TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dujų kainos nepasiduoda prognozėms

2011 01 31 0:00
J.Sirvydis: "Atrodo, mūsų valstybei nereikia nei pažangesnių technologijų diegimo į pasenusias termofikacines jėgaines, nei išteklių taupymo, nei atsinaujinančios energijos, nei iniciatyvos dirbti ekonomiškiau ir efektyviau."
Erlendo Bartulio nuotrauka

Sunkmetis palengva atgniaužia gniaužtus, tačiau stambiausios šalyje trąšų gamybos įmonės generalinis direktorius Jonas SIRVYDIS įsitikinęs, jog atsipalaiduoti ankstoka.

"Lietuvos žinių" pašnekovas sakė, kad tiesiogiai nuo dujų kainos priklausantis verslas savo veiklos prognozuoti negali, kol nėra dujų pirkimo alternatyvos. O rinkoje, kurioje konkurentai siūlo produkciją, pagamintą iš perpus pigesnės žaliavos, sunku konkuruoti.

Galimybes sulygino kainos biržoje

- Ar galėtų "Achema" 2010-uosius pavadinti gerais metais?

- Nebent paskutinį praėjusių metų ketvirtį, kai vėl pradėjome dirbti visu pajėgumu, kai spalio-gruodžio pajamos du tris kartus viršijo pavasarį ar vasarą gautas pajamas. Iš viso 2010 metais pagaminome apie 1,7 mln. tonų produkcijos, beveik 9 proc. mažiau nei užpernai. Tiesą sakant, neaišku, kokia būtų susiklosčiusi situacija, jei ne tas išganingas paskutinis metų ketvirtis. Tuomet pagrindinės mūsų žaliavos - gamtinių dujų - kainos Europos biržoje priartėjo prie tų, kuriomis jas Europos Sąjungai (ES) parduoda "Gazprom", t. y. pagal nustatytą formulę. Štai tada mūsų produkcija jau galėjo konkuruoti Vakarų rinkoje - juk net 80,9 proc. to, ką pagaminame, eksportuojame. Menkas trąšų atsargų lygis taip pat turi įtakos jų kainų didėjimui.

Mūsų vienintelė žaliava - dujos, esame tiesiogiai priklausomi nuo jų kainos. O "Achemai" ji nustatyta bene dvigubai didesnė nei kitiems europiečiams. Bet kokiu atveju, maišydami ES biržoje įsigytas dujas su pirktomis pagal vadinamąją kontraktinę kainos formulę, jie gauna apie 40 proc. pigesnes dujas už mūsų perkamas. Todėl ir atsigauname tuomet, kai ES biržoje dujos pabrangsta ir priartėja prie ta formule nustatytos kainos, už kurią mes perkame.

Netrūksta ir valdžios staigmenų

- Taigi aiškių šių metų prognozių neturite?

- Remdamiesi praktika galime tik bendrais bruožais pasamprotauti. Manau, didesnė (ir mums palankesnė) dujų kaina biržoje išsilaikys iki vasaros, o vėliau vėl kris. Vadinasi, tada vėl nieko negalėsime parduoti, vėl neišnaudosime savo gamybinio-eksportinio pajėgumo, nes rinką, kurioje konkurentai siūlo produkciją, pagamintą iš perpus pigesnės žaliavos, sunku vadinti konkurencinga.

Kita vertus, ne tik dujų kainos svyravimai neleidžia aiškiai prognozuoti - netrūksta staigmenų ir pačios Lietuvos verslo aplinkoje, negaili jų verslininkams mūsų Vyriausybė. Štai kad ir nuo metų pradžios 26 proc. padidintas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų mokestis "Achemai" per metus kainuos jau 22 mln. litų, t. y. daugiau kaip dvigubai nei 2010-aisiais. O dėl šio mokesčio esmės ir tikslingumo jau pabodo ir diskutuoti. Atrodo, mūsų valstybei nereikia nei pažangesnių technologijų diegimo į pasenusias termofikacines jėgaines, nei išteklių taupymo, nei atsinaujinančios energijos, nei iniciatyvos dirbti ekonomiškiau ir efektyviau...

Žinoma, tai galima laikyti vien privataus verslo sunkumais, tačiau tokiame kontekste nemažai praranda ir mūsų šalies ūkis. "Achema" yra didžiausia darbdavė visame regione, be to, viena stambiausių Lietuvos eksporto įmonių.

- Tačiau krizei "Achema" vis dėlto nepasidavė...

- Padėjo gerokai suveržti diržai (juokiasi - aut.). Tiesa, iki šiol jų dar ir neatlaisvinome iki galo. Jau kelinti metai įmonės vadovybei nemokama priedų prie atlyginimų, o ir algos sumažintos perpus. Tik darbuotojų darbo sąlygų stengėmės nekeisti, net vasarą laikinai sustabdytų gamybos cechų darbininkams mokėjome bent 1000 litų atlyginimus. Neatšaukėme įsipareigojimų, turėtų prieš prasidedant sunkmečiui, nei savo darbuotojams, nei socialiniams partneriams rajone bei regione, o ir naujų bendradarbiavimo projektų atsirado - pernai daugiau kaip 400 tūkst. litų skyrėme paramai, labdarai. Jaučiame atsakomybę už verslo aplinką, už įmonėje dirbančius žmones, mums rūpi ir jų, ir jų šeimų gerovė.

Norėčiau pasidžiaugti "Achemos" darbuotojais, jų susitelkimu ir supratingumu sunkioje situacijoje - vis dėlto frazė "Žmonės - didžiausias bendrovės turtas" yra gryna tiesa, nors ir banali dėl dažno kartojimo.

Tačiau sakyti, jog iš krizės iškastos duobės jau išlipome, negalėčiau, nes tą duobę vis dar gilina nežinomybė dėl būsimos dujų kainos. Šiuo konkrečiu atveju labai trūksta valstybinio požiūrio į problemą. Politikavimas verslui nepadeda, o Vyriausybė mūsų tiesiog negirdi ir, atrodo, nenori išgirsti.

Beje, net ir esant mums palankioms dujų kainoms visiškai negalime konkuruoti su metanolio produktų gamintojais. Mat kitos metanolį ruošiančios įmonės dažnai įsikuria tiesiai virš dujų telkinių, iš kurių reikalinga žaliava išgaunama itin pigiai. Mes, žinia, tokių galimybių neturime.

Reikia alternatyvaus dujų tiekimo

- Ar yra kokia nors išeitis?

- Kaip sakoma, nėra padėties be išeities, tuo labiau kad ji jau seniai visiems akivaizdi - Lietuvai reikia alternatyvaus dujų tiekimo. Tokia alternatyva aktuali ne vien "Achemai", ne vien verslui, bet ir buitiniams vartotojams, kiekvienam gyventojui, mąstančiam apie perspektyvą. Tačiau kol kas sprendimai šioje srityje - "stumk-trauk" stiliaus. Seniai kalbama apie suskystintų dujų terminalo statybą, bet realiai nieko nevyksta, išskyrus diskusijas dėl statybos vietos, dėl sistemos, dėl konsultantų ir panašių dalykų. Jau kelintą kartą išradinėjame dviratį, nors yra išbandyta, laiko patikrinta klasikinė dujų terminalo įrengimo sistema. Jos ir reikėtų laikytis - tada rezultatą galėtume turėti nors ir po poros metų.

- Yra dar viena banali frazė: "Darbas - antrieji namai".

- Taip, tikrai galiu ją sau pritaikyti. Man "Achema" - tikri namai, joje, ko gero, daugiau laiko ir praleidžiu nei namie... Dirbu čia nuo 1964-ųjų. Per tiek metų pamilsti, prisiriši prie įmonės, negali abejingai stebėti, kaip jai sekasi. "Achema" - tarsi mano antroji šeima, kurios nariai retai kada keičiasi, kolektyvas labai stabilus, ištikimas savo darbovietei. Matyt, dėl to, kad darbuotojai jaučiasi vertinami. Mane nuo pat darbo pradžios stebino tuometinio "Azoto" vadovo, o dabar - koncerno "Achemos grupė" prezidento Bronislovo Lubio paprastumas, pagarbus požiūris į kiekvieną darbuotoją. Iš tiesų gamykla būtų nieko verta be kvalifikuotų specialistų. Juk viską daro žmonės - nei rimtos klaidos, nei dideli laimėjimai neapsieina be žmogiškojo faktoriaus. O specialistų žinios labai vertinamos, vis atnaujinamos. Ir man pačiam teko nemažai tobulintis, domėtis - lankiau kursus, seminarus, paskaitas ir t. t.

Nuo Sibiro iki Jonavos

- "Achema" - Jūsų pirmoji darbovietė?

- Pirmąja darboviete galėtume laikyti Sibirą, kuriame dirbau įvairius darbus, kai buvau ištremtas su visa šeima - tėvais, seserimi, po metų atvežė ir brolį. Mat Rokiškio rajone mano gimdytojai ūkininkavo nemažame ūkyje... Kadangi tėvukai buvo garbaus amžiaus, rūpintis išgyvenimu Sibire teko mums, vaikams. Dirbdavome viską, ką liepdavo. Miegodavome ant savo daiktų ryšulių. Pasisekė sutikti rusę moterį, kuri, nors ir turėdama savo vaikų, leido mums apsistoti jos namuose. Ten tėvai prabuvo visą žiemą, o mane su seserimi išvarė dirbti į taigą.

Į Lietuvą trumpam grįžau 1958-aisiais, palydėjau tėvus į namus.

Tačiau po kelių mėnesių - vėl Rusija, šįkart Uralas. Čia prabėgo treji karinės tarnybos metai. Grįžęs dirbau Rokiškio autotransporto įmonėje. Ir štai nuo 1964-ųjų - Jonava, tuometis "Azotas". Pradėjau dirbti cecho mechaniku, remonto gamybos viršininku, vėliau - vyriausiuoju inžinieriumi, gamybos viršininku, viceprezidentu, generaliniu direktoriumi. Teko pabūti ir "krikštatėviu" renkant "Achemos" vardą.

- Ką per daugelį darbo metų įsiminėte labiausiai?

- Didžiausia emocinė ir praktinė patirtis - dvidešimtmetį perkopusi avarija gamykloje, iki sielos gelmių supurtę Atgimimo laikai... Neatsižadėčiau nieko, ką patyriau. Žmogų užgrūdina viskas, kad ir kas nutiktų - gero ar blogo.

Įdomu stebėti, kaip per du dešimtmečius pasikeitė įmonės komercinės galimybės: nors darbo patirties su užsieniu turėjome ir sovietiniais laikais, Lietuvai atgavus nepriklausomybę naujais aspektais atsivėrė pasaulio rinkos, prireikė kitokių žinių, patirties. Pamažu "Achema" įgavo klientų ir partnerių pasitikėjimą, o tai - didelis turtas.

Neatpažįstamai pasikeitė ir pati įmonė. Garsėjame kaip moderni, didžiulėmis investicijomis ir naujausiomis technologijomis pasižyminti bendrovė, kuri ne tik laikosi, bet kai kada ir pralenkia griežtus ES produktų kokybės, aplinkosaugos ir darbo saugos reikalavimus. Visa tai leido pasiekti čia dirbančių žmonių didžiulė atsakomybė ir profesionalumas.

- Artėjanti Jūsų garbingo jubiliejaus data, vasario 4-oji, gali virsti visuomeniniu renginiu, mat esate aktyvus įvairių organizacijų dalyvis, ne tik "Achemos" generalinis direktorius.

- Taip, įvairiausiomis pareigomis ir titulais greitai aplimpama... Tiesą sakant, iš visų jų man labiausiai patinka Jonų Respublikos prezidento pareigos, nes mažiausiai - tik kartą per metus - reikia dirbti (juokiasi - aut.)!

Kalbant rimčiau, jau seniai įsitikinau, kad ne pareigos ir garbingi vardai daro žmogų žmogumi. Vadinamąją garbingą sukaktį mieliausiai praleisčiau namie, su artimaisiais. O jubiliejai ateina ir praeina - lieka pradėti ir planuojami nauji darbai, rūpesčiai bei džiaugsmai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"