TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dujų terminalui - biurokratinis labirintas

Klaipėdos valdžia bijo ir pažeisti teritorijų planavimo reglamentus, ir tapti strateginio valstybės objekto - SGD terminalo - statybos kliūtimi. Baimės stabdo parengiamuosius terminalo projektavimo darbus.

Vyriausybė skelbia, kad suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas jau veiks 2014 metų pabaigoje. Maždaug 200 mln. eurų vertės (690 mln. litų) terminalo pajėgumas būtų 2-3 mlrd. kubinių metrų per metus. Tačiau valstybės prievolė tinkamai parengti terminalo planavimo dokumentus pagal įstatymą negali aplenkti uostamiesčio savivaldybės.

Tuo metu, kai terminalą įgaliota statyti bendrovė "Klaipėdos nafta" jau praneša apie pasirašomas dujų prekybos sutartis ir specializuoto laivo pirkimo konkursus, tokiais veiksmais tarsi demonstruodama sklandžią proceso eigą, parengiamieji projektavimo darbai slenka taip pat lėtai, kaip ir bet kurios kitos statybos atveju.

Verslininkų devyniais pragaro ratais vadinamas procedūras šįkart turės įveikti jas sukūrusios valstybės įmonė. Įtampos atmosferoje įprasti teisiniai reglamentai primena pasalą, todėl baimė į ją pakliūti kiekvieną veiksmą dar labiau vilkins.

Visi susipainiojo

Miesto tarybos Teritorijų planavimo komitetas nebeatsirenka, kokia turi būti SGD terminalo planavimo procedūrų eiga. Pastaruoju metu dokumentų rengėjai juos taip suklaidino, kad nebeaišku, kas turi būti padaryta pirmiau: plėtros planas (PP), strateginių pasekmių poveikio vertinimas (SPAV) ar poveikio aplinkai vertinimas (PAV).

Tarsi tarp trijų pušų klaidžiojantys politikai neslepia bijantys praleisti galimybę, anot komisijos pirmininkės Ramunės Staševičiūtės, tinkamai parodyti "visuomenės balsą".

"Kaip žinoti, kas po ko turi būti? Viskas susimalė. Kad vėliau nenutiktų taip: koks pilietis nueis iki Strasbūro ir įrodys, jog buvo pažeistos procedūros. Visas valstybės projektas nueis perniek", - nuogąstavo politikė. Jos kolegos pritarė nuomonei, kad reikia iš Aplinkos ministerijos gauti paaiškinimų, koks turi būti preciziškas procedūrų planas.

Šią savaitę baigėsi terminas pateikti visuomenės pastabas dėl SGD terminalo PP ir PAV programos šiuos dokumentus rengusiai bendrovei "Sweco Lietuva". Politikai pritarė savivaldybės administracijos specialistų pozicijai, kad šie dokumentai visuomenei nesuprantami ir neišbaigti. Taip dingstis projektą vilkinti atsirado natūraliai, dėl pačios valstybės sukurto teritorijų planavimo labirinto.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė išsiuntė specialistų pastabas bendrovėms "Sweco Lietuva", "Klaipėdos nafta" ir Aplinkos ministerijai. Rašte išdėstė argumentus, kodėl savivaldybė dokumentams nepritaria.

Nurodoma, kad PP informacijos kiekis ir turinys neatitinka nurodytos LR ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2005 metų kovo 8 dienos įsakymu patvirtintų "Valstybinės svarbos energetikos objektų statybos planavimo nuostatų" - neatliktas objekto PAV.

Pastebėta, kad visuomenei skirta pirmoji PAV dokumento dalis, programa, pradėta rengti anksčiau, nei gautos SPAV išvados dėl vertinimo dokumentų kokybės, kaip reikalaujama Vyriausybės 2004 metų nutarime Nr. 967. Strateginio vertinimo subjektų išvados ir priimtas sprendimas gali būti reikšmingas planuojant ūkinės veiklos vietą, todėl skubėjimas rengti PAV, taip pat raginimas pritarti PP, kol PAV nebaigtas rengti, administracijai yra nepriimtinas.

Pasigedo brėžinių

Savivaldybės administracijos nuomone, taisytinas yra ir SPAV ataskaitos turinys. Tai, kas publikuojama "Klaipėdos naftos" interneto svetainėje, iš esmės skiriasi nuo ataskaitos rengimą reglamentuojančios tvarkos. Vertinimo santrauka nėra "lengvai suprantama tiek visuomenei, tiek valstybės ir savivaldybių institucijų atstovams", kaip reikalauja aprašas. Pateikti vertinimai, schemos neiliustruoja galimo poveikio Smeltės gyvenamojo rajono gyventojams civilinės saugos aspektu, nemini greta, Smeltės pusiasalyje, lygiagrečiai planuojamos tokios pat veiklos įtakos ir galimybių.

Toks pat taisytinas, Klaipėdos valdžios požiūriu, yra ir PAV programos dokumentas. Jame daug duomenų, bet ne apie konkrečias numatomas veiklos vietas. Daug neaiškumų skaitant apie nurodytą poveikį paplūdimiams ir maudykloms, apie nurodytą statybą greta tankiai apgyvendintų teritorijų, apie estakadas Kiaulės Nugaroje. Pagal Klaipėdos miesto Bendrojo plano sprendinius planuoti vamzdžių estakados Kiaulės Nugaros saloje negalima.

Todėl siekiant tinkamai informuoti visuomenę ir specialistus, PAV programą būtina papildyti brėžiniu, kuriame būtų aiškiai nurodyta veiklos vieta, atstumai iki kitų objektų ir neigiamo poveikio, rizikos, veiklos apribojimų zonos su jų aprašymu, nurodyti gyvenamieji namai. Tai reikalinga, kad visuomenė ir vertintojai galėtų aiškiai matyti ir prognozuoti įtaką bei veiklos pasekmes.

Brėžiniuose turi būti matomos ir žemėnaudos, kad savininkai ir nuomininkai galėtų suprasti, kurie sklypai ir kaip bus apriboti, pakeista jų būklė ar naudojimo sąlygos. Tik turėdama teritorijų planavimo dokumento koncepciją su brėžiniu savivaldybė galės "rimtai ir argumentuotai nagrinėti SPAV ataskaitą".

Taip Klaipėdos valdžia leidžia suprasti, kad egzistuojantys dokumentai projektuotojams skubėti neleis, o dokumentų prieštaravimus aptikusi Klaipėdos savivaldybė SGD terminalo projektą pasidėjo po didinamuoju stiklu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"