TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dujų terminalui pinigų negailės

2013 09 04 6:00
14,5 metro gylio kanalą, iškastą iki Kiaulės Nugaros salos, ir 16 metrų gylio duobę, skirtą laivams, marių vanduo pamažu užneša smėliu. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Artimiausiomis dienomis Klaipėdos uoste prasidės strateginio valstybės objekto statyba: po vandeniu bus tiesiama vamzdyno jungtis su suskystintų gamtinių dujų terminalu ir kalami poliai krantinės rangovų technikos platformai.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo Klaipėdoje tempų atsilikimas nuo planuoto grafiko Vyriausybę verčia reikalus tvirčiau suimti į rankas. Dėl dujotiekio statybos kilę ir teismuose nagrinėti rangovų nesutarimai užvilkino darbus beveik du metų ketvirčius.

SGD terminalas – retas net regiono mastu projektas, todėl biurokratinės procedūros vyksta neįprastai. Vieni uostamiestyje piktinasi, kad tarsi buldozeriu stumiama derinimo eiga pažeidžia susigulėjusią tvarką, kiti tikisi, jog nauja praktika bus kliūčių šalinimo precedentas, palengvinantis gyvenimą visiems. Mat rugpjūčio pabaigoje Klaipėdoje surengtas SGD terminalo projekto įgyvendinimo komisijos posėdis ir premjero Algirdo Butkevičiaus vizitas pas rangovus buvo skirtas ne tiek jiems, kiek dokumentus derinančioms žinyboms paraginti.

Bandymai – iki leidimo

Šią savaitę sparčiai tiesiamas laikinas kelias nuo Kairių gatvės marių akvatorijos link, juo vokiečių koncernas „PPS Pipeline Systems" priveš galingą gręžimo techniką. Ji klos po vandeniu vamzdį iki SGD terminalo krantinės. Nutiesti 20 kilometrų ilgio jungiamąjį dujotiekį nuo terminalo iki magistralinio dujotiekio vokiečiai įsipareigoję už 114,756 mln. litų.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Leidimų poskyrio vedėjos Daivos Grimalienės, leidimas įrengti laikiną kelią ir laikiną aikštelę marių pakrantėje dujotiekio rangovams išduotas. Tačiau krantinės statybos prie Kiaulės Nugaros salos prašymas nėra gautas. Savivaldybė net nėra mačiusi projekto.

Už terminalą atsakingos bendrovės „Klaipėdos nafta“ atstovai LŽ tikina, kad leidimu pasirūpins rangovė – latvių kompanija BMGS. Tačiau kol kas ji negali kreiptis į savivaldybę, nes yra gavusi Geologijos tarnybos nurodymą atlikti platformos, kuri bus įrengta ant polių, stovumo bandymus. Tik sukalus į marių dugną polius ir atlikus geotechnologinę patikrą, bus gautas Geologijos tarnybos atsakymas, ar platforma gali stovėti toje vietoje.

Į Klaipėdą atvykusį premjerą rangovai patikino per dieną galintys sukalti pusantro poliaus, o jų bus 134. Platforma didelė, ant jos turi tilpti krantinės statybos technika. „Konkrečiau bus galima įvertinti lapkričio mėnesį, kai bus sukalti poliai. Tada pamatysime, ar tas planas bus įgyvendintas. Šiandien pasakyti sudėtinga“, - kalbėjo A.Butkevičius aikštelėje, kur BMGS krauna polius.

Kol nebus išduotas statybos leidimas, niekas negali spręsti, kiek truks krantinės statybos darbai, nors teoriškai jie turėtų būti baigti anksčiau nei per metus – 2014-ųjų rugpjūčio 10 dieną. Tuomet į Klaipėdą atplauks pastatytas laivas – dujų saugykla.

Brangs ar nebrangs?

BMGS atliekami darbai Klaipėdoje vertinami 113,6 mln. litų. Tačiau trumpėjantis terminas, per kurį reikės pastatyti krantinę, gresia didesnėmis išlaidomis. Apie tai užuolankomis užsiminė pats premjeras teigdamas, kad ši statyba - „ne finansinis klausimas“. Pasak Vyriausybės vadovo, projektas turi būti įgyvendintas laiku, o jei kiltų finansavimo ar kitų problemų, tai turėtų spręsti speciali darbo grupė. „Darbai jokiu būdu neturi būti stabdomi, objektas turi būti pastatytas laiku, o mes spręsime finansavimo ir kitus ginčytinus klausimus“, - uoste kartojo A.Butkevičius.

Prie krantinės galės švartuotis 2 laivai dujovežiai (saugyklos), kurių kiekvieno ilgis - 300 metrų, plotis - 49 metrai, o projektinė grimzlė - 11,6 metro.

Tačiau stebėjimai rodo, kad užtikrinti akvatorijos prie terminalo gylį gali būti nepigu, nors 80 mln. litų kainavę gilinimo darbai jau baigti šiemet birželį. 14,5 metro gylio kanalą, iškastą iki Kiaulės Nugaros salos, ir 16 metrų gylio duobę, skirtą laivams, marių vanduo pamažu užneša smėliu. „Iškastą duobę stebime kas 2 savaites. Aišku, tai jautresnė vieta, nes giliausia visame uoste. Natūralu, kad kaupiasi sąnašų. Kanale matome 9 centimetrų gylio pakitimą, duobėje – 20 centimetrų. Tai natūralus dalykas, jam mes esame pasiruošę. Turime „budinčią sutartį“, jeigu reikėtų duobę išsiurbti. Problemų neturėtų kilti“, - aiškino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovas Arvydas Vaitkus. Vasarą marios dažniausiai būna nusekusios, iki Drevernos ir toliau veržiasi jūros vandens tėkmė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"