad derėtis su dujų tiekėju esame palikti vieni. Valdžios atstovams svarbiau parodyti tautai, kaip jie neva kovoja už Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Bet ta nepriklausomybė negalima net teoriškai, kol Lietuva nepasistatė suskystintų gamtinių dujų terminalo kaip alternatyvaus dujų tiekimo šaltinio. Kai jį pastatysime, gal ir galėsime kalbėti apie nepriklausomybę. O dabar skelbti karą vieninteliam dujų tiekėjui - kažin, ar protinga.

- O kaip į augančias trąšų kainas reaguoja Lietuvos žemdirbiai?

- Kai kada spaudoje prasprūsta teiginių, kad trąšos Lietuvoje brangiausios Europoje. Iš tikrųjų jos pigesnės negu pagrindinėse ES jų vartojimo rinkose - Anglijoje ir Prancūzijoje. O kad trąšos pigesnės Lenkijoje, žemdirbiai galėtų "padėkoti" mūsų vyriausybei: Lenkijoje PVM su žemės ūkiu susietais produktais 5 proc., o pas mus, kaip žinome, - 21 procentas.

IFA metinės konferencijos

Šių metų gegužės 23-25 dienomis Monrealyje, Kanadoje, vykusioje metinėje IFA konferencijoje dalyvavo 1400 delegatų iš 400 pasaulio kompanijų.

Tarptautinės IFA konferencijos kasmet vyksta skirtingose šalyse.

Forumo metu skaitomi pranešimai apie trumpalaikes ir ilgalaikes trąšų pramonės prognozes, trąšų paklausos ir pasiūlos balansą, padėtį įvairių pasaulio regionų rinkose, diegiamas technologijas ir naujas trąšas.

Trąšų gamintojai šias konferencijas tai pat vertina kaip galimybę vienoje vietoje susitikti su savo produkcijos pirkėjais ir partneriais iš viso pasaulio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"