TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Duonos kelias parduotuvėje nesibaigia

2016 06 16 6:10
Lietuvoje veikia 30 didelių ir vidutinių duonos kepyklų bei apie 200 kepyklėlių, o didieji prekybos tinklai renkasi daugiau kaip 20 gamintojų produkciją. LŽ archyvo nuotrauka

Pastaruosius keletą metų ir mažėjo duonos gamybos mastas, ir trumpėjo duonos kepyklų sąrašas. Kepyklų konkurencinėje kovoje keli stambieji duonos gamintojai baigia išstumti smulkiuosius, šiems palikdami tik galimybę ieškotis nišelių. Palyginti trumpas duonos galiojimo terminas konkurenciją daro dar aštresnę.

Dar 2012 metais Lietuvoje buvo apie 40 didelių ir vidutinių duonos kepyklų ir apie 400 kepyklėlių, o praėjusiais iš jų buvo likę atitinkamai apie 30 ir 200. Skaudžiausi duonininkams buvo 2011–2013 metai.

Skaičiuojama, kad apie pusę duonos rinkos Lietuvoje užima UAB „Vilniaus duona“, „Fazer Lietuva“ ir AB „Klaipėdos duona“. Dar reikšmingą dalį atsiriekia kelios regioninės kepyklos, kurių dalis liko Lietuvos kooperatyvų sąjungos nuosavybė. Tai pirmiausia „Biržų duona“, „Ukmergės duona“, „Alytaus duona“, „Jurbarko duona“, Jonavos „Baltasis pyragas“.

Didžiausia pastarojo meto duonos kepėjų investicija Lietuvoje – 9,3 mln. eurų, už kuriuos „Vilniaus duona“ įrengė 11 tūkst. kvadratinių metrų kepyklą. Dabar dviem jos gamybos linijoms veikiant visu pajėgumu, per dieną galima pagaminti 80 000 kg duonos gaminių, arba maždaug 40 000 kepalų tamsios ruginės duonos.

Paskendusi paslaptyse

„Lietuvos žinioms“ panorus pasižvalgyti juodos duonos rinkoje, čia, kaip paaiškėjo, ne viskas taip aišku, kaip atrodo žvilgtelėjus į parduotuvių duonos skyrius. Visi gamintojai pabrėžia duoną kepantys pagal senovines technologijas ir receptus, tačiau pastudijavus pakuotėse nurodytas sudėtines dalis sąrašas toli peržengia miltus, vandenį, raugą, kmynus ir druską su žiupsneliu cukraus. Neišsiverčiama be aliejaus, standiklių, skonio stipriklių, dažiklių ir panašių nebūtinai natūralių gėrybių.

Pradėjus domėtis gamybos ir rinkos peripetijomis, kalba su kepyklos vadovu paprastai tuo ir baigiasi. „Tai ne telefoninis pokalbis“, – be užuolankų klausimų seriją nutraukė „Alytaus duonos“ direktorius Arvydas Stankevičius, prieš tai suspėjęs pasakyti, kad per dieną bendrovė iškepa vidutiniškai 5 tonas juodos duonos, kuri vežama ne tik į Dzūkijos regiono, Vilniaus, Kauno apskričių prekybos centrus, „Lietkoopsąjungos“ parduotuves bei kitas prekybos vietas, bet ir į Lenkiją.

Vienintelis didesnių paslapčių neturįs pripažino UAB „Ukmergės duona“ direktorius Raimondas Bareišis. „Nesame didelė kepykla. Daugiau gaminių gaminame rankomis. Didžiosios kepyklos, kurios pagamina po keliasdešimt tonų duonos per dieną, milijonus eurų investuoja į našias gamybos linijas, robotus. Mes per dieną iškepame po 7–8 tonas juodos duonos. Tiekiame į visus tinklus, išskyrus kol kas „Lidl“. Vežame į visas Ukmergės ir aplinkinių rajonų parduotuves, su kuriomis sudarytos tiekimo sutartys. Visada ieškome nišų, nes konkuruoti su didžiaisiais gamintojais kitaip būtų beviltiška“, – pasakojo bendrovės vadovas.

Pasak jo, duona į prekybos tinklus nuvežama dar šilta, nes kepama naktį, o ryte išvežiojama. Lengviausia esą vežti „Rivonai“, kuri turi prekių bazę Kėdainiuose, iš kurios prekes kasdien išvežioja pati „Norfos“ tinklo operatorė po visą Lietuvą. Į kitų tinklų prekybos centrus ukmergiškiai duoną veža savo transportu.

Duona nėra brangi prekė, o užima nemažai vietos, todėl logistikos sąnaudos sudaro didelę šio gaminio savikainos dalį. R. Bareišis, neįžvelgdamas didelių komercinių paslapčių, „Lietuvos žinioms“ atskleidė, kad logistikai kartu su įmonės vadovų ir aptarnaujančio personalo išlaikymu tenka apie 30 proc. duonos savikainos. Kepėjų algoms ir energijos bei dujų sąnaudoms – 40–45 proc. savikainos. Ši dalis – kintamos sąnaudos. Žaliavos (miltai, vanduo, kmynai ir pan.) atsiriekia apie trečdalį juodos duonos savikainos.

Priklausomai nuo užsakymo dydžio arba užsakovo pageidaujamos receptūros, žaliavoms tenka 14–22 centai duonos kilogramui. Taigi, iškepti ir nuvežti į prekybos vietą kilogramą duonos bendrovei kainuoja beveik eurą.

Prekybininkai prideda 20–40 proc. savo antkainį, tada dar – pridėtinės vertės mokestį ir turime kainas, kuriomis perkame duoną parduotuvėje.

Iš 20 gamintojų

Didieji prekybos tinklai renkasi daugiau kaip 20 gamintojų produkciją. Berta Čaikauskaitė, UAB „Palink“ atstovė ryšiams su visuomene, pasakojo, kad šios bendrovės valdomame „Iki“ prekybos tinkle duonos asortimentas formuojamas atsižvelgiant į pirkėjų poreikius ir parduotuvės dydį – kuo didesnė parduotuvė, tuo platesnis duonos asortimentas, o mažesnėje parduotuvėje stengiamasi patenkinti vietos pirkėjų poreikius, parenkant jų mėgstamiausią duoną. „Pirkėjams siūlome vienuolikos gamintojų duoną. Šioje prekių kategorijoje svarbu regioniškumas – pavyzdžiui, žemaičiai dažniau renkasi „Klaipėdos duonos“, dzūkai – „Alytaus duonos“ gaminius ir panašiai“, – vardijo pašnekovė.

UAB „Rimi Lietuva“ atstovė Giedrė Bielskytė sakė, kad „Rimi“ tinklo lankytojai prekybos centruose gali rasti nuo 50 iki 180 rūšių duonos, batono, sumuštinių ir kitų duonos gaminių. „Mažose parduotuvėse pateikiame populiariausią asortimentą, suteikdami galimybę pirkėjams surasti mėgstamiausią duonos rūšį, o didžiosiose parduotuvėse pirkėjai gali rasti visą asortimentą“, – teigė ji. Duoną „Rimi“ tinklui tiekia apie 20 gamintojų.

Kaip ji virsta žeme

Akivaizdu, kad ne visa duona, patiekta prekybos tinklams, nuperkama. Prekybininkai neatvirauja, kokia šios prekės dalis lieka neparduota. Paprastai duona lentynose gali būti laikoma iki 4 dienų. Nusipirkus pagulėjusios, ji pradės pelyti ir jau netiks vartoti.

Tiesa, kaip teigė „Ukmergės duonos“ vadovas, dalis konkurentų duonos gyvenimą „pailgina“ įdėdami chemikalų nuo pelėsių, apie kurių naudojimą gamintojas irgi privalo informuoti ant gaminio pakuotės.

Pabuvusi lentynose ilgiau duona išvežama. „Rivonos“ atstovas Darius Ryliškis teigė, kad jau netinkama parduoti duona išvežama utilizuoti. Kiti tinklai utilizuoti atiduoda tik jau sugedusią arba per ilgai lentynose gulėjusią duoną, o tą, kuri dar gali būti vartojama, prekybos centrai atiduoda labdaros ir paramos fondui „Maisto bankas“.

Šio fondo komunikacijos ir plėtros vadovas Vaidotas Ilgius teigė, jog dar tinkamos vartoti duonos „Maisto bankas“ gauna iš visų „Iki“ parduotuvių, iš 40 – „Rimi“, iš 14 – „Maximos“ prekybos centrų ir iš kai kurių visuomeninio maitinimo įmonių. „Nuo 2015 metų balandžio turime Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą gyventojams dalyti duonos gaminius, kurių ženklas „Geriausias iki“ pasibaigęs prieš 2 dienas“, – sakė jis.

Dalis senesnių maisto produktų, kurių žmonėms jau negalima dalyti, atiduodama gyvulių augintojams, o visiškai sugedę, tarp kurių ir duonos gaminiai, išvežami į atliekų utilizavimo bendroves arba biodujų gamintojams.

Širvintų rajono UAB „Biodegra“ – viena iš biologinių produktų utilizavimo bendrovių. Jos direktorius Aleksandras Kiseliovas sakė, kad įmonė neskaičiuoja, kiek kokių atliekų atvežama. „Viskas specialia smulkinimo įranga sumalama, sumaišoma ir vežama į aikštelę kompostuoti, kur procesas užtrunka iki 1,5 metų. Tai, kas gaunama iš žemės, žeme ir paverčiama“, – pasakojo bendrovės vadovas.

Duonos ir pyrago gaminių gamyba

MetaiPagaminta, tūkst. tonų
2005193
2006183
2007173
2008169
2009158
2010158
2011149
2012144
2013145
2014151
2015148

Šaltinis: Statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"