TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Duoklė dujų terminalui plauks neteisėtai

2012 10 04 6:07
LŽ archyvo nuotraukos/V.Jankauskas: "Išankstinis būsimų sąnaudų įtraukimas į tarifą galimas tik kraštutiniais atvejais, ir kelia labai pagrįstų abejonių. Tai atrodo nesąžininga vartotojų atžvilgiu."

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo mokestis, kurį valdžia rinks iš dujų vartotojų jo statybai remti, ir prievartinis įpareigojimas pirkti iš terminalo dujas prieštarauja laisvosios rinkos principams ir pažeidžia konkurencijos sąlygas. Dėl to Lietuvai gresia dideli nemalonumai Briuselyje.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija prieš savaitę atvėrė kelią valdžios sumanymui įtraukti Klaipėdos SGD terminalo statybos ir eksploatavimo sąnaudas į dujų perdavimo kainą.

Kaip jau rašė LŽ, pagal patvirtintą Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodiką, vadinamąjį SGD terminalo mokestį jau 2013-aisiais, iki terminalo veiklos pradžios likus dvejiems metams, turės mokėti visi gamtinių dujų vartotojai - kelis centus nuo kiekvieno šiuo metu suvartojamų rusiškų dujų kubinio metro (tiksli kaina dar skaičiuojama). Dujas naudojančioms įmonėms tai gresia milijoniniais nuostoliais, o gamtinių dujų vartotojams - didesnėmis sąskaitomis.

Priimdama sprendimą įteisinti SGD terminalo mokestį Kainų komisija neatsižvelgė į Europos teisės specialistų ir Konkurencijos tarybos (KT) nedviprasmišką išvadą, kad numatomas Klaipėdos terminalo sąnaudų kompensavimo mechanizmas atitinka Europos Sąjungos (ES) teisės draudžiamą valstybės pagalbą atskiroms įmonėms ir iškreipia sąžiningos konkurencijos principus.

Nesuderinama su laisvąja rinka

Energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas įsitikinęs - pastarojo meto valdžios sprendimai dujų sektoriuje nesuderinami su laisvosios rinkos dėsniais. Anot buvusio Kainų komisijos pirmininko, konkurenciją dujų ūkyje riboja SGD terminalo įstatyme įrašyta nuostata, kad per SGD terminalą importuojamų ir Lietuvoje suvartojamų dujų kiekis per metus sudarytų ne mažiau kaip 25 proc. viso per tą laiką šalyje suvartojamų dujų kiekio.

"Tai prieštarauja esminiam laisvosios rinkos principui. Laisvojoje rinkoje niekas nieko neprivalo, pirkimo, prekių vartojimo santykius lemia konkurencija. O čia pasakyta, kiek ir iš kur vartotojas turi pirkti gamtinių dujų", - stebisi profesorius.

Dar labiau V.Jankauską stebina Kainų komisijos sprendimas į dujų perdavimo kainą įtraukti privalomą SGD terminalo mokestį, kurį turėtų mokėti visi šalies gamtinių dujų vartotojai. Be to, šį mokestį reikės mokėti dar net nepastačius terminalo. "Pagal pasaulyje įprastą rinkos reguliuotojų tvarką, į kainą įtraukiamos tik tos sąnaudos, kurios jau yra patirtos. Tam net skirtas angliškas pasakymas "used and useful", t. y. kompensuojama tai, kas naudingai naudojama. O kas nepastatyta, į kainą negali būti įtraukiama. Šio principo turėtų būti laikomasi ir kuriant nacionalines kainų metodikas. Išankstinis būsimų sąnaudų įtraukimas į tarifą galimas tik kraštutiniais atvejais, ir kelia labai pagrįstų abejonių. Tai nesąžininga vartotojų atžvilgiu", - tvirtina profesorius.

V.Jankauskui atrodytų logiška, kad SGD terminalo projektą įgyvendinanti "Klaipėdos nafta" turėtų pati finansuoti statybas skolintomis lėšomis. Pagal verslo planą įmonė iki 2014 metų turėtų investuoti apie 600 mln. litų. Dalį šios sumos padengs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, ji savo lėšomis finansuos SGD terminalui reikalingos uosto infrastruktūros darbus.

Šiuo metu skelbiama, kad iki 2025 metų SGD terminalas kartu su laivo nuoma atsieis Lietuvai apie 2,4 mlrd. litų. Kaina dar negalutinė. Prieš metus Energetikos ministerija skelbė 2,5 karto mažesnę projekto kainą.

V.Jankauskas pažymi, kad vartotojams bet kuriuo atveju padidės dujų transportavimo mokestis, stambios bendrovės gali patirti keliasdešimt milijonų litų nuostolių. "Todėl įmonėms turėtų būti pripažinta teisė pačioms pasirinkti, iš kur pirkti dujas", - sako jis.

Privalomas SGD terminalo mokestis panašus į elektros energijos vartotojams užkrautą vadinamųjų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokestį. Šiuo metu jis siekia 7,04 cento už kiekvieną kilovatvalandę.

V.Jankauskui abu mokesčiai kelia įtarimų. "ES elektros ir dujų direktyvos nustato, kokiais atvejais galimi tokie mokesčiai: kai jie sietini su saugumu, socialiai jautrių vartotojų gynimu ir panašiais.

Gal Vyriausybė ir galėtų teigti, jog SGD terminalas statomas saugumo sumetimais. Tačiau įtariu, kad ateity kas nors apskųs Briuseliui šį abejotiną argumentą. Tada bus labai sunku įrodyti, kad SGD terminalo statyba atitinka viešuosius interesus atitinkančią paslaugą, o nustatyta dalis, kurią iš terminalo privalo pirkti visi dujų vartotojai, - laisvos konkurencijos principus", - kalba profesorius.

Š.Keserauskas: "Ūkio subjekto konkurencinė padėtis, palyginti su kitais konkuruojančiais ūkio subjektais, pagerėja gavus ekonominės naudos, kurios jis būtų negavęs įprastomis verslo sąlygomis."

Konkurencijos taryba - prieš

Įteisindama SGD terminalo mokestį Kainų komisija neatsižvelgė į KT neigiamą išvadą. Taryba nedviprasmiškai pažymi, kad Lietuvos pasirinktas SGD terminalo sąnaudų kompensavimo būdas aiškiai atitinka net keturis Sutartyje dėl ES veikimo nurodytus valstybės pagalbos kriterijus. Tokia valstybės pagalba gali būti teikiama tik iš anksto suderinus jos teikimo sąlygas su ES teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės pagalbos teikimą.

Pagal ES sutarties apibrėžtus kriterijus valstybės pagalba laikytinos priemonės, kurios yra teikiamos valstybės narės arba iš jos išteklių, palaiko tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą ir suteikia išskirtinę ekonominę naudą, taip pat iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją ir daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. KT nuomone, SGD finansavimo modelis atitinka visus šiuos kriterijus.

2007 metais Europos Komisija (EK) priėmė sprendimą dėl valstybės pagalbos schemos, kurią ES narė Slovėnija taikė energijos gamintojams. Ši pagalba buvo finansuojama iš įplaukų, gautų už mokestį, kurį nustatė valstybė, o jo lėšos pervedamos į valdžios institucijų valdomą sąskaitą. EK savo poziciją grindė Europos Teisingumo Teismo precedentų teise, pagal kurią šalies nustatyti mokesčiai, pervedami į valstybės nustatytus fondus ir naudojami tam tikrų įmonių naudai, yra apibrėžiami kaip valstybės ištekliai.

KT mano, jog ir SGD terminalo įstatymo nuostata, kad atitinkamos sąnaudos įtraukiamos į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą, administruojamos ir kompensuojamos Kainų komisijos nustatyta tvarka, atitinka ES nustatytus valstybės pagalbos kriterijus. Šiuos kriterijus atitinka ir tai, kad remiami konkretūs ūkio subjektai (SGD terminalo projekto įgyvendinimo bendrovė arba terminalo operatorius).

"Minėtiems lėšų gavėjams užtikrinamos papildomos pajamos, kurių jie negautų įprastomis rinkos sąlygomis, todėl manytina, jog taip jiems suteikiama išskirtinė ekonominė nauda, - pabrėžia KT pirmininkas Šarūnas Keserauskas. - Pats faktas, kad ūkio subjekto konkurencinė padėtis, palyginti su kitais konkuruojančiais ūkio subjektais, pagerėja gavus ekonominės naudos, kurios jis būtų negavęs įprastomis verslo sąlygomis, rodo, jog konkurencija gali būti iškreipta."

Be to, KT nuomone, jeigu ūkio subjektai, gaunantys kompensaciją, veikia konkurencingoje tarptautinėje rinkoje, atitinkama paramos priemonė turi įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai.

Abejojo, bet pritarė

Kainų komisija visą atsakomybę dėl paramos SGD terminalui teikimo, kuris atitinka ES teisės draudžiamą valstybės pagalbos schemą, perkėlė Energetikos ministerijai. Tuo metu ministerija praėjusią savaitę vykusio Kainų komisijos posėdžio išvakarėse pateikė komisijai raštą, kurį pasirašė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Jame teigiama, jog SGD terminalo koncepcija tiek strateginiu gamtinių dujų tiekimo saugumo, tiek Lietuvos pasirinktu teisinio reguliavimo aspektais buvo ne kartą pristatoma EK atstovams ir su jais aptariama. Ir per šias konsultacijas EK esą nebuvo oficialiai pareiškusi rizikos dėl galimo valstybės pagalbos modelio taikymo.

Vis dėlto ministras A.Sekmokas neatmetė galimybės, kad neigiamų EK išvadų dar gali sulaukti. "Jeigu atsirastų pagrįstų abejonių dėl šio instituto (būdo finansuoti SGD terminalą - red.) taikymo ir jo atitikties ES konkurencijos teisės nuostatoms, atitinkami sprendimai būtų derinami su EK", - sakoma ministro A.Sekmoko pasirašytame rašte.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"