TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dujų terminalo formulė - su nežinomaisiais

2012 10 24 6:01
Vidos Bortelienės ir LŽ archyvo nuotraukos/Ar statant SGD terminalą prie Kiaulės Nugaros salos bus įgyvendintos visos priemonės apsaugoti Kuršių nerijos krantą ir unikalias gamtos vertybes?

Klaipėdos verslininkai pritaria suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybai, tačiau abejoja, ar perkamas laivas - ne per didelis ir ne per brangus, kai Lietuvoje mažėja dujų vartojimas. Jų nepasitenkinimą kelia šio projekto našta uostui bei trikdžiai jame dirbančiam verslui.

Koncerno "Achemos grupė" bendrovė "Achema" yra daugiausia dujų naudojanti šalies pramonės įmonė, tačiau Vyriausybė, apsisprendusi Klaipėdoje statyti SGD terminalą, atsisakė bendradarbiauti su šia privačia įmone, Energetikos ministerijai patarus. Nors verslininkai siūlė apsvarstyti perpus pigesnį, valstybinio ir privataus kapitalo partnerystės, terminalo statybos variantą, naudojant esamas uosto krantines Smeltės pusiasalyje, prie jūrų perkėlos terminalo, jų siūlymas buvo atmestas.

"Achemos grupė" išnagrinėjo ir šiemet pateikė derinti įvairioms institucijoms ekonomiškai palankesnį SGD terminalo variantą, bet Energetikos ministerija įjungė stabdžius leidimų išdavimui.

2,4 milijardo litų

Valstybės didžiaja dalimi valdoma bendrovė "Klaipėdos nafta" iki 2014 metų pabaigos turi pastatyti 2-3 mlrd. kub. m pajėgumo terminalą su galimybe jį plėsti. Įmonė ketina skolintis terminalo statyboms pusę milijardo litų. Visa projekto kaina nurodoma 2,4 mlrd. litų.

Dvigubos galimybės - mažėjant poreikiams

Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta, jog "SGD terminalas Klaipėdoje yra prioritetinis dujų sektoriaus projektas dujų kainoms sumažinti ir dujų rinkai sukurti".

Tačiau, be šios dujų tiekimo alternatyvos, kalbama ir apie antrąją, kurią numatoma įgyvendinti 2017-2020 metais. Tai - Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungties statyba, kuri "strategiškai svarbi Europos Sąjungos (ES) dujų rinkos vientisumui".

Į Baltijos šalis šiuo europiniu dujotiekiu numatoma transportuoti iki 2,3 mlrd. kub. m dujų per metus.

Tuo metu Energetikos ministerija viešai skelbia faktus, rodančius, kad Lietuva vartoja vis mažiau dujų. Nacionaliniame gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo prevencinių veiksmų plane, kuris bus patvirtintas ministro Arvydo Sekmoko įsakymu, pateikiama keletas neginčijamų tokių tendencijų faktų.

Antai nurodoma, kad "Valstybinės kainų ir energetikos komisijos duomenimis, dujų suvartojimas Lietuvoje 2011 metais buvo 3,37 mlrd. kub. metrų, o planuojama dujų paklausa iki 2015 metų turėtų mažėti".

2,95 milijardų kubų

Šiemet Lietuvoje bus suvartota 2,95 mlrd. kub. m dujų. 2015 metais planuojamas dujų poreikis - 2,58 mlrd. kub. metrų dujų.

Tiesa, pernai importuotas dujų kiekis didėjo 9,7 proc., bet svarbus dalykas - dujų vartojimo pasiskirstymas. Mat šį padidėjimą lėmė tik tai, kad bendrovė "Achema" pirko 580,77 mln. kub. m, arba 81,3 proc., daugiau dujų. Ši įmonė pernai sunaudojo beveik 1,3 mlrd. kub. m dujų - daugiau kaip 38 proc. viso į Lietuvą tiekto kiekio. Kitos krašto įmonės 2011-aisiais importavo mažiau dujų negu 2010 metais.

Kas pagimdo reguliavimą?

Taigi nenuostabu, kad sparčiu tempu kuriant kelių milijardų litų vertės dvilypę alternatyvų strategiją, kurios pajėgumai bene dvigubai viršys krašto vartotojų poreikius, atsiranda poreikis dujas naudojantį verslą griežtai reguliuoti.

Siekiant užtikrinti SGD terminalo būtinąją veiklą ir efektyvią konkurenciją Lietuvos dujų rinkoje, įstatyme numatytas principas, jog 25 proc. Lietuvoje per metus suvartojamų dujų kiekio sudarys dujos, importuojamos per SGD terminalą, 25 proc. - importuojamos jungiamaisiais bei kitais perdavimo sistemos dujų vamzdynais, o likusi dalis paklausos formuosis laisvosios rinkos sąlygomis.

A.Latakas: "Uosto krovos kompanijos, taip pat ir valstybės biudžetas, patirs milijoninius nuostolius".

Atpigintų laisvoji rinka

"Achemos grupės" SGD terminalo darbo grupės vadovas Algis Latakas teigia, kad dujų terminalas Lietuvai reikalingas ne tik politiškai, bet ir ekonomiškai. Tačiau jis pats per dvejus metus neišgirdęs atsakymo, kodėl užsienio kapitalas energetinei šalies strategijai užtikrinti yra geras, o lietuviškas - nepatikimas.

"Lietuvai yra būtinas alternatyvus dujų tiekimas. Bet keista, kad po tokių sunkių pastangų pereiti nuo planinės prie rinkos ekonomikos staiga nuspręsta ir vėl grįžti prie rinkos reguliavimo. Terminalo paskirtis - tenkinti "saugotinų dujų vartotojų" poreikį. Bet tai nesukuria prielaidų ūkio subjektams apsirūpinti reikalingais energetiniais ištekliais už rinkos kainą. O juk terminalas visiems vartotojams turi užtikrinti teisę gauti dujas tokia kaina, kokią moka kitų ES šalių vartotojai. Lietuvos Vyriausybė palaimino galbūt tris kartus už rinkos vertę didesnę laivo įsigijimo kainą ir perleido operatoriaus teises Norvegijos kompanijai. Žinoma, Norvegija yra lyderė SGD rinkoje, tačiau ir Lietuvoje dirba gana daug aukščiausios kvalifikacijos specialistų, sugebančių valdyti panašaus sudėtingumo objektus, tokius kaip "Klaipėdos naftos" ar Būtingės terminalai. Kodėl turime pildyti perteklinį Norvegijos biudžetą?" - stebisi A.Latakas.

Jis sako bandęs aiškintis valstybinio terminalo dujų kainos sudedamąsias dalis, bet to sužinoti nepavyko. Net patys terminalo projekto rengėjai nedrįsta atskleisti, už kiek bus perkamos dujos ir kiek kainuos jas atvežti. Vis ieškoma šias paslaugas teiksiančio tarpininko.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) įpareigota savo lėšomis pastatyti SGD terminalui reikalingą pirsą ir pagilinti akvatoriją. "Šios lėšos yra sukauptos iš visų uosto krovos kompanijų veiklos rezultatų. Jos bus atimtos iš kitų jau suplanuotų uosto infrastruktūros projektų. Uosto krovos kompanijos, taip pat ir valstybės biudžetas, patirs milijoninius nuostolius", - antrą svarbią niekur neapibrėžtų sąnaudų dalį nurodo A.Latakas.

Pasak jo, Klaipėdoje stebint terminalo užsakovų ir jų pasamdytų konsultantų veiksmus buvo akivaizdžiai matyti, kad terminalo vieta pietinėje uosto dalyje prie Kiaulės Nugaros yra iš anksto parinkta. Visi projekto vykdymo darbai buvo nukreipti tik į ją, nelaukiant, kada bus priimtas poveikio aplinkai vertinimo sprendimas. Neaišku,  ar statant SGD terminalą prie Kiaulės Nugaros salos bus įgyvendintos visos brangiai kainuosiančios priemonės apsaugoti Kuršių nerijos krantą ir unikalias gamtines vertybes?

Išlaidos uoste - be pabaigos

"Negaliu pasakyti, kodėl ekspertai nenagrinėjo terminalo vietos prie 146-147 krantinių. Valstybinio terminalo kūrimas patikėtas ne uosto direkcijai, o "Klaipėdos naftai", su mumis niekas nesikonsultavo. Energetikos ministerijai siųstame rašte dėl  privataus terminalo statybos nurodėme, kad antras terminalas būtų perteklinė uosto veikla, nes pailginti jo krantines tektų taip pat už direkcijos lėšas. O tai mums taptų nepakeliamu krūviu. Bet galėjo būti ir bendras terminalas. Kaip žmogus galiu pasakyti, kad jei valstybė būtų susitarusi su "Achemos grupe" įrengti terminalą prie esamos prieplaukos, jį pastatyti būtų buvę pigiau", - svarsto KVJUD generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Lietuvos locmanus mokę įvesti dujovežius Danijos jūrų instituto specialistai yra pateikę rekomendaciją ateityje perstatyti molus ir plėsti uosto vartus. "Galima įvedinėti dujų laivus ir esant dabartiniam 180 metrų pločio kanalui, bet bus taikomi dideli apribojimai dėl vėjo greičio, bangavimo. Šiandien dar negalima atsakyti, ar jį reikės platinti", - aiškina uosto vadovas.

Vyriausybės nutarimu "Klaipėdos nafta" įpareigota uostui kompensuoti tik SGD terminalo infrastruktūros įrengimo išlaidas, mažąją išlaidų dalį, o kanalo tobulinimo darbus iš veiklos apmokės kiti uosto naudotojai. Susigrąžinti investicijas uostas galės imdamas SGD terminalo krantinės mokestį 20 metų.

Bet tokį nutarimą rengę specialistai įžvelgė riziką, kad objektas iš viso gali būti nenaudojamas. Todėl įrašyta nuostata, kad jei terminalas nutrauktų veiklą anksčiau, Vyriausybė iš karto priims sprendimus, būtinus kompensuoti likusias investicijas.

5 procentai

Šiuo metu 2013-2014 metų KVJUD išlaidų sąmatoje infrastruktūrai, susijusiai su SGD veikla, numatyta 170 mln. litų. Uosto plėtojimo taryboje vasarą karštai diskutuota, kad nukreipus rinkliavas į šį objektą, pagal kitų žemės nuomininkų pateiktas paraiškas per trejus metus bus įmanoma įgyvendinti tik 5 proc. visų naujų projektų - už maždaug 25 mln. litų.

2011 metais investicijoms uoste panaudota 144 mln. litų iš numatytų 196 mln. litų, anksčiau - po 100-120 mln. litų per vienus metus. 2012 metais buvo planuota iki 260 mln. litų: daugiau nei pusė - europinių lėšų, skolintų - maždaug 65 mln. litų.

Per ateinančius dvejus metus KVJUD planuoja 330 mln. litų investicijų ir rengia du skolinimosi scenarijus: jeigu uostas sumoka valstybei dividendus (už šiuos metus - 34 mln. litų) - tuomet skolinimosi limitas sudaro 332 mln. litų, kitas scenarijus - jei visi pinigai lieka investicijoms. Iki šiol niekas neaišku, nes dividendams deponuotos lėšos tebėra KVJUD sąskaitoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"