TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dujų terminalo vietą lemia kaina

2012 08 31 7:44
LŽ archyvo nuotrauka /Klaipėdos politikai priversti neprieštarauti šalies valdžios sprendimui statyti SGD terminalą prie Kiaulės Nugaros salos.

Klaipėdos miesto taryba dviem trečdaliais balsų vakar pritarė suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybai Klaipėdoje. <txt>Uostamiesčio gyvenimas šiemet paženklintas ne tik vėjo škvalais, bet ir emocijomis dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo vietos.

Svarstyti klausimą "Dėl pritarimo suskystintų gamtinių dujų importo terminalo ir su juo susijusios infrastruktūros objektų statybos ir veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitai ir planuojamos ūkinės veiklos galimybėms" savivaldybėje rengtasi visą mėnesį. Reaguodama į nervingą būseną mieste, pastarosiomis dienomis Aplinkos ministerija atsiėmė pavedimą tvirtinti PAV ataskaitą Aplinkos apsaugos agentūrai Vilniuje ir leido procedūras baigti jas pradėjusiai institucijai - Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui.

Iš 14 institucijų dokumento dar nebaigė derinti Žemės ūkio ministerija bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). Klaipėdos tarybos nariai buvo patikinti, kad abi įstaigos terminalo statybai iš esmės pritaria, tik derasi dėl detalių - kompensavimo marių žuvininkystei ir priešgaisrinės apsaugos techninių priemonių.

Prašo kompensacijų

Prieš tarybos posėdį vykusiame jungtiniame komitetų pasitarime tarybos nariai prisipažino, kad būdami miesto gyventojai, kuriems nuo sausio mėnesio, kai vyko Vyriausybės sudarytos specialios grupės posėdis ir buvo prižerta daugybė teisės aktais nepagrįstų pažadų, būtų linkę nustumti terminalą į Būtingę. Tačiau kaip politikai priversti neprieštarauti šalies valdžios sprendimui statyti SGD terminalą prie Kiaulės Nugaros salos. Panašiai buvo kalbama ir vakar, dar kartą išklausius kompanijos "Sweco Lietuva" atstovo Aido Vaišnoro pristatytą sutrumpintą PAV variantą. Vieni, prisipažinę, kad buvo fiziškai nepajėgūs ar nekompetentingi įsigilinti į 2000 lapų ataskaitą, ragino pasitikėti specialistais, nekelti panikos mieste ir kompensacijų sąvoką vartoti atsakingai, ja nespekuliuoti artėjant rinkimams į Seimą.

Kiti kalbėjo, kad Lietuva neturi galimybės vien dėl psichologinio klaipėdiečių komforto paaukoti 600 mln. litų (tiek brangiau kainuotų terminalo statyba Būtingėje) ir darbus užtęsti mažiausiai dvejus metus dėl archeologinių bei jūros tyrimų. Tačiau Klaipėdoje negirdima aiškaus atsakymo, kodėl šalies vadovybė priėmė sprendimą atsisakyti bendro Baltijos šalių regioninio terminalo statybos projekto, kuris galbūt galėjo būti ir trečioji alternatyva.

Nepriimtina ir tai, kad Vyriausybė nori spręsti valstybės problemą  nieko nepasiūlydama uostamiesčiui. Naujais pavadinti pažadai dėl kelių objektų finansavimo - tai netesėti senieji. Baltijos prospekto rekonstrukcijos bei pietinio išvažiuojamojo kelio projektai pradėti svarstyti dar prieš 5 metus ir susiję su uosto poreikiais. Piliavietės tvarkymas - taip pat seniai pradėtas projektas. Apie plaukimo baseiną Klaipėdoje kalbėta ir anksčiau. Miestui reikia naujo  muzikinio teatro pastato, kuo greičiau užbaigti dramos teatro rekonstrukciją, trūksta stadiono, būtina atnaujinti dviračių treką, statyti tiltą per Danę.

Tačiau šitaip, pasak mero Vytauto Grubliausko, šantažuojančiai spaudžiant Vyriausybę dėl kompensacijų gyventojams gali susidaryti vaizdas, kad reikalaujama atlygio už riziką. O ekspertai pažymi: objektas pavojingas, bet rizika maža - gali būti vienas didelės avarijos atvejis per milijoną metų. O lokaliniai incidentai nepažeis 125 metrų apsaugos zonos.

Statistai ar valstybininkai?

Didžiausią nepasitenkinimą Klaipėdoje kelia potencialiai pavojingo objekto statyba dėl supainiotų procedūrų. Dar negavus visų institucijų pritarimo, projektą koordinuojanti bendrovė "Klaipėdos nafta" jau skelbia darbų ir įrangos pirkimo konkursus, pasirašė sutartį statyti plaukiojančią saugyklą.

Mažumos taryboje atstovai į pirmąją vietą kėlė gyventojų saugumo stygių, vadino situaciją demokratijos imitacija. Esą PAV ataskaitoje apie žuvis kalbama daugiau negu apie žmones, gyvenančius už 800 metrų nuo ypač pavojingo terminalo, kuris bus jau šeštas tokio pobūdžio objektas mieste. Panašiais žodžiais emocijas liejo ir Seimo narys konservatorius Evaldas Jurkevičius, pro kurio namų langus bus matomas į terminalą atplaukiantis dujovežis.

Nepasitikėdami jau atliktų apklausų duomenimis, rodančiais, kad klaipėdiečiai pasisako už dujų terminalą uoste, kai kurie politikai rinkėjų nuomonę tyrė patys. Jos atskleidė kitokią poziciją: klaipėdiečiai ne prieš SGD terminalą, bet už jo statybą Būtingėje. Bet kai miesto politikų balsas vejasi nuvažiuojantį traukinį, jie jaučiasi veiksmo statistai.

Valdantieji tokiai nuomonei prieštaravo - esą tai, kad į tarybos posėdį atvyko Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis, premjero patarėjas Algirdas Šakalys, PAGD vadovybė demonstruoja miestui rodomą valstybės dėmesį.

Atstovai iš Vilniaus patikino, kad dėl šalies poreikio iki 2014 metų turėti dujų tiekimo alternatyvą ir priėjimą prie tarptautinių rinkų, ekonominio siekio sumažinti vartotojams dujų ir šilumos kainas, Klaipėdos socialiniai interesai nebus užmiršti. Tačiau yra išlyga - jeigu tam bus sukurtas teisinis pagrindas. Šiuo metu jo dar nėra,  įstatymų pakeitimas Seime įstrigęs.

Investicijos išplauks  

Per pusmetį, kol vyko dokumentų svarstymas su visuomene, klausimų atakas ištvermingai atlaikęs A.Vaišnoras SGD terminalo Klaipėdoje analogą atrado Jungtinėse Amerikos Valstijose - Bostone. Geografinė terminalo padėtis ten labai panaši - dujovežiai per miestą  taip pat plaukia daugiau kaip 8 km pro tankiai gyvenamą teritoriją, šalia didelio verslo centro. Skirtumas tik tas, kad ten saugyklos pastatytos krante, o Klaipėdos atveju saugykla bus nuolat stovintis laivas. Dujas tiekiančių laivų, pasak eksperto, terminalui dirbant minimaliu 25 proc. apkrovimu, turėtų atplaukti maždaug 12 per metus. "Klaipėdos naftos" verslo plane nurodytas kiek kitoks minimalus dujų poreikis, atitinkantis 8 laivų atgabentą kiekį.

Uosto kapitono iškelta sąlyga, kad bandomuoju laikotarpiu, pirmąjį terminalo veiklos pusmetį, įplaukiant dujovežiui uosto veikla būtų stabdoma, vėliau gali būti atšaukta. Dėl apribojimų nukentėtų "Klaipėdos naftos" veikla, nes tuo metu prie 1-2 krantinės negalėtų stovėti tanklaiviai. Smiltynės perkėlos darbas sutriktų pusvalandžiui - tiek laiko reikia dujovežiui nuplaukti iki uosto vidurio. Laivyba bus negalima 3 km prieš dujovežio nosį ir 300 metrų už jo galo.

Miesto tarybos narys uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas patikino, kad uostas dėl terminalo veiklos nė kiek nenukentės.

Pasak PAV rengėjų ir Vyriausybės atstovų, investicijos į terminalą sieks milijardą litų, tačiau grąža per 20 metų būsianti keliskart didesnė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"