TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dujų rinkoje stebuklinga kainų ekvilibristika

2016 04 20 6:00
Lietuvos namų ūkiams gamtinės dujos, įskaitant PVM ir kitus mokesčius, 2015 metų trečiąjį ketvirtį kainavo brangiausiai iš trijų Baltijos valstybių. LŽ archyvo nuotrauka

Lietuva pernai pirko rusiškas dujas brangiausiai iš Rytų Europos valstybių, tačiau įsigudrino jas rinkoje „atpiginti“ tiek, kad įsiūlė Estijos verslininkams, kurie šiaip dujas įsigyja tiesiogiai iš „Gazprom“. Įvairių šaltinių teigimu, Estijos energetikos įmonės rusiškas dujas Lietuvoje pirko 10–12 proc. pigiau, nei už jas mokėjo rusams savo šalyje.

Tačiau Europos Komisijos viešai skelbiami duomenys rodo, kad vamzdžiu tiekiamos rusiškos dujos Lietuvos pasienyje 2015 metų pirmus devynis mėnesius kainavo brangiau negu Estijoje. Pirmąjį ketvirtį dujų kaina buvo 0,43 proc., antrąjį ketvirtį – 12 proc., o trečiąjį ketvirtį – 9,21 proc. didesnė negu Estijoje.

Tuo metu estų verslininkai teigia, kad rusiškų dujų kaina Lietuvoje buvo konkurencinga visus praėjusius metus ir šių metų pradžioje. Jie mano, jog Lietuva jiems galbūt pritaikė „Gazprom“ nuolaidą, skirtą Lietuvos vartotojams.

Kaip gali būti, kad Lietuvos valstybinės įmonės rusiškas dujas pirko brangiai, o estams pardavė pigiai? Ar skirtumą padengė Lietuvos vartotojai? Šie klausimai neduoda ramybės ne tik rinkos dalyviams, bet ir Seimo nariams.

„Jeigu pasitvirtintų, kad Lietuva prekiavo „Gazprom“ nuolaida, tai būtų Lietuvos vartotojų apvaginėjimas“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Seimo narys Kęstutis Daukšys. Pasak jo, Seimo Energetikos komisija jau kreipėsi paaiškinimų į valstybinę bendrovę „Lietuvos energija“, kurios viena įmonė prekiavo rusiškomis dujomis Lietuvoje, o kita – eksportavo į Estiją.

Šių įmonių vadovai laikraščiui anksčiau tvirtino, kad nuolaidos į rinkos kainą neįskaičiavo, kainų skirtumas Lietuvoje ir Estijoje esą susidarė dėl Rusijos koncerno taikomos kainodaros, tačiau savo teiginių įrodymais nepagrindė.

Europos Komisijos apžvalgoje skelbiama gamtinių dujų kaina ES valstybių namų ūkiams 2015 metų trečiąjį ketvirtį.

Galbūt nusikaltimas

Europos Komisijos (EK) skelbiamoje dujų rinkos apžvalgoje teigiama, kad 2015 metų trečiąjį ketvirtį rusiškos dujos Lietuvos pasienyje kainavo 25,25 euro už megavatvalandę (Eur/MWh). Tai yra 9,2 proc. brangiau negu Estijoje, kur jos tuo metu pasienyje kainavo 23,12 Eur/MWh. Latvijoje „Gazprom“ dujos buvo dar pigesnės – pasienyje kainavo 21,99 Eur/MWh, arba 14,8 proc. pigiau negu Lietuvoje.

Panašus vaizdas ir vertinant pirmąjį praėjusių metų pusmetį. EK skelbiamais duomenimis, 2015 metų antrąjį ketvirtį rusų dujos Lietuvos pasienyje kainavo 12 proc. brangiau nei Estijoje – atitinkamai 29,74 Eur/MWh ir 26,54 Eur/MWh. Pirmąjį ketvirtį skirtumas mažesnis, tačiau taip pat lietuvių nenaudai: Lietuvos pasienyje dujų kaina buvo 32,93 Eur/MWh, Estijos – 32,79 Eur/MWh.

EK skelbia, kad rusiškos dujos 2015 metų liepos – rugsėjo mėnesiais Lietuvos pasienyje kainavo brangiausiai visoje Rytų Europoje. Slovakijos pasienyje „Gazprom“ dujų kaina buvo 21,33 Eur/MWh, Vengrijoje – 21,40 Eur/MWh, Rumunijoje – 22,35 Eur/MWh, Bulgarijoje – 22,35 Eur/MWh, Graikijoje – 18,65 MWh.

„Lietuvos žinioms“ valstybės įmonių sandorius komentuodamas buvęs ūkio ministras, parlamentaras K. Daukšys patarė atkreipti dėmesį, kad dalį perkamų dujų Lietuva atsigabena per suskystintų gamtinių dujų (SDG) terminalą iš Norvegijos, kitą dalį – vamzdžiu iš Rusijos. SGD terminalo dujos pernai buvo brangesnės, o „Gazprom“ – pigesnės, tačiau brangesnės negu Estijoje.

„Bet turėjome nuolaidą už tai, kad mūsų vartotojai kelerius metus permokėjo už rusiškas dujas. Jeigu „Litgas“ estams rusiškas dujas pardavė pigiau, gali būti, kad pardavė kartu su šia nuolaida. Juk kaina pasienyje yra didesnė, o rinkoje – mažesnė. Todėl galbūt nuolaida pritaikyta ir estams“, – įtarė K. Daukšys.

Vis dėlto jis nėra tikras dėl galimos nusikalstamos veikos, kol neturi tikslių duomenų. Pasak K.Daukšio, Seimo Energetikos komisija jau kreipėsi paaiškinimų į „Lietuvos energiją“.

„Atsakymų kol kas nesulaukėme, – sakė Seimo narys. – Lietuvos vartotojai kelerius metus mokėjo už dujas brangiau. Ši Vyriausybė už permokėtas dujas išsiderėjo nuolaidą iš „Gazprom“. Ir jeigu mūsų įmonė nuolaidą perleido estams, būtų padarytas nusikaltimas. Bet ar taip buvo, dabar pasakyti negaliu.“

K. Daukšys teigia disponuojantis duomenimis, kad estai pernai iš Lietuvos pirko dujas 10–12 proc. pigiau, negu patys tuo metu pirko iš „Gazprom“. Laikraščio šaltinių duomenimis, skirtumas siekė 7–10 procentų.

„Litgas“ dujas pernai tiekė Estijos įmonėms „Eesti Energia“, „Reola Gaas“ ir „VKG Energia“. Iš viso Lietuvos bendrovė Estijos įmonėms 2015 metais pardavė apie 30 mln. kubinių metrų „Gazprom“ dujų, kurias ji rinkoje įsigijo iš kitos „Lietuvos energijos“ įmonės „Lietuvos dujų tiekimas“.

Rusijos koncernas „Gazprom“ praėjusiais metais pritaikė 20,95 proc. nuolaidą gamtinių dujų, vartotų Lietuvoje nuo 2013 metų sausio 1 dienos iki 2014 metų balandžio 30 dienos, kainai. Šilumos vartotojams priklausančios permokos buvo pervestos bendrovei „Lietuvos dujos“, tačiau iki šiol negrąžintos gyventojams. Pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką 81,4 mln. eurų nebuitiniams vartotojams turi būti grąžinta 2015–2016 metais, o jei pinigai per šį laiką nebūtų grąžinti, jie būtų perkelti į 2017 metus. Vyriausybės sprendimu permoką atgauna tik tie vartotojai, kurie dabar perka dujas. Tuo metu dujų atsisakusieji kompensacijos negauna.

Lietuva, kuri pastaraisiais metais garsėjo kaip brangiausiai Baltijos regione iš „Gazprom“ dujas perkanti šalis, 2015 metais netikėtai tapo rusiškų dujų eksportuotoja./Scanpix/Reuters nuotrauka

Viliojo naujus klientus

„Lietuvos žinios“ praėjusią savaitę rašė, kad Lietuva, kuri pastaraisiais metais garsėjo kaip brangiausiai Baltijos regione iš „Gazprom“ dujas perkanti šalis, 2015 metais netikėtai tapo rusiškų dujų eksportuotoja. Prieš tai ilgą laiką mūsų valstybė Rusijos koncernui už dujas mokėjo 10–15 proc. daugiau negu Latvija ir Estija.

Estijos energetikos grupės „Alexela Group“ vadovas ir savininkas Martis Haalas naujienų agentūrai BNS patvirtino: dujų kaina Lietuvoje tapo konkurencinga dėl „Gazprom“ pritaikytos nuolaidos Lietuvos vartotojams. Šiemet, anot M. Haalo, padėtis rinkoje pasikeitė. „Pakito rinkos aplinkybės. Dujų šaltiniai Lietuvoje buvo konkurencingi pirmąjį praėjusių metų pusmetį ar net 3 ketvirčius dėl „Gazprom“ pritaikytos permokos formulės (...). Šiemet formulė pasikeitė, iš Rusijos vamzdžiais tiekiamos dujos taip pat atpigo“, – BNS Estijos padaliniui kalbėjo M. Haalas.

Jo žodžius iš dalies „Lietuvos žinioms“ patvirtino „Alexela Group“ komunikacijos vadovas Norbertas Kaareste: „Galime patvirtinti, kad dujų kainos Lietuvoje, palyginti su kitais šaltiniais, buvo konkurencingos didžiąją 2015 metų dalį ir net 2016-ųjų pradžioje. Kokia priežastis tai lėmė, galėtų komentuoti Lietuvos pardavėjai“, – dėstė jis.

Tiek rusiškas dujas estams pardavusi „Litgas“, tiek jomis mūsų šalies rinkoje prekiavusi bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“ tvirtino, kad į dujų kainą „Gazprom“ nuolaidos Lietuvos vartotojams neįtraukė, tačiau sandorių detalių neatskleidė konfidencialumo sumetimais.

Europos Komisijos apžvalgoje skelbiama gamtinių dujų kaina ES valstybėse 2015 metų trečiąjį ketvirtį.

„Litgas“ vadovo Vytauto Čekanavičiaus teigimu, kainų skirtumas daugiausia susidarė dėl skirtingos kainodaros. „Mūsų žiniomis, Estijos tiekėjams „Gazprom“ parduodamų dujų kaina buvo susieta su 9 mėnesių naftos kainų vidurkiu, o Lietuvos tiekėjams – su 6 mėnesių naftos kainų vidurkiu. Tai yra dujos, pingant naftai, Lietuvoje pigo greičiau negu Estijoje“, – teigė jis.

Pasak V. Čekanavičiaus, „Litgas“, naudodamasi rinkoje susiklosčiusia situacija, kai dujos Lietuvos rinkoje kainavo pigiau nei Estijoje, pradėjo vykdyti komercinę veiklą – parduoti į Estiją dujas, nupirktas Lietuvos rinkoje.

Taip pat „Litgas“, anot jo, siekė „formuoti savo klientų ratą, kuriam ateityje galėtų pasiūlyti ir dujas, importuojamas per SGD terminalą“. Pernai dujas iš šio terminalo dėl nekonkurencingos jų kainos „Litgas“ pardavinėjo tik Lietuvos reguliuojamiems energijos gamintojams, kurių sąrašą nustatė Vyriausybė.

Lietuvos namų ūkiai mokėjo brangiau už latvius ir estus

Lietuvos namų ūkiams gamtinės dujos, įskaitant pridėtinės vertės mokestį (PVM) ir kitus mokesčius, 2015 metų trečiąjį ketvirtį kainavo brangiausiai iš trijų Baltijos valstybių. Buitiniai vartotojai Lietuvoje dujas pirko po 4,46 euro cento už kilovatvalandę (ct/kWh).

Rytų Europos valstybėse (išskyrus Lenkiją, Čekiją ir Slovakiją) namų ūkiams dujos kainavo pigiau. Estijos gyventojai jas pirko po 3,96 ct/kWh, Latvijos – 4,42 ct/kWh, Vengrijos – 3,47 ct/kWh, Rumunijos – 3,33 ct/kWh, Kroatijos – 4,45 ct/kWh, Bulgarijos – 4,13 ct/kWh.

Lietuvos pramonei 2015 metų trečiąjį ketvirtį dujos kainavo pigiau negu Estijoje ir Latvijoje. Be PVM ir kitų mokesčių, dujų kaina Lietuvos pramonės įmonėms buvo 2,81 ct/kWh, Estijos – 2,91 ct/kWh, Latvijos – 3,06 ct/kWh.

Pigiau negu Lietuvoje dujas pirko Didžiosios Britanijos (2,72), Belgijos (2,58) ir Olandijos (2,65) pramonės įmonės.

Šaltinis: Europos Komisija

„Gazprom“ dujų kaina prie sienos Lietuvoje ir Estijoje 2015 metais, Eur/MWh

Valstybė/LaikotarpisSausis-kovasBalandis-birželisLiepa-rugsėjis
Lietuva32,9329,7425,25
Estija32,7926,5423,12

Šaltinis: Europos Komisija

Rusijos dujų kaina ES valstybių pasienyje, Eur/MWh

2015 metų liepos-rugsėjo mėnesiais

ValstybėKaina
Lietuva25,25
Estija23,12
Latvija21,99
Slovakija21,33
Vengrija21,40
Rumunija22,35
Bulgarija22,35
Graikija18,65

Šaltinis: Europos Komisija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"