TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Duona bus skanesnė, nes brangesnė

2012 08 09 8:02
LŽ archyvo nuotrauka/Šiemet ūkininkams darbus paskirsto orai.

Abejonių nekyla: šiemečio derliaus grūdai bus brangūs. Žemdirbiai beviltiškai dairosi į dangų ir gaudo kiekvieną sausesnę dienelę, kad galėtų išvaryti techniką į pribrendusius javus, bet tokių dienų labai mažai.

"Porai savaičių nuvykite lietų nuo Lietuvos, ir dėkosime visiems. Nupjauti kviečius užtektų 3-4 dienų, o paskui liktų tik kviečiukai ir pavasarinis rapsas. Jie dar žali, gali palūkėti", - LŽ guodėsi Pakruojo ūkininkas Alvydas Vasiliauskas.

Jei sinoptikai neklysta, nelietingų dienų veikiausiai sulauksime tik apie kitos savaitės vidurį. Javams nepalankūs ir trumpalaikiai lietūs, nes šlapio kviečio nepjausi ir nekulsi, reikia palaukti, kol išdžius.

Bėda po bėdos

Ūkininkui šiandien tik saulės ir trūksta. Tai, kad nemažai javų išguldyta, - pusė bėdos. Ėriškių (Panevėžio r.) ūkininkas Antanas Čepas džiaugiasi, kad pasisekė nuimti beveik visus žieminius kviečius ir žieminius rapsus. Laukuose liko tik apie dešimtadalį kviečių, kurių nepasisekė pakelti. Gal tose apylinkėse mažiau lijo, tačiau kitur žemdirbiai prieš lietų bejėgiai.

"Vidurio Lietuvoje trys traktoriai sukabinti kombaino neištempia, - pasakoja Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, dirbantis žemę Kauno rajone. - Po liūčių visi kviečiai eis į pašarinius. Jie buvo jau išdžiūvę, bet po lietaus išbrinks." Jis neprisimena, kad būtų tokia sunki rugiapjūtė - apsemti kviečiai atrodo kaip ryžių laukai, nei prieisi, nei privažiuosi.

Pasak J.Talmanto, labiausiai kenčia tie ūkininkai, kurie neturi džiovyklų: grūdai drėgni, nėra kur laikyti, o kai taip, papildomų bėdų pridaro sandėlių savininkai. "Pavyzdžiui, "Agrokoncernas" priima grūdus, bet Kėdainiuose koncerno savininko Ramūno Karbauskio sunkvežimiai su grūdais važiuoja be eilės, o kiti su priekabomis laukia beveik parą. Dviejų kilometrų eilė susidaro, - piktinasi Ūkininkų sąjungos vadovas. - Ūkininkai, skolingi tam pačiam "Agrokoncernui" už trąšas, negali naudoti savo sunkvežimių, nes stovi eilėje. Jeigu smulkesnis ūkininkas gali parduoti vieną mašiną per dieną, tai ką jam daryti? Neatsiskaitysi - tai sankcijas taikys, žemę paims ar dar ką nors sugalvos. Žmonės iš baimės ir laukia eilėje. Taip juk negalima. Jeigu jau laukiame eilėje, tai būkime draugiški. Viską galėčiau toleruoti, bet kai tokios eilės, o kai kuriems jose nereikia laukti, jau yra blogai."

"Labai gali būti, bet aš, nors grūdus vežu irgi į Kėdainius, draugauju su "Kėdainių aruodais", ir tokių problemų nekyla. O dėl "Agrokoncerno" - žinoma, savi marškiniai arčiau kūno. Kai žmogus turi galimybę išvengti didesnių nuostolių, jis tuo ir naudojasi", - mano A.Čepas.

Pasak J.Talmanto, jei orai iki rugpjūčio vidurio nesikeis, matyt, teks kitąmet apsieiti ir be žieminio rapso - šią kultūrą reikėtų pasėti iki rugpjūčio 15 dienos.

Dar vasaros pradžioje buvo tikimasi kaip reta gero javų derliaus, tačiau per porą mėnesių viskas apvirto aukštyn kojom visame pasaulyje. Ukrainoje viskas išdegę, prikuliama iki pusės tonos kviečių iš hektaro. Kiek geriau Užkarpatėje. Bet ten dar praėjusį rudenį penktadalis žiemkenčių išmirko, todėl teko užsėti saulėgrąžomis ir kukurūzais. Amerikoje irgi pirma tokia sausra per pastaruosius 50 metų. Tas pat kai kuriose Rusijos sričių.

"Taigi, stebuklų nebus. Mes kaip nors sukulsime, bet sausra sukuria badą per 20 metų, o liūtys gali tai padaryti ir per metus", - konstatuoja J.Talmantas.

Niekas nė nemano abejoti, kad šiųmečiai grūdai smarkiai brangs, bet iki kokio lygio, neprognozuojama. Bet kuriuo atveju tai reiškia, kad ūkininkai grūdus galės parduoti brangiau, bet kartu brangs ir duona.

Draustis per brangu

Per pastaruosius keletą metų ūkininkus išvargino permainingi orai, dėl kurių patiriama nuostolių. Siekiant sušvelninti tokią padėtį, dar praėjusios kadencijos Lietuvos žemės ūkio ministerija sudarė sutartį su Vokietijos draudimo kompanija "Vereinigte Hagelversicherung VVaG", teikiančia pasėlių draudimo paslaugas. Šis draudimas ganėtinai brangus, todėl dalį įmokų ministerija kompensuoja, tačiau ūkininkai šia rizikos valdymo priemone pradeda nusivilti - nuo šių metų pakeitęs draudimo sąlygas, kompanijos filialas Lietuvoje "VH Lietuva" nesiima drausti vien rapsų, o apdraudžia tik visus javus.

"Pasėlių draudimas dabar brangus, nes kuo didesnių patiri nuostolių, tuo brangesnis draudimas kitais metais. Kalbėjome, kad be reikalo pakėlė draudimo įkainius nukentėjusiems žemdirbiams. Būtų per porą trejetą metų išsilyginę, bet draudikai nori labai greitos grąžos. Tai dabar beveik niekas pasėlių ir neapdraudžia", - sako Ūkininkų sąjungos vadovas.

"Per pastaruosius 20 metų tik vienais metais kviečiai buvo iššalę, o rapsas iššąla kas antri metai. Jiems apdrausti vien rapso neapsimoka, bet mums neapsimoka drausti visų pasėlių. Jiems turi apsimokėti, o mums per brangu. Todėl aš pasėlių neapdraudžiu ir laukiu Dievulio malonės", - savo tiesas dėsto A.Vasiliauskas.

Ūkininkų lyderis spalvas patirština, tačiau kad žemdirbiai draudikų paslaugas perka rečiau, tikra tiesa. 2011 metais "VH Lietuva" sudarė pasėlių draudimo sutartis su 882 ūkininkais, o šiemet - tik su 346, pernai buvo apdrausta 270 tūkst. ha pasėlių, o šiemet - 125 tūkst. ha.

Dėl technikos ramūs

Dėl žemės ūkio technikos, anot J.Talmanto, problemų nekyla. Lietuvos ūkininkų įsigytos technikos parkas dar naujas, todėl genda retai. Jei smulkmenos - sutvarko patys, nes greičiau susidėvinčiomis atsarginėmis detalėmis pasirūpina dar prieš javapjūtę, o dėl rimtesnio remonto problemų irgi nedaug, nes pardavėjams atstovaujančios remonto įmonės dirba operatyviai.

Pavyzdžiui, prireikus rimtesnio remonto, J.Talmantui remontininkų teko laukti vos pusvalandį. Tiesa, jo žemės plotai yra pagal "Via Baltica" kelią, bet dėl remontininkų operatyvumo neturi priekaištų ir atokesnėse vietose dirbantys ūkininkai. Antai pakrojietis A.Vasiliauskas, sulūžus kombainui, atvykstant meistrų iš Radviliškio laukė vos porą valandų.

Neskubėtų ūkininkai apdrausti ir technikos, bet jei ji įsigyta išperkamosios nuomos būdu arba gavus Europos Sąjungos paramą, tai privalu.

Ūkininkų teigimu, kai technika nauja, draudžiamųjų įvykių būna labai retai. Mat pagrindinės rizikos - vagystė arba užsidegimas.

"Prieš penketą metų girdėjau, kad "pacaniukai" buvo nuvarę traktorių iš žmogaus kiemo, bet kur ten toli su juo nuvažiuosi, tai greitai surado ir draudimo neprireikė. Tai ne dviratis ir ne lengvoji mašina, kad sėdęs per keletą valandų pabėgtum į Latviją. Traktorius yra traktorius, o juo labiau kombainas. Su tokia technika nelabai ir į automobilių kelią išvažiuosi, toli nepabėgsi", - svarsto pakruojietis.

Vis dėlto jis pripažįsta, kad techniką apdrausti reikia, nes "neduokdie, jei kas atsitiktų, tai paskui nagus graužtumės".

Būna, kad žemės techniką apdraudžia ir jau "pamokyti" ūkininkai. Ėriškiečiui A.Čepui dar prieš devynetą metų tokia "pamoka" kainavo 52 tūkst. litų. Iš jo kiemo buvo nuvarytas vos dvi dienas pastovėjęs naujintelaitis "Belarus" traktoriukas. Nuo to laiko jis kasko draudimo sutartis pasirašo kasmet. "Tai kainuoja keletą tūkstančių litų, bet ramybė brangesnė", - dėsto ūkininkas.

Kad ūkininkų sąmoningumas auga, atkreipia dėmesį ir draudimo bendrovės "ERGO Lietuva" Krovinių, technikos ir garantijų draudimo skyriaus vadovas Darius Bivainis. Pasak jo, šiemet iki birželio vien šioje bendrovėje buvo sudarytos 925 ūkininkų technikos draudimo sutartys, o tai - 10 proc. daugiau negu prieš metus.

Jo teigimu, klysta tie, kurie mano, kad draudimas apsaugo techniką tik nuo vagystės arba ugnies. Tai iš tiesų didžiausios rizikos grupės, kurias vieninteles ūkininkai neretai renkasi taupydami pinigus. Bet labiau apsaugoti yra tie, kurie renkasi didesnį rizikos krepšelį. Pavyzdžiui, "ERGO Lietuva" yra registravusi ir tokią žalą, kai traktorius važiuodamas pasviro ir įkrito į pelkę. Tąsyk draudikai ūkininkui kompensavo 32 tūkst. litų. Kitas ūkininkas iš draudikų gavo 25 tūkst. litų kompensaciją, kai traktoriaus vairuotojas įvažiavo į griovį.

"ERGO Lietuva" duomenimis, dažniausiai ūkio technika apgadinama, susidūrus su kitomis transporto priemonėmis, taip pat užvažiavus ant sunkiai matomų kliūčių, esančių laukuose (akmenų, neaukštų žemės aptvėrimo elementų ir pan.). Ūkininkai neretai žalą patiria ir dėl technikos dalių vagysčių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"